Prokurorės Renatos Oželienės nuomone, yra surinkta pakankamai svarių E.Geležiūnienės kaltės įrodymų, todėl prokurorė prašė skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant. Tuo tarpu pati teisiamoji savo kaltę kategoriškai neigė.
Išklausyti nuosprendžio atvyko ir Seimo narys, Lietuvos centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis bei šios partijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Rūta Janutienė.
„Labai džiaugiuosi, kad teismas rėmėsi objektyviais duomenimis“, – po nuosprendžio kalbėjo E.Geležiūnienė. Ji tikino nebuvusi tikra, kad bylos baigtis bus tokia.
Tuo tarpu prokurorė R.Oželienė pareiškė, kad byla nėra baigta, o išstudijavus teismo argumentus bus sprendžiama dėl apeliacijos.
Moters gynėjas Ruslanas Mazurovas pareiškė neabejojantis, kad ginamoji inicijuos teismo procesą prieš Lietuvos valstybę ir bus pateiktas civilinis ieškinys dėl šeimai padarytos neturtinės žalos.
Tai patvirtino ir pati E.Geležiūnienė, tačiau konkrečius sumos ji teigė negalinti nurodyti.
„Didelė žala buvo padaryta ne tik sūnui, bet ir visai šeimai. Kelis mėnesius net negalėjau matyti sūnaus, jis lig šiol paniškai bijo policijos“, – tikino moteris. Šio berniuko tėvas yra žuvęs užsienyje.
Advokatas R.Mazurovas įsitikinęs, kad tokios bylos išvis neturėtų būti nagrinėjamos taip ilgai.
Tardama paskutinį žodį E.Geležiūnienė kaltės nepripažino ir tikino, kad buvo apkalbėta darželio, kurį lankė berniukas, darbuotojų. Su jais esą anksčiau buvo kilęs konfliktas dėl vaiko priežiūros.
Maždaug pusvalandį kalbėjusi kaunietė taip pat žėrė priekaištus ekspertams, prokurorams, vaiko teisių darbuotojams bei laikinajai berniuko globėjai.
E.Geležiūnienė patvirtino kartą sudavusi vaikui, tačiau tai buvo padaryta auklėjimo tikslais: berniukui esą reikėjo pajusti, ką jaučia jo skriaudžiama sesuo.
Moteris apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo pradžioje, tačiau vėliau pakeitė nuomonę ir dar pridūrė, kad šie parodymai buvo duoti nedalyvaujant advokatui.
Galimo smurto prieš šį mažametį istorija plačiai nuskambėjo, kai mama atvedė jį į darželį. Gausios mėlynės ant berniuko kūno, jomis nusėtos rankos, kojos, nugara, praskeltas antakis.
Ekspertai ant kūno suskaičiavo mažiausiai 7 trauminius poveikius.
Šie vaizdai 2017 metų spalį E.Geležiūnienei nuvedus savo sūnų į darželį šokiravo auklėtoją, kitus ugdymo įstaigos darbuotojus ir sukėlė įtarimų dėl žiauraus jo sumušimo.
Darželio darbuotojoms susisiekus su policija ir vaiko teisių specialistais berniukas buvo perkeltas pas globėjus. Vaikas aiškino neva jį muša motinos sugyventinis Jonas, bet po kurio laiko pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta daugiavaikė motina, kuriai iškelta byla dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis.
Berniukas motinai buvo grąžintas praėjus daugiau nei metams, 2018 metų gruodį. E.Geležiūnienė tvirtino nežinanti, kaip atsirado mėlynės: judrus vaikas esą galėjo užsigauti žaisdamas, laipiodamas po medžius nuosavos šeimos valdos kieme.
Anot mamos, vaikas ir per apklausą, ir psichologinės ekspertizės metu neigė patyręs jos smurtą: „Sūnui buvo nesėkmingai mėginta įteigti priešingai“.
Tas pats berniukas iš E.Geležiūnienės jau buvo laikinai paimtas 2016-ųjų pabaigoje. Kaimynai iškvietė policijos pareigūnus dėl kilusio triukšmo, nes vaikas mėtė pro langą daiktus. Atvykę pareigūnai kaunietę ir jos sugyventinį rado lengvai apspangusius nuo alkoholio.
E.Geležiūnienė pareiškė, jog prokuratūra pateikdama kaltinimus vadovavosi laikinosios globėjos žodžiais. Neva berniukas jai pats papasakojo motinos naudojamą smurtą.
„Iš esmės remtasi globėjos pasakojimu, kuris yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Tuo tarpu sūnus man sakė, kad globėja jam rišdavo kojas lipnia juosta. Berniukui gyvenant pas ją, vieno apsilankymo metu ant jo kūno išvydome apie 20 mėlynių, bet bylos niekas nekėlė – patikėta globėjos versija, kad vaikas susižalojo, šokinėdamas ant batuto. Teisėsauga vadovavosi globėjos dienoraščiu, kurį jį vedė“, – stebėjosi E.Geležiūnienė.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje motina prisipažino sudavusi vaikui, taikiusi jam fizines bausmes, bet po to ėmė kratytis kaltės.
E.Geležiūnienė sutiko pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau išvados jai buvo nepalankios. Sužinojusi apie nepalankias tyrimo melo detektoriumi išvadas moteris ėmė žerti priekaištus klausimyno sudarytojams.
Tardama paskutinį žodį kaunietė pareiškė, kad patikrinimas melo detektoriumi vyko jai esant nėščiai, todėl jautė papildomą stresą.
Du pirmuosius E.Geležiūnienės vaikus augina jų tėvas, vieną atžalą moteris paliko gimdymo namuose. Dar vieną vaiką globoja moters motina, o pati E.Geležiūneinė su sugyventiniu prižiūri tris mažamečius.
