Apskaitininke vienoje Joniškio rajono įmonėje dirbanti moteris ant sukčių jauko užkibo atsitiktinai.
Pernai pavasarį naršydama internete joniškietė perskaitė pranešimą, kad pareigūnai sulaikė vaikiną, kuris turėjo 200 tūkstančių eurų, uždirbtų iš prekybos bitkoinais.
Buvo rašoma, kad pareigūnai pradėjo ir ikiteisminį tyrimą dėl neteisėtų pajamų, bet jį teko nutraukti, nes paaiškėjo, jog prekyba kriptovaliuta yra teisėta. Pinigai sulaikytajam buvo grąžinti.
Moters akys užkliuvo ir už čia pat publikuotos nuorodos į prekybos kriptovaliuta tinklalapį. Joniškietė atsidarė šią nuorodą, paskaitė ir vėl uždarė.
Netrukus moteris sulaukė telefono skambučio – rusiškai kalbantis žmogus pasiūlė investuoti į prekybą kriptovaliuta: tai esąs legalus ir patikimas verslas, duodantis gerą pelną.
Dvejoti ėmusią joniškietę skambinusysis paragino paskubėti, kitaip pavėluos.
Leido naudotis kompiuteriu
„Konsultantas“ paaiškino, kad rizika yra minimali, – jei joniškietė imsis prekybos kriptovaliuta, jai bus sukurta internetinė platforma, prie kurios prisijungusi ji galės valdyti savo investicijas: stebėti, kiek yra investavusi ir kokį pelną duoda šios investicijos.
Už tokios internetinės platformos sukūrimą konsultantas iš joniškietės paprašė 250 eurų, juos moteris turėjo pervesti į nurodytą sąskaitą.
Kuo toliau, tuo labiau jai nuolat skambinančiu konsultantu tikėti ėmusi joniškietė prarado budrumą.
Moteris sutiko, kad konsultantas, naudodamasis specialia programa, galėtų jos kompiuterį valdyti nuotoliniu būdu.
Tokiu būdu nepažįstami asmenys galėdavo jungtis prie joniškietės elektroninės bankininkystės ir iš jos sąskaitos daryti pervedimus kriptovaliutai pirkti.
Patikėjo būsima sėkme
Iš pradžių joniškietė investavo savo santaupas – 40 tūkst. eurų.
Nerimo, kad jos pinigai plaukia į sukčių rankas, moteriai nekilo – prisijungusi prie savo internetinės platformos ji matė, kad pelnas auga kaip ant mielių.
Kaip paaiškėjo vėliau, joniškietės internetinėje platformoje esantys skaičiai tebuvo apgaulė – sukčių sukurta skaičiuoklė, turėjusi apmulkinti patiklią moterį.
Įsivaizduodama, kad į prekybą kritovaliutomis investuoti pinigai duoda pasakišką pelną, joniškietė ėmė sukti galvą, kaip investuoti dar daugiau.
Ilgai galvojusi joniškietė nusprendė pinigų trumpalaikėms investicijoms pasisavinti iš savo darbovietės.
Ėmė klastoti dokumentus
Apskaitininke vienoje Joniškio įmonėje dirbusi moteris, pasinaudojusi tuo, kad direktorius atostogauja, ėmė klastoti dokumentus ir savintis įmonės pinigus.
Tai truko neilgai, nes pernai rugsėjį iš atostogų grįžusiam direktoriui kilo įtarimų dėl kai kurių pervedimų. Jis atkreipė dėmesį, kad daug pinigų buvo pervesta į bendrus projektus rengusio sporto klubo sąskaitą.
Patikslinus paaiškėjo, kad į šio sporto klubo sąskaitą per devynis kartus buvo pervesta beveik 104 tūkstančiai eurų.
Direktorius apstulbo, nes sumokėta už tokius darbus ir suteiktas paslaugas, kurios tuo laikotarpiu nebuvo planuotos.
Paaiškėjo, jog įmonės apskaitininkė, kuri šiame sporto klube dar dirbo ir buhaltere, direktoriui atostogaujant klastojo sąskaitas faktūras ir pateikdavo įmonės buhalterijai, kad pinigai būtų pervesti į sporto klubą.
Iš sporto klubo čia buhaltere dirbusi joniškietė šiuos pinigus persivesdavo į savo sąskaitą.
Paprašė grąžinti pinigus
Tai išsiaiškinęs įmonės direktorius kreipėsi į policiją. Pareiškimą gavę pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.
Įtariamąja tapusi joniškietė paaiškino, kad pinigų pasisavinti neketino, juos investavo į „didelį pelną duodančią“ prekybą kriptovaliutomis ir pažadėjo juos kuo greičiau grąžinti.
Joniškietė sakė, kad jos internetinėje platformoje jau susikaupė apie 600 tūkstančių eurų, todėl ji be vargo grąžins pasisavintus pinigus.
Tačiau to padaryti nepavyko. Kai joniškietė pareiškė norą išgryninti jos internetinėje platformoje esančius pinigus, kriptovaliutų prekybos „konsultantai“ ėmė atsikalbinėti.
Jie už pinigų išgryninimą ėmė reikalauti tūkstantinių sumų, tvirtinti, kad pinigai pateko ne į tą sąskaitą, kad jie pasiklydo.
Vėl užlipo ant grėblio
Joniškietė puolė į neviltį, tačiau netrukus gavo kitų „geradarių“ pasiūlymą padėti atgauti investuotus pinigus.
Už šią paslaugą buvo paprašyta 50 tūkstančių eurų.
Nors pinigų joniškietė nebeturėjo, pagunda už 50 tūkstančių eurų susigrąžinti 600 tūkstančių eurų buvo didelė, todėl moteris jų pasiskolino.
Tačiau investuotų pinigų joniškietei susigrąžinti nepavyko, o pasiskolintus 50 tūkstančių eurų ji taip pat prarado.
190 000
Tiek pinigų – savų ir svetimų – prarado joniškietė, susiviliojusi sukčių pažadais.
