Vaikino tėvus labiausiai šokiravo įvykių traktavimas nuosprendyje, jog vaikinas taip pat esą elgėsi neatsargiai, bėgo per perėją, todėl nelaimei kilti esą įtakos turėjo ne tik vairuotojos, bet ir pėsčiojo veiksmai.
„Buvome laiminga šeima, o dabar liko skausmas. Kaip gyventi mums, tėvams, po sūnaus netekties, jo atminimo apjuodinimo?“, – bendraudamas su portalu lrytas.lt, ištarė žuvusio 16-mečio Aleksejaus Stoletovo tėvas Sergejus Stoletovas, atvėręs itin skausmingas šeimos žaizdas. Vaikinas puikiai mokėsi, aktyviai dalyvavo saugaus eismo akcijose, visada griežtai laikėsi eismo taisyklių.
Iš dokumentų aiškėja, kas vyko iškart po avarijos, tyrimo metu, kaip situaciją vertino teismas.
Vairuotojai nenaudingos eksperto išvados dėl judėjimo greičio ir kitų aplinkybių buvo įvertintos kritiškai. Panašiai buvo vertinami ir liudytojai – net penkių žmonių parodymai sumenkinti, o autobuso vairuotojo Benedikto Aleknavičiaus, su kuriuo A.Statkevičiūtės draugas Simonas B. buvo susitikęs po avarijos, žodžiai apie neva bėgusį perėjoje vaikiną buvo priimti už gryną pinigą.
Aleksejaus šeima Kauno apylinkės teismo šių metų balandžio 10-osios nuosprendį apskundė, prašydami pašalinti aplinkybę, kad jis bėgo per perėją ir šis neatsargus poelgis turėjo įtakos tragiškai avarijai kilti.
Paauglio artimieji taip pat siekia, kad A.Statkevičiūtei būtų sugriežtinta bausmė, pripažinta, jog ji vairuodama naudojosi mobiliuoju telefonu, po susidūrimo nesiėmė reikiamų priemonių padėti vaikinui, priteista iš jos pilna neturtinės žalos suma, kurios Aleksejaus šeimos nariai prašė savo civiliniuose ieškiniuose.
„Mirtinos avarijos kaltininkei turi būti skirtas realus laisvės atėmimas“, – portalui lrytas.lt pareiškė S.Stoletovas. Už tokį nusikaltimą numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų.
A.Statkevičiūtė anksčiau jau buvo dusyk bausta už greičio viršijimą.
Trigubai nurėžė žalą
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė skyrė A.Statkevičiūtei lygtinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę – verdiktui įsiteisėjus kalėjime ji neatsidurtų, jei per artimiausius dvejus metus nepadarytų naujo nusikaltimo.
Bendra neturtinės žalos suma buvo nurėžta beveik dviem trečdaliais – nuo prašytų 150 tūkst. eurų iki 57 tūkst. eurų.
Dar nežinia, kada ji bus atlyginta, nes paaiškėjo, jog privačios įmonės vadybininke dirbanti ir palyginti nedidelis oficialias pajamas gaunanti vairuotoja neturi jokio turto, išskyrus per avariją aplamdytą „Audi“.
A.Statkevičiūtė taip pat įpareigota per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, jai buvo uždrausta 3 metus vairuoti transporto priemones.
Beje, Kauno apylinkės teisme gegužės 4 dieną manyta, kad baigėsi 20 dienų skundo padavimo terminas, todėl naujienų portalui lrytas.lt buvo pranešta, jog skundo neteikė nė viena bylos šalis.
Tačiau išaiškėjo, jog skundas visgi pateiktas – gegužės 1-oji buvo nedarbo diena, todėl terminas pailgėjo iki gegužės 4-osios. Tądien skundas ir buvo įregistruotas.
Pravertė „Rimi“ kameros
Tragedija įvyko 2018 metų liepos 31-osios popietę nereguliuojamoje A.Juozapavičiaus prospekto pėsčiųjų perėjoje „Audi Q5“ parbloškus Aleksejų. Tą patį vakarą nuo patirtų traumų jis užgeso klinikų reanimacijoje.
Vaikinas buvo partrenktas antroje juostoje – spėjęs įveikti pirmąją, kuria važiavo 3-iojo maršruto autobusas, vairuojamas 71 metų B.Aleknavičiaus. Leistinas greitis toje vietoje – 50 kilometrų per valandą.
Murmanske gyvenęs A.Stoletovas buvo atvykęs vasaros atostogų pas savo močiutę Larisą K., gyvenančią Kaune, netoli nuo nelaimės vietos.
Paauglys ėjo namo, palikęs prie upės besideginančias savo mamą Jeleną ir tetą, kurios ketino grįžti vėliau. Jis buvo užsidėjęs paplūdimio šlepetes, mūvimas per pirštus.
„Audi Q5“ vairuotoja prieš perėja privalėjo sulėtinti greitį, bet to nepadarė. Ekspertai iš pradžių nustatė, kad ji važiavo maždaug 56-68 kilometrų per valandą greičiu, bet vėliau įvertinus ir „Rimi“ prekybos vaizdo kameros įrašą, jis nustatytas dar didesnis – maždaug 80 kilometrų per valandą.
Pasak liudininkų, po avarijos A.Statkevičiūtė nepriėjo prie parblokšto vaikino, nesuteikė jam pagalbos, su kažkuo kalbėjo telefonu. Ji vairavo blaivi.
Sudomino telefono duomenys
Tyrimo metu į dienos šviesą išlindo dar viena įdomi detalė – avarija įvyko maždaug 14 val. 40 min., o patikrinus telekomunikacinius duomenis nustatyta, kad jog A.Statkevičiūtės telefone užfiksuotas internetinių duomenų gavimas nuo 14 val. 27 min., trukęs net 17 minučių.
„Tai reiškia nepertraukiamą naudojimąsi telefonu pokalbiams su kitais asmenimis per komunikacines programėles, pavyzdžiui, „Viber“ ar „Facebook Messenger“. Apžiūrint nuteistosios telefoną, šios programėlės buvo rastos.
Policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina naudojimosi mobiliuoju vairuojant faktą, kuris neabejotinai turi reikšmės vairuotojos atsakomybei, nes tai galėjo nulemti jos nedėmesingumą.
Nepaisant to, teismas šių motyvų nevertino“, – tvirtinama Aleksejaus artimųjų apeliacijoje.
Po avarijos, 14 val. 45 min., vairuotoja jau nesėkmingai bandė iškviesti pagalbą, bet supainiojo numerį.
„Draugas viską sutvarkys“
Prie avarijos vietos susirinko netoliese buvę žmonės, buvo iškviesta pagalba.
„Vairuotoja prie gulinčio berniuko nebuvo priėjusi. Girdėjau, kaip telefonu moteris kalbėjosi su dviem vyrais, kurie klausė, kodėl ji taip greitai lekia.
Ji atsakė, kad jos brolis ir draugas ir viską sutvarkys“, – įstrigo vienai liudininkių Onutei K.
Šią liudininkę nustebino autobuso vairuotojo elgesys – B.Aleknavičius išvyko greitai, nelaukdamas nei policijos, nei greitosios pagalbos: „Žinau, kad tokiais atvejais reikia laukti, kol atvažiuos pareigūnai ir viską apžiūrės, pamatuos, o autobusas pervažiavo per tas vėžes, per kurias važiavo ir vaikiną partrenkęs automobilis“.
Skubiai ieškojo vairuotojo
Prieš išvykstant autobusui, A.Statkevičiūtė jį nufotografavo ir parodė į avarijos vietą skubiai atvažiavusiam savo draugui Simonui B.
Pastarasis nuvažiavo į galinį autobuso sustojimą prie Onkologijos ligoninėje, ten sulaukė vairuotojo ir paprašė telefono numerio.
Susitikimo faktą nustatė policijos pareigūnai, ištyrę telefono duomenis.
Tai Simonas B. pats patvirtino tyrėjams per apklausą – neva prašė telefono tam, kad galėtų jį perduoti policijai.
Nesutampa su eksperto tyrimu
B.Aleknavičiaus liudijimai, jog vaikinas bėgo važiuojamoje dalyje, turėjo didelės įtakos – teismas juo rėmėsi pažymėdamas, jog ir pats Aleksejus elgėsi neatsargiai.
Be vairuotojo, daugiau niekas nematė pirmoje juostoje atsidūrusio vaikino.
B.Aleknavičius tvirtinimu, jis važiavo maždaug 30-40 kilometrų per valandą greičiu, o „šmurkštelėjusį“ į perėją jaunuolį pamatė iki jos likus maždaug 5 metrams: „Pro autobusą jis spėjo prabėgti, bet antra juosta važiavęs automobilis jį nubloškė“.
Tačiau šie aiškinimai nesutampa su tyrimą atlikusio bendrovės „Impulsana“ eksperto Valentinas Mitunevičius duomenimis. Jis nustatė, jog autobuso stabdymo kelias siekė 21-23 metus, todėl stabdymo laikas važiuojant 40 kilometrų per valandą greičiu turėjo trukti apie 3 sekundes.
Pasak eksperto, jei vaikinas judėdamas perėja nuo važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos užtruko tiek, kiek ir vairuotojas stabdydamas – vos 3 sekundes, jis turėjo eiti ramiu, maždaug 4-6 kilometrų per valandą žingsniu.
Stebinantys faktai
Tas pačias aplinkybes tyrę ekspertas Linas Andrijauskas ir specialistas Eugenijus Ivanovas konstatavo, jog vaikinas bėgo per perėją.
Tačiau tame pačiame savo ekspertizės akte L.Andrijauskas neatmetė ir galimybės, kad paauglys ėjo, o bėgimo faktą aiškino paminėjęs „pagal nutartį“.
Teismo posėdyje per apklausą E.Ivanovas pareiškė – savo išvadoje nurodžiau, jog jaunuolis bėgo todėl, kad taip buvo parašyta ankstesniuose dokumentuose – vienoje teismo nutarčių ir ekspertizės akte.
Teisėjos I.Averkienės apsisprendimą pripažįstant, jog vaikinas bėgo perėja, pats būdamas neatsargus, greičiausiai ir nulėmė autobuso vairuotojo B.Aleknavičiaus parodymai, su kuriuo po avarijos buvo susitikęs A.Statkevičiūtės draugas.
Liudininkų parodymai – sumenkinti
B.Aleknavičius tvirtino, jog po avarijos sustojo jau užvažiavęs ant perėjos – iš to galima suprasti, kad paauglys iš tikrųjų išbėgo į perėją, būdamas visai netoli autobuso.
„Vairuotojo aiškinimus, neva jis prieš perėją nestabdė ir sustojo tik už jos, paneigia byloje apklausti liudytojai, kuriuos teismas deklaratyviai atmetė“, – teigiama A.Stoletovo artimųjų skunde.
Pasak šeimos narių, absoliuti daugumą liudininkų parodė priešingas aplinkybes nei nurodė suinteresuota bylos baigtimi nuteistoji ir vairuotojas, galimai laiku nepastebėjęs pėsčiojo ir dėl šios priežasties siekiantis išvengti civilinės ar bent moralinės atsakomybės.
Žuvusiojo giminaičiai pacitavo penkis liudininkus, kurie tvirtino, jog autobusas buvo sustojęs prie pat perėjos, prieš perėją.
Tačiau nuomone, šie liudininkai dėl susijaudinimo ir kitų priežasčių galėjo ne viską tiksliai atsiminti.
Šešta liudininkė, autobuso keleivė Stanislava A. teigė, jog autobuso stabdymas buvo staigus, nors vairuotojas tvirtino priešingai.
Priėmė mįslingą įrašą
Vaikino artimieji skeptiškai įvertino ir A.Statkevičiūtės advokatės pateiktą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jau pravažiavęs perėją autobusas: nufilmuotoje medžiagoje matyti degantys priekiniai žibintai, o tai reiškia, kad variklis užvestas.
Pasak Aleksejaus šeimos narių, autobusas greičiausiai buvo pajudėjęs ir trumpam stabtelėjo antrą kartą, kad „Audi“ vairuotoja galėtų nufotografuoti autobuso numerius. Įraše matyti, kaip A.Statkevičiūtė jį fotografuoja telefonu.
Artimųjų tvirtinimu, ši vaizdo medžiaga išviso negalėjo būti pripažinta įrodymu, nes nėra žinoma, kas filmavo, nei iš kur gautas įrašas – mįslingą įrašą pateikęs asmuo atsisakė prisistatyti.
„Pirminio šaltinio (registratoriaus) nėra, filmavimo datos nesimatė.
Norėjome ištirti šį įrašą, bet sužinojome, jog vienintelis ekspertas Lietuvoje, turintis atitinkamą kvalifikaciją, užimtas metams į priekį.
Pasikvietėme Rusijos ekspertą, kuris savo išvadoje konstatavo, jog įrašas yra montuotas, koreguotas.
Tačiau teismas šių išvadų nelaikė patikimomis ir priėmė įrašą kaip įrodymą“, – stebėjosi mirusio vaikino tėvas S.Stoletovas.
Teismo posėdyje Lietuvos ekspertas Kęstutis Graželis suabejojo Rusijos specialisto išvada, tačiau pareiškė, jog privaloma tirti vaizdo įrašo originalą, o ne kopiją, be to, ekspertizės atlikimui būtinas įrenginys, kuriuo įrašas buvo padarytas.
Dalyvavo saugaus eismo akcijose
Ekspertas L.Andrijauskas pažymėjo, jog „Audi Q5“ vairuotojos veiksmai – greičio viršijimas, automobilio nesulėtinimas prieš pat perėją – techniniu požiūriu buvo pagrindinė nelaimės priežastis.
Jos kaltę pripažino ir teismas, skyręs lygtinį laisvės atėmimą.
Pati A.Statkevičiūtė kalta prisipažino iš dalies – esą matydama, kad nestoja pirma juosta važiuojantis autobusas, nelėtino greičio ir ji.
Tačiau tokią teisiamosios argumentaciją teisėsauga sumalė į miltus. Pasak prokuroro Mindaugo Šukio, vairuotoja bet kokiu atveju privalėjo prieš perėją smarkiai sulėtinti greitį. Jei vairuotojas nėra įsitikinęs, ar perėja kažkas neina, jos gerai nemato, jis privalo pristabdyti transporto priemonę taip, kad visada galėtų sustoti.
Teisme ji atsiprašė vaikino artimųjų.
Moteris teigė iš pat pradžių išgirdusi iš autobuso vairuotojo, jog jaunuolis išbėgo į gatvę.
Kategoriškai šią versiją atmetantys velionio tėvai tvirtina, kad sūnus buvo apjuodintas, bet pats, deja, apsiginti negali.
Pasak S.Stoletovo, vaikinas mokėsi puikiais pažymiais, buvo atsakingas, atsargus, dalyvaudavo saugaus eismo akcijose, griežtai laikėsi eismo taisyklių, ragindamas tai daryti ir aplinkinius.
Po tragedijos dėl didelių dvasinių išgyvenimų pablogėjo vaikino artimųjų sveikata, o ypač jo motinos būklė.
