Nuo užpulto praeivio šunį atitraukęs E.Garnys iš įvykio vietos skubiai pasišalino, tačiau buvo surastas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.
Bausmės vykdymą atidėjo
Anksčiau jau penkis kartus teistam ir paskutinės jam skirtos bausmės atlikti dar nespėjusiam E.Garniui iškilo grėsmė atsidurti už grotų, tačiau bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas nusprendė kaltinamajam laisvės neatimti.
Už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę E.Garniui skyręs teismas šią bausmę subendrino su anksčiau už kitą nusikaltimą paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skyrė galutinę vienerių metų 11 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams.
Nuteistąjį teismas įpareigojo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Antsnukių šunims neuždėjo
Incidentas, per kurį pavedžioti išvestas šuo apkandžiojo praeivį, įvyko Šiauliuose pernai naktį į rugpjūčio 25-ąją.
Prieš vidurnaktį E.Garnys išvedė į lauką pavedžioti du jo žmonai priklausančius šunis. Šiuos į amerikiečių Staforfyro terjerą panašius apie 30 kilogramų sveriančius mišrūnus vaikinas vedžiojo prisirišęs pavadėliais, kuriuos laikė skirtingose rankose.
Nors šunys nebuvo dresiruoti, vesdamas juos į lauką E.Garnys antsnukių neuždėjo.
Pas apkandžiotą žmogų negrįžo
Pasak E.Garnio, bevedžiojant šunis jis sutiko kelis vyrus, kurie buvo neblaivūs, garsiai kalbėjo, rėkė, keikėsi. Likus apie keliems metrams iki praeivių šunys sukluso, o po to puolė ant jų.
Pasak kaltinamojo, šunims puolant jis slystelėjo, pavadėlis ištrūko iš rankų, o vienam šuniui nutrūko antkaklis.
Išvydęs atbėgančius šunis vienas praeivis spruko šalin, o kitą šuo pargriovė ant žemės ir ėmė kandžioti.
Šuns kandžiojamas žmogus ėmė rėkti. E.Garniui pavyko atitraukti praeivį užpuolusį šunį. Jį bei kitą šunį vaikinas kuo greičiau parvedė namo, o prie apkandžioto žmogaus nebegrįžo.
Nukentėjusysis buvo girtas
Greitąją pagalbą ir policiją iškvietė pasprukti šalin spėjęs apkandžioto vyro draugas.
Atskubėjusi greitoji pagalba nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę, kur medikai suteikė pagalbą. Šuo šiauliečiui įkando į antakį, kaklą, dilbį bei plaštaką.
Beje, nukentėjusysis buvo neblaivus – ligoninėje jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis.
Tvirtino, kad šunys buvo užsiundyti
Vyras neneigė, kad eidamas su draugu garsiai kalbėjo, keikėsi ir tuo galėjo atkreipti šunis vedžiojusio vaikino dėmesį.
Vyras sakė šunų šeimininkui paaiškinęs, kad jo neužkabinėja, o tik kalbasi tarpusavyje su draugu ir paprašė jo paties prie jų nesikabinėti.
Pasak nukentėjusiojo, tada vaikinas paklausė: „Gal norit, kad užsiundyčiau šunis?“ – ir ėmė prie jų artintis, o po to šunys ištrūko ir jį užpuolė. Nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad šunis vaikinas ant jo užsiundė.
Komandą „fas“ tvirtino girdėjęs ir nuo jo draugą užpuolusių šunų pasprukti suspėjęs nukentėjusiojo bičiulis.
Tiesa, vėliau šis liudytojas savo žodžių išsigynė ir sakė nesuprantąs, kodėl šunys juos puolė.
Pastebėjo prakirstą augintinio smakrą
Per ikiteisminį tyrimą E.Garnys aiškino, kad šunis galėjo išprovokuoti patys praeiviai, nes prasilenkiant vienas vyras spyrė šuniui į nasrus.
E.Garnio versiją bandė patvirtinti ir jo žmona – šunų šeimininkė.
Moteris sakė, jau po incidento pastebėjusi, kad vienam šuniui buvo prakirstas smakras, kas galėjo nutikti jam įspyrus.
Dėl šios žaizdos pas veterinarus šuns šeimininkė nevežė, o gydė jį namuose turėtais vaistais.
Gavo kinologų atsakymą
Abiejų E.Garnio vedžiotų šunų nuotraukos buvo pasiųstos Lietuvos kinologų draugijos specialistams, kurie nurodė, kad šie keturkojai turi amerikiečių Stafordšyro veislės šunims būdingų požymių, tačiau tvirtinti, kad jie yra tos veislės atstovai, būtų galima atlikus tėvystės genetinius tyrimus.
Lietuvos kinologų draugijos atstovų teigimu, šių šunų kokiai nors pavojingų šunų veislei arba pavojingų šunų veislių mišrūnams priskirti nebūtų galima.
Normalios, stabilios psichikos šuo savaime nepuola. Šuo gali pulti, jei jam sukeltas fizinis skausmas, grubiai ir, šuns supratimu, neteisingai su juo pasielgta.
Įžvelgė nusikalstamą nerūpestingumą
Iš pradžių kategoriškai tvirtinę, kad kaltinamasis užsiundė šunis davęs jiems komandą „fas“, vėliau ir nukentėjusysis, ir liudytoju tapęs jo bičiulis šių savo žodžių išsigynė.
Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad E.Garnio kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis, vedžiodamas šunis ir sutikęs praeivius, priėjo prie jų tokiu atstumu, kad praeiviai ir šunys galėjo vienas kitą pasiekti, ko pasekoje įvyko konfliktas pasibaigęs žmogaus sužalojimu.
Teismas taip pat nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nesiunčiant E.Garnio už grotų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo.
