Nusikaltimas padarytas pernai, rugpjūčio mėnesį. Tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. D. M. ir D. F. inkriminuota automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.). Už tai baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įkliuvę bendrininkai nesispyriojo, prisipažino kaltais visiškai, atskleidė, kaip tai padarė, žalą atlygino, nuoširdžiai dėl to gailėjosi.
Nuteisti baudžiamuoju įsakymu. Byla išnagrinėta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose šiemet, sausio 22 dieną. Bausmes skyrė teisėja Lina Nainienė.
Sumanė kerštauti
Nusikaltimo iniciatorė D. M. buvo atvira, neslėpė, kodėl prisispyrusi prašė D. F. parduoti jo pasiskolintą automobilį „Ford Transit Connect“ su švediškais registracijos numeriais. Pasirodo, ji pažinojo automobilio savininką, net draugai buvę. Moteris teigė, kad 2019 metais, gegužės mėnesį, automobilio savininkas sumušė jos buvusį vyrą. Šis pareiškimo policijai nerašė. Spalio pradžioje buvęs vyras mirė. Nors kartu nebegyveno, D. M. liko pikta ant mušeikos.
Kai D. F. atvažiavo pas ją minėtu automobiliu, priklausančiu jos buvusio vyro skriaudėjui, moteris nusprendė pastarajam atkeršyti. Ką sugalvojo? Atpažinusi kieno automobilį atvairavo D. F., žaibiškai sumanė mašiną „prakalti“ ir taip iškrėsti šunybę buvusiam pažįstamam.
Svečias iš pradžių atkalbinėjo moterį, bet netrukus pasidavė, paskambino dėdei, ar nepirktų iš jo automobilio. Dėdė atsisakė. Tuomet D. M. paskambino metalo laužo supirkėjui ir tarėsi dėl mašinos pardavimo. Beje, į kaimą važiavo ir automobilį vairavo D. M. Metalo supirktuvėje už automobilį gavo 150 eurų. Pinigus pasiėmė D. M.
Atgal juos parvežė D. F. draugas. Tą pačią dieną nuvažiavo pas parduoto automobilio savininką ir kartu girtavo. Kompaniją vaišino D. M. Ji, matyt, negailėjo pinigų, gautų už parduotą svetimą automobilį. Pastarojo savininkas tąkart nesiteiravęs apie savo automobilį, paskambinęs D. M. praėjus gal mėnesiui. Moteris pamelavo, kad nieko nežino apie jo automobilį.
Tokius parodymus davė D. M.
Pasiskolino automobilį daiktams parsivežti
D. F. su nukentėjusiuoju automobilio savininku pažįstami ne pirmi metai. Pernai, rugpjūčio pabaigoje, D. F. apie 12 valandą paprašė draugo trumpam paskolinti automobilį „Ford Transit Connect“ parsivežti daiktus. Vakare žadėjo grąžinti. Parsivežęs daiktus apie 15 valandą paskambino D. M. Draugė pasiūlė nuvažiuoti išgerti pas automobilio savininką, kurį gerai pažįsta. D. F. sutiko, pasakė, kad tuoj pas ją atvažiuos.
Atvažiavo ne tuščiomis, nusipirkęs 0,7 litro talpos degtinės butelį. Degtinę išgėrė automobilyje kartu su D. M. bei jos draugu. Šiam vaišių užteko, išlipo iš automobilio, stovėjusio miestelio aikštėje, ir kažkur nudrožė. Gi D. F. parsinešė iš parduotuvės antrą degtinės butelį, nes planavo aplankyti mašinos savininką ir ten pratęsti išgertuves. D. M. nustebino pasakiusi, kad dabar ji vairuos automobilį, nors buvo neblaivi. Neslėpė, jog varys mašiną į metalo laužo supirktuvę. D. F. bandė prieštarauti, sakyti, kad yra prižadėjęs grąžinti automobilį savininkui tą pačią dieną.
Užsispyrėlė tvirtino, kad jai tai nesvarbu, darys savo ir pati prisiims kaltę. Tačiau nuvažiavę į senų automobilių laužyną bendrininkai nieko nepešė. Pirkėjas nepanoro įsigyti mašinos be dokumentų. Grįžus į miestelį D. M. skambino D. F. dėdei, siūlė pirkti automobilį, bet nieko nelaimėjo. Važiuojant baigėsi automobilio degalai. Mašiną paliko kelkraštyje, o patys parkeliavo į miestelį pakeleivingu automobiliu.
D. F. išlipo prie automobilio savininko namų, o D. M. kažkur nuvažiavo. Nukentėjusiojo namuose svečias ir šeimininkas gėrė degtinę. Pastarasis paklausė, kur jo automobilis. D. F. atsakė, kad automobilis esąs sodyboje, iš kur turi parsivežti daiktus. Bevartojant alkoholį paskambinusi D. M. paliepė D. F. ateiti į miestelio centrą. Vaikinas, pasiėmęs nugertą degtinės butelį, nuskubėjo į sutartą vietą. D. M. atvažiavo automobiliu „Ford Transit Connect“.
D. F. įsėdus į mašiną D. M. prasitarė važiuojanti parduoti automobilį. Sandėris įvyko kažkokiame kaime. D. M. gavo 150 eurų. Pinigus pasiliko sau. Juos į namus parvežė D. M. pažįstamas. Anot D. F., buvo visiškai apgirtęs, neprisimena nei kur jį paleido, nei ką po to veikė. Ryte pabudęs suprato išmiegojęs pavogto automobilio savininko namuose. Į šeimininko klausimą, kur jo automobilis, atsakė, jog stovi ant kelio prie sodybos. Dar pridūrė, kad automobilio užvedimo raktą padėjęs pavėsinėje. Kad D. M. pardavė automobilį, matyt, neišdrįso pasakyti.
Kaltininkei apribojo laisvę, kaltininkui skyrė areštą
Nukentėjusysis iškart į policiją nesikreipė, nes tuo metu stipriai gėrė, be to, manė automobilį pats surasiąs. Pareiškimą dėl dingusio automobilio Šilutės rajono policijos komisariatas gavo tik spalio 2 dieną.
Dėl mašinos vagystės nukentėjusysis patyrė 600 eurų turtinę žalą. Automobilį, mašinos dokumentus grąžino. D. M. ir D. F. žalą atlygino, nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, todėl byloje civilinis ieškinys nepareikštas. D. M., anksčiau bausta už administracinius nusižengimus, sutiko su prokuroro prašoma bausmės rūšimi bei dydžiu, tai yra laisvės apribojimu vieneriems metams ir trims mėnesiais. Sumažinus bausmės laiką vienu trečdaliu, D. M. laisvė apribota dešimčiai mėnesių. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį ji privalo būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, taip pat nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam D. F. skirtas 90 parų areštas. Įstatymui leidus, sumažinus bausmę vienu trečdaliu, D. F. nustatytas 60 parų areštas. Į paskirtą bausmę įskaičius laikiną sulaikymą (3 dienas), galutinė bausmė D. F. – 57 paros arešto.
Nesutikus su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu D. M. ir D. F. turi teisę per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo paduoti Tauragės apylinkės teismui prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.
