Pareigūnų duomenimis, šunys neišgyveno dėl sutrikusios žarnyno veiklos.
Gyvūnai iš veisyklos buvo paimti rugsėjo 10 dieną, surengus reidą, kuriame dalyvavo policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, įvairių gyvūnų organizacijų atstovai, neabejingi vietos gyventojai, „Laisvės TV“ žurnalistai.
Žurnalistas Andrius Tapinas paskelbė, jog šunys laikyti itin prastomis sąlygomis – kai kurie jų narvuose sugrūsti netgi po šešis. Didžiojoje dalyje narvų nebuvo vandens dubenėlių, jie gyveno savo pačių išmatose. 11 keturkojų – dar visai mažyčiai.
Veisėja oficialiai laikė tik dvi buldogų veislės kales, bet vaizdai liudijo visai ką kita.
Įrodinėja, jog rūpinosi tinkamai
Pasak R.Raulynaitienės, abu šunys nugaišo jau būdami gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ prieglaudoje, kuri yra sudariusi sutartį su Kauno rajono savivaldybe.
Kol kas neaišku, ar bus surinkta įrodymų, jog dėl šių keturkojų nugaišimo atsakinga dabar jau buvusios veisyklos savininkė.
Prokurorės tvirtinimu, vos paėmus šiuodu gyvūnus iš veisyklos Naujasodyje veterinarijos specialistai konstatavo, kad jie sveiki, ligos požymių nesimatė.
Po reido keturkojų savininkei buvo panaikintas leidimas veisti šunis.
Nepaisant akivaizdžių nepriežiūros požymių, nuotraukų, filmuotos medžiagos, ji atkakliai įtikinėjo, jog gyvūnais rūpinosi tinkamai.
Baudžiamojoje byloje jai įtarimai kol kas nėra pareikšti.
Bendravimas su įstaigomis šokiravo
Paėmus gyvūnus, į dienos šviesą ėmė lįsti institucijų nesusikalbėjimas – regis, visi mato problemas, bet nežino, kaip jas išspręsti ar tiesiog nenori įdėti daugiau pastangų.
Pasak „Nuaro“ direktorės Jurgitos Gustaitienės, šios tarnybos prieglaudoje tiek daug šunų laikyti netikslinga – darbuotojams tenka didžiulis krūvis, o ir patiems gyvūnams kur kas geriau būtų, jei jie bent laikinai būtų įkurdinti atskiruose namuose.
Juolab, kad prieglaudoje dirbantys savanoriai patys siūlosi prigausti gyvūnus, kol vyksta tyrimas.
„Savo namuose vieną šuniukų norėjo priglausti ir „Laisvės TV“ darbuotoja. Be to, žmonės skambina, klausia, ar galima atvykti, pasirūpinti šunimis, juos pavedžioti.
Pasiteiravau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovų, ar galima perkelti keturkojus.
Sulaukiau atsakymo, kad nieko negalima daryti be teisėsaugos sutikimo, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
Skambinu policijos tyrėjai, pasakau apie problemą. Kalbu garsiai, nes važiuoju mašina. Pareigūnė paklausia, ar aš jai keliu pretenzijas – atsakau, kad ne, noriu tik pasitarti, ieškau išeičių.
Išgirstu iš jos repliką, kad nerėkčiau, o dar po akimirkos pokalbis nutraukiamas.
Kiek žinau, „Laisvės TV“ parašė prokuratūrai, ar galima gyvūnus įkurdinti pas savanorius – sulaukė atsakymo, kad teisėsauga tokių dalykų nesprendžia.
Vieni siunčia pas kitus, niekas nieko nepaaiškina. Nežinau, ar net žurnalistams galima rodyti tuos gyvūnus ir komentuoti apie jų būklę, leisti fotografuoti.
Esu ištikta šoko“, – bendravimo su įstaigomis įspūdžiais dalijosi J.Gustaitienė.
Pasak jos, nemažai šunų iš veisyklos pristatyti išsekę, sergantys, jiems prireikė veterinarų pagalbos. Dalis jų dar serga.
Tiems, kurie sveiki, tikslingiau būtų taikyti individualią priežiūrą.
„Šiuo metu iš nelegalių daugyklų konfiskuoti šunys nėra dovanojami dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo“, – paskelbė savo feisbuko paskyroje „Nuaras“.
Bylos baigtis miglota
R.Raulynaitienė portalui lrytas.lt teigė, jog prokuratūra neprieštarautų dėl laikino gyvūnų perdavimo savanoriams, tačiau šiuo atveju ne „Nuaras“, o savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo turėtų oficialiai dėl to kreiptis į prokuratūrą.
Pasak prokurorės, dar nežinia, ar pavyks pritaikyti veisėjai baudžiamąją atsakomybę, nes privaloma įrodyti, kad gyvūnas dėl smurto, nepriežiūros žuvo arba tapo suluošintas.
Kai pasekmės nėra tokios skaudžios, taikoma administracinė atsakomybė.
Kaip viskas pakryps šioje byloje, kol kas neaišku.
Administracinių baudų už gyvūnų nepriežiūrą ar smurtinius veiksmus, žiaurų elgesį apskritai skalė yra labai plati – piniginės suplonėti gali nuo juokingai mažos 30 eurų sumos iki 1 tūkst. 1750 eurų, jei pasekmės itin skaudžios ir nepataisomos.
Gyvūnai gali būti konfiskuoti pritaikius ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę.
Sprendimą dėl konfiskavimo gali priimti tik teismas, o tai ilgas procesas.
Pateikė išsamesnį atsakymą
Paprašius plačiau pakomentuoti situaciją, Kauno apygardos prokuratūros atstovė spaudai Simona Snitkaitė-Kareivienė atsiuntė atsakymą:
„Suprantame visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį, tiriant galimus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
Prokuratūra šiuo metu kontroliuoja ne vieną tokio pobūdžio ikiteisminį tyrimą, analizuoja visus gaunamus duomenis ir vertina, ar tyrimo metu konstatuojamos aplinkybės bei kiti duomenys vertintini kaip atitinkantys Baudžiamojo kodekso 310 str., kuris nustato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, reikalavimus.
Primename, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik tuomet, kai dėl žiauraus elgesio su juo gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas, pvz. netenka galūnės, organo ir pan. Šiuo metu tyrimas dėl Jūsų paklausime nurodyto atvejo tebevyksta, įtarimai jame niekam nepareikšti.
Kitais atvejais, kai padariniai gyvūno sveikatai nėra tokie ženklūs ir neatstatomi, tačiau kyla pagrįstų abejonių, kad jam nebuvo užtikrintos būtinos jo gerovei laikymo sąlygos ir kitos svarbios aplinkybės, asmuo gali būti baudžiamas administracine tvarka.
Tokiu atveju atitinkamas nuobaudas taiko ir susijusius sprendimus dėl gyvūnų grąžinimo ar konfiskavimo, privalomų įpareigojimų savininkui ir t.t. priima kitos įgaliotos institucijos, ne prokuratūra.
Atsakydami į Jūsų klausimą dėl „Nuare“ šiuo metu esančių gyvūnų fotografavimo ir filmavimo norime pabrėžti, kad prokuratūra niekada nedraudė ir nedraudžia filmuoti ar fotografuoti prieglaudoje esančių gyvūnų.
Vienintelis prašymas, kuris tyrimo pradžioje buvo perduotas „Nuaro“ darbuotojams, savanoriams bei kitiems specialistams – susilaikyti nuo detalių viešų komentarų ir konkrečių gyvūnų sveikatos, patirtų sužalojimų demonstravimo, konstatavimo bei vertinimo, nes tokie duomenys tam tikru tyrimo metu tikrai galėjo pakenkti jo eigai bei rezultatams.
Šiuo metu, gavus tyrimui reikšmingas specialistų išvadas bei kitus duomenis, šis prašymas nebeaktualus.
Taip pat norime pabrėžti, kad prokuratūra nėra įgaliota ir nesprendžia klausimų, susijusių su laikina gyvūnų globa organizacijose ar pas asmenis, jų vedžiojimu ir pan. ir netaiko jokių su ikiteisminiu tyrimu susijusių ribojimų institucijoms bei organizacijoms esant poreikiui priimti gyvūnų gerovei svarbius sprendimus.
Klausimus dėl galimo gyvūnų konfiskavimo sprendžia tik teismas.
Taip pat visada geranoriškai bendraujame su kitų institucijų ir organizacijų atstovais ir jeigu jiems kyla klausimų susijusių su ikiteisminiu tyrimu ar priimamais sprendimais – visuomet suteikiame jiems reikalingą informaciją“.
Neprieštarauja įkurdinimui pas savanorius
Atsakymą pateikė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento administracija:
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 punktas numato, kad kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo <...> turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą <...>.
Atsižvelgiant į tai, VMVT nuomone savivaldybės administracija, perdavusi gyvūnus laikinai globai, ir laikiną gyvūno globą užtikrinantis gyvūnų globėjas gali pasirinkti bet kurią iš minėtame įstatymo straipsnyje numatytų laikinos gyvūnų globos formų.
Ikiteisminio tyrimo institucijos nuomonės šiuo klausimu buvo rekomenduota kreiptis įvertinus tai, jog VMVT žiniomis, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 310 str. 1 d., kuris numato baudžiamąją atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu ir ikiteisminį tyrimą vykdantis prokuroras turi pareigą priimti tyrimui reikalingus ir būtinus sprendimus dėl reikiamų procesinių veiksmų taikymo.
Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktą oficialią nuomonę ir vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, VMVT informuoja, kad sprendimą, kaip bus užtikrinama laikinoji gyvūnų globėjui perduotų augintinių globa gali priimti pats gyvūnų globėjas (jei reikia šį klausimą suderinęs su atitinkama savivaldybe).
Gyvūnų globėjas yra atsakingas, kad laikinajai globai perduoti gyvūnai būtų prižiūrimi tinkamai, užtikrinant gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus, gyvūnų globėjas privalo užtikrinti, kad visų laikinai globai perduotų gyvūnų buvimo vieta ir laikymo sąlygos būtų žinomos.
Tuo pačiu VMVT atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo to, kur ir kokia forma bus užtikrinama laikinoji globa, įsiteisėjus sprendimams dėl gyvūnų augintinių konfiskavimo gyvūnų globėjas privalo užtikrinti tinkamą teismo sprendimų įgyvendinimą, t.y. užtikrinti visų jam perduotų gyvūnų atsekamumą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad filmavimo ar fotografavimo savo patalpose taisykles nustato pats ūkio subjektas ir VMVT neturi diskrecijos drausti ar leisti tokią veiklą konkrečioje įstaigoje“.
Papildomai VMVT Kauno departamento teisininkė Julija Miškauskaitė pranešė, jog pagal sutartį su vietos savivaldybe laikinieji paimtų gyvūnų globėjas yra „Nuaras“.
Baigus ikiteisminį tyrimą, bylą teismui pateikia jį vykdžiusi ikiteisminio tyrimo institucija, o jei jis nutraukiamas, atvejo nagrinėjimas pagal kompetenciją perduodamas VMVT ir yra taikomos Administracinių nusižengimų kodekse. Tokiu atveju dėl gyvūnų konfiskavimo į teismą kreipiasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Dėl gyvūnų perdavimo savanoriams ar kitiems laikiniems laikytojams iš „Nuaro“ užklausų esą išvis nebuvo gauta.
