„Mintys apie Ievą mus, artimuosius, lydės visą likusį gyvenimą“, – kalbėjo 54 metų V.Strazdauskas, diena iš dienos patiriantis įtampą.
Praėjo jau daugiau kaip treji metai nuo lemtingos 2017-ųjų kovo 10-osios, kai po atkaklių paieškų ir nusikaltėlių sulaikymo operacijos kauniečiai kriminalistai I.Strazdauskaitės tėvams V.Strazdauskui ir jo žmonai Editai pranešė, kad Kėdainių rajone atkasti jų dukters palaikai.
Viltis rasti dingusią 26 metų I.Strazdauskaitę gyvą akimirksniu užgeso.
Motinos, tėvo ir sesers atmintyje iki šiol ryškūs prisiminimai, kaip tų metų pirmąjį kovo savaitgalį Ieva buvo grįžusi paviešėti į gimtuosius namus ir kaip vėliau iš jų išvyko į Vilnių.
Užgriuvus netekties skausmui tėvai gyveno prisiminimais ir vylėsi, kad žiauraus nusikaltimo vykdytojai sulauks tinkamos bausmės.
Garsi byla Kaune buvo nagrinėjama uždaruose posėdžiuose, kuriuose V.Strazdauskui ir kitiems nužudytos merginos artimiesiems vėl teko prisiminti lemtingas dienas, viską išgyventi iš naujo.
Jie matė tris budelius teisiamųjų suole.
V.Strazdauskas su nerimu laukė ir balandžio 3 dieną vykusio teismo posėdžio. Jis tikėjosi, kad teismas pusbroliams Karoliui, Leonui ir Mantui Bieliauskams skirs griežčiausią bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.
Tačiau tokia bausmė skirta tik vienam budelių – 27 metų L.Bieliauskui. Gaujos vadeiva 24 metų K.Bieliauskas kalės 17 metų, jo pusbrolis 25-erių M.Bieliauskas – 16 metų.
Žala nepamatuojama pinigais
„Tai tikrai neteisinga – tokie žiaurūs nusikaltėliai turėtų būti izoliuoti nuo visuomenės. Jie visi trys nusipelnė kalėjimo iki gyvos galvos, nes visi kartu įvykdė nusikaltimą.
Yra įrodymai, o ir prokuroras prašė įkalinti juos visus iki gyvos galvos.
Mes su žmona tada būtume galėję gyventi jau ramiau, nes būtų šioks toks psichologinis atlygis.
O finansinės žalos atlyginimas mums nėra svarbus. Tokios žalos, kokią mes patyrėme netekę dukters, neįmanoma atlyginti jokiais pinigais.
Ne jie yra šio proceso esmė. Mes norime tik teisybės“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo V.Strazdauskas.
Dukters netekęs tėvas kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ svarstė, kad nusikaltėliai gali išeiti į laisvę jau po kokių dešimties metų ir vėl tęsti tą pačią veiklą: „Mes su žmona nebijome, bet gali nukentėti kiti žmonės.“
Liko tik prisiminimai
Plungiškė pedagogė Edita Strazdauskienė taip stipriai išgyvena dėl netekties, kad sunkiai įstengia apie tai kalbėti.
„Ieva mylėjo gyvenimą ir mokėjo juo džiaugtis. Ji kaip saulės spindulėlis aplink save skleisdavo šilumą ir jaukumą.
Dažnai grįždavo aplankyti artimųjų, buvo rūpestinga dukra, sesė, mylinti krikšto mama sesės dukrai.
Mylėjo ir lankė kaime gyvenančią močiutę. Visi buvome apgaubti jos meilės ir dėmesio. Buvome laimingi.
Liko tiktai nuostabūs šilti prisiminimai, jos rankomis sukurtos Kalėdų eglutės puošmenos, nutilęs jos smuikas ir vaikystės meškučiai.
Tesiilsi ramybėje, šviesoje ir meilėje mano nuostabioji dukrelė“, – kalbėjo E.Strazdauskienė.
Nešvariausia biografija
Penktadienį kalėti iki gyvos galvos nuteisto L.Bieliausko biografija yra nešvariausia.
Jis į teisėsaugos akiratį pateko dar paauglystėje, figūravo pensininko nužudymo byloje. Su savo pusbroliais jis yra teistas už virtinę vagysčių, plėšimų ir kitų nusikaltimų.
L.Bieliauskas bandė vienas prisiimti kaltę dėl I.Strazdauskaitės nužudymo, tačiau teisėsaugos pareigūnai buvo surinkę svarių įkalčių, kad prie žmogžudystės prisidėjo visi trys giminaičiai.
Pripažinęs, kad visi trys pusbroliai veikė aktyviai, teismas išskyrė L.Bieliausko žiaurumą.
Žudikas lepinosi prabanga
Tačiau gaujos vadeiva laikomas ne L.Bieliauskas, o trejais metais jaunesnis jo pusbrolis Karolis, mėgdavęs puikuotis prabanga ir vadindavęs save Kėdainių karaliumi.
Valdingo būdo pasiturinčių tėvų atžala keldavo į socialinius tinklus nuotraukas su prabangiais automobiliais, laikrodžiais, aukso žiedais ir grandinėlėmis, skrybėlėmis ir stilingais rūbais, nors oficialiai niekur nedirbo.
Metęs mokslus Kėdainių profesinio rengimo centre K.Bieliauskas kurį laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje.
K.Bieliausko šeima pinigų nestokojo – tėvas remontavo ir pardavinėjo mašinas, o motina buvo atidariusi būrimo saloną.
Šiuolaikiškai įsirengę savo būstą tėvai sūnui nupirko butą Kėdainių centre, BMW, kuriuo jis vykdavo į nusikalstamus žygius.
Tėvų paliepimu Karolis nutraukė draugystę su lietuve ir vedė romų tautybės merginą, kuri po I.Strazdauskaitės nužudymo išdėjo į šuns dienas visus, kurie piktinosi dėl siaubingo jos sutuoktinio poelgio.
Įtempė auką į mašiną
K.Bieliauskas mėgo būti dėmesio centre, išsiskirti išoriniu blizgesiu, skambiomis frazėmis, nuotraukomis – kėlė fotografijas su gėlėmis žmonai, o 2017 metų pradžioje gavęs vairuotojo pažymėjimą nufotografavo jį ir įdėjo į feisbuką: „Draugai, graužkit.“
Valdingo būdo jaunuolis niekuomet neieškodavo žodžio kišenėje ir atsikirsdavo tiems, kurie jį mėgindavo patraukti per dantį.
Manoma, kad nusikalstamų žygių metu Karolio balsas būdavo lemiamas – nei pusbroliai, nei kiti bendrininkai nedrįsdavo jam prieštarauti.
L.Bieliauskas dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad kraupų išpuolį prieš I.Strazdauskaitę sumanė K.Bieliauskas.
Iš pradžių esą buvo planuota tik atimti 2016 metų laidos „Audi“, tačiau Karolis staiga žengė drastišką žingsnį – įtempė merginą į automobilį.
„Kai jis tai padarė, aš supratau, kad viskas pasibaigs blogai, o mes pateksime į istoriją“, – aiškino Leonas, tiesa, vėliau apvertęs plokštelę ir ėmęs berti pusbroliams naudingus parodymus.
Ramiai lošė kortomis
Trečias teisiamasis – uždaro būdo M.Bieliauskas – gyveno skurdžiame namelyje Kėdainiuose kartu savo motina Adele Bieliauskiene, keturiais broliais ir seserimis, žmona ir savo vaiku.
M.Bieliauskas su pusbroliais dalyvaudavo plėšimuose, vagystėse. Jis dirbo privačiai pas ūkininkus, bet manoma, kad tai buvo tik priedanga.
A.Bieliauskienė tvirtino, kad Mantas pasiduodavo kitų žmonių įtakai, nedrįsdavo pasakyti jiems „ne“.
„Nebūčiau išdrįsusi net pamanyti, kad sūnus galėtų ką nors žiauriai sumušti, o juolab nužudyti. Jei bus įrodyta jo kaltė dėl nužudymo, jis man bus miręs“, – policijai sulaikius M.Bieliauską pareiškė jo motina.
Moteris prisiminė, kaip 2017 metų kovo pradžioje su savo giminaičiais I.Strazdauskaitę užpuolęs M.Bieliauskas iki akistatos su policija elgėsi tarsi nieko nebūtų atsitikę.
Kartu su sėbrais merginos kūną Kėdainių pakraštyje esančiame miške paslėpęs Mantas namuose ramiai lošė kortomis su savo jaunesniais broliais, ėjo į darbą agurkų ūkyje, kur jį buvo pasamdęs vietos verslininkas. Pareigūnai jį sučiupo po penkių dienų.
Suimti žudikai dėl karantino penktadienį į teismą nebuvo pristatyti – nuosprendį išklausė nuotoliniu būdu.
Aukos maldavimai žudikų nesugraudino
Lietuvą pašiurpinęs nusikaltimas buvo įvykdytas 2017 metų kovo 5 dieną greitkelyje ties Elektrėnais.
Vilniaus universiteto absolventę I.Strazdauskaitę trijulė pagrobė imituodama avariją – specialiai trenkėsi į jos automobilį, kad išviliotų iš mašinos.
Bagažinėje po įvairias vietas vežioję auką budeliai tvirtino iš pradžių neketinę jos žudyti – juos esą masino tiktai 2016 metais pagamintas jos automobilis.
Jie vėliau esą išsigando, kad mergina juos atpažins ir įduos policijai. Įtariama, kad nužudymo planą sugalvojo ir vietą parinko K.Bieliauskas.
I.Strazdauskaitė iš pradžių buvo nuvežta į Jonavos ir Marijampolės apylinkes, paskui ištempta iš K.Bieliausko tėvui priklausančio BMW bagažinės Kėdainių pakraštyje esančiame nuošaliame miške.
Ten ir buvo surengta egzekucija – smurtautojai duobę iškasė aukai dar esant gyvai.
Pasak L.Bieliausko, mergina maldavo pasigailėti, tačiau savo budelių ji nesugraudino. Kastuvu aukai buvo suduota keliasdešimt smūgių, iš jų keliolika – į galvą.
Kastuvą ir lentų nusikaltėliai gavo iš Marijampolės apylinkių gyventojų netikėtai įklimpus jų K.Bieliausko šeimai priklausančiam BMW. Išsikapstę iš purvo jie kastuvo negrąžino.
Žudikai stengėsi paslėpti nusikaltimo pėdsakus ir kūną užkasė, tačiau buvo sulaikyti kovo 10 dieną.
Kauno apygardos teismo sprendimu kiekvienas iš I.Strazdauskaitės budelių privalės atlyginti neturtinę žalą jos artimiesiems: tėvams – po 30 tūkst. eurų, seseriai ir sužadėtiniui – po 15 tūkst. eurų.
