Pirmadienį, apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (gimusi 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų. Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui moteris perdavė 19 tūkst. 850 eurų.
Tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 16 val. ir 16 val. 30 min. Kaune, vyrui (gim. 1947 m.) į laidinį telefoną paskambino vyriškis, kuris prisistatė FNTT viršininku ir pasakė, kad ateis jo kolega į namus patikrinti pinigų, ar jie tikri. Atėjęs į namus nepažįstas vyras pagriebė voką su pinigais ir pabėgo. Nuostolis – 13 tūkst. 920 eurų.
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo.
Policija primena, kad pareigūnai niekuomet neskambina piliečiams siūlydami neoficialiai išspręsti problemą, pareigūnai nevaikšto į namus tikrinti pinigų, neskambina prašydami asmens duomenų. Tai yra sukčiai, kurie netikėtu skambučiu manipuliuoja žmonių jausmais ir verčia juos, apimtus streso, skubėti priimti atsakingus sprendimus.
Kaip sukčiai veikia?
- Sukčiai dažnai prisistato kaip asmenys, atstovaujantys autoritetingoms institucijoms ar organizacijoms (bankams, policijai, FNTT ir kita), ir nurodo, kad tiria menamą nusikaltimą bei prašo asmens ar prisijungimo prie finansų įstaigos duomenų, kurie menamo tyrimo metu neva padės nustatyti tiesą.
- Sukčiai užduoda daug klausimų, gudriai paprašo atskleisti itin privačią informaciją ir tuoj pat panaudoja ją, pavyzdžiui, prašo patikslinti artimojo vardą, nurodyti banką, kurio paslaugomis naudojamasi, ir tada „sujungia“ būtent su nurodyto banko atstovu ar pakartoja anksčiau pasakytą artimojo vardą ir pavardę, nurodydami jo „padarytą žalą“.
- Potencialioms aukoms paskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai prisistato kaip jų artimieji ar draugai, tariamai patekę į nelaimingus įvykius ir prašantys skubios pagalbos.
- Naudodamiesi netikėtumu ir susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikiamų pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.
- Policija perspėja – jeigu taip atsitiktų, neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų – patys paskambinkite artimajam ar giminaičiui ir įsitikinkite, ar jam tikrai reikia Jūsų pagalbos.
Kaip elgtis, sulaukus tokio skambučio?
- Sulaukę netikėto sukčių skambučio, būtina nutraukti pokalbį.
- Sulaukę pakartotinio skambučio, nekelkite ragelio. Jeigu pakėlėte ragelį ir supratote, kad skambina tie patys žmonės, vėl padėkite ragelį.
- Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų – nedelsdami praneškite policijai telefonu 112. Visi gyventojų gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius.
Verta prisiminti:
- Kuo ilgiau kalbate su sukčiumi, tuo didesnį nerimą jaučiate ir tampa vis sunkiau atpažinti apgavystę.
- Nepriimkite žaibiškų sprendimų, nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam.
- Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti (padiktuoti) asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kita.
- Jokiu būdu neperduokite pinigų per tarpininkus.
- Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai netarpininkauja tarp nukentėjusiojo ir pažeidėjo sprendžiant piniginius klausimus.
Šiemet per 7 mėnesius šalyje registruoti 1409 sukčiavimo atvejai (t. y. beveik 4 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Daugiau nei pusė sukčiavimų (55 proc.) pareigūnams pavyko išaiškinti.
