Šilutės gydytoja buvo kaltinama tuo, kad, viršydama leistiną didžiausią 50 km/val. greitį ir artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustotojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per ją ėjusią trylikametę, kuriai eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą ir atleido šilutiškę nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, priteisė mergaitei iš kaltinamosios 3 tūkst. 700 Eur, o jos tėvams po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliantai nesutiko su priteistomis neturtinės žalos sumomis – apeliantai prašė priteisti 40 tūkst. eurų nukentėjusiai mergaitei ir po 5 tūkst. eurų tėvams, nurodė, kad teismas nepagrįstai atleido kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes dėl eismo įvykio kaltinamoji nesigailėjo, o savo kaltę pripažino tik verčiama byloje surinktų įrodymų, be to, jai turėjo būti uždrausta vairuoti transporto priemonę.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikytas pagrįstai, nes eismo įvykį sukėlusi kaltinamoji viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, o vien tai, kad ji kelis kartus teigė važiavusi leistinu 50 km/val. greičiu, nors specialisto išvadoje nustatyta priešingai, nelaikytina kliūtimi taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
Apygardos teismas pažymėjo, jog nevisiškas padarytos žalos atlyginimas (kaltinamoji pervedė nukentėjusiesiems 300 Eur) taip pat nėra kliūtis taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atmesdamas apeliantų prašymą uždrausti kaltinamajai vairuoti transporto priemonę, teismas pažymėjo, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas, atsižvelgiant į eismo įvykį sukėlusios gydytojos asmeninę ir darbo charakteristiką, į tai, kad kaltinamoji dirba gydytoja keliose darbovietėse, būtų neproporcingas suvaržymas.
Apygardos teismas priteisė mergaitei 4 tūkst. 700 eurų (bendra mergaitei atlygintos neturtinės žalos suma yra 10 tūkst. eurų, nes 5 tūkst. eurų neturtinę žalą atlygino draudimo kompanija, 300 eurų – pati kaltinamoji), o jos tėvams po 1 tūkst. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Apygardos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nukentėjusios mergaitės didelis neatsargumas turėjo įtakos tam, kad dėl eismo įvykio buvo patirta žala.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog mergaitė į perėją vis dėlto įžengė prieš tai apsidairiusi ir pradėjo bėgti tik tuomet, kai pamatė, kad automobilis nemažina greičio. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kilusias itin sunkias pasekmes, į tai, kad mergaitė kurį laiką buvo ištikta komos, į nukentėjusiosios itin jauną amžių.
Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad abu tėvai išgyveno nežinią dėl vaiko sveikatos, ar visos gyvybinės funkcijos bus atkurtos, dėl eismo įvykio iš esmės pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas.
Pagal Lietuvos teismų praktiką, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 tūkst. 792 eurų iki 34 tūkst. 504 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
