Kaip rašoma prokuratūros pranešime, teisėsaugos pareigūnai informacijos, kad 2019 metų pradžioje sudaryta santuoka yra galimai fiktyvi, gavo bendradarbiaudami su vieno Utenos apskrities rajono socialinių paslaugų centro specialistais. Dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis darbuotojams apie tai pasakė pati nukentėjusioji.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad iš Uzbekijos Respublikos kilęs, bet daug metų mūsų šalyje gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis 63 metų I.G., veikdamas bendrininkų grupėje su savo 31 metų sūnėnu Z.G., suorganizavo pastarajam fiktyvią santuoką su vieno Utenos apskrities rajono gyventoja. Artimųjų neturinti, socialiai pažeidžiama ir vargingai gyvenanti jauna moteris sutiko sudaryti fiktyvią santuoką 3 metams su Z.G., kad šis gautų Lietuvos Respublikos pilietybę. Už tai jaunajai kas mėnesį buvo pažadėta mokėti po 100 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai po santuokos įregistravimo iš tiesų buvo mokami pinigai, nors ir nereguliariai, ne visa sutarta suma. Tačiau ištekėjusi už užsieniečio moteris neteko kai kurių pašalpų, kitos jai iki tol skiriamos paramos ir suprato padariusi klaidą.
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Navicko, fiktyvios santuokos organizavimas yra viena iš prekybos žmonėmis rūšių.
„Tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, prasta finansine padėtimi ir įkalbėjo sudaryti fiktyvią santuoką“, – sakė prokuroras. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 10 metų.
Bylas perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
