Vienas po kito skrieja Kauno policijos pareigūnų pranešimai apie
vagystes iš parduotuvių su prašymu atpažinti svetimą turtą
pasisavinusius nusikaltėlius. Jie jau buvo įsisukę laisvalaikio centre
„Mega“, parduotuvėje „Iki“.
Vagys vagia viską, ką aptinka neatsargiai padėta, – tai išmanieji
įrenginiai, alkoholiniai gėrimai ir net maisto produktai. Patys šie
įvykiai nėra išskirtiniai, tačiau tyrėjams rūpesčių tik daugėja.
Šiais laikais sunku rasti prekybos centrą ar net mažą parduotuvę,
kurioje nebūtų įrengta vaizdo stebėjimo sistema, padedanti nustatyti
įtariamąjį.
Prekybos centrų apsaugos darbuotojai patys pripažįsta, kad pagal vaizdo
stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdą atpažinti įtariamąjį gali tik gerai
jį pažįstantis bičiulis, nes žmonių siluetai būna labai neryškūs.
Pastaraisiais mėnesiais policijos pareigūnų siuntinėjamos nuotraukos
tapo tiesiog bevertės, nes jose užfiksuoti įtariamieji primena
džihadistus. Jų veidus dengia kaukės, galvas – gobtuvai. Trūksta tik
delne suspausto pistoleto ar kalavijo.
Išvydę tokias nuotraukas savęs neatpažintų net patys nusikaltėliai, o ką
jau kalbėti apie paprastus praeivius.
Išmaniosios apsaugos sistemos tokiomis sąlygomis gali būti gerokai
mažiau efektyvi priemonė negu paprastas, gyvas apsaugininkas.
Net šiek tiek keista, kad paminti įstatymus linkę veikėjai gerokai
aktyviau nepasinaudojo privalumu būti neatpažintiems ir neišsiruošia į
rimtesnius žygius.
Štai Lenkijos policija šią savaitę pranešė atskleidusi prieš metus
įvykdyto ginkluoto banko apiplėšimo Varmijos Mozūrų vaivadijoje
aplinkybes. Jį įvykdė du lietuviai, kurių vienas vėliau žuvo eismo
įvykio metu.
Du ginkluoti ir kaukėti banditai įsiveržė į banko skyrių nedideliame
Lenkijos miestelyje ir pasisavino daugiau kaip 14 tūkst. skaičiuojant
eurais. Jų išpuolis truko vos 100 sekundžių, o vietos policijos
ekipažas pasirodė tik po 5 minučių.
Kriminalistams prireikė milžiniškų pastangų nustatyti įtariamuosius, o
sėkmę nemažai nulėmė itin sėkmingai susiklosčiusios aplinkybės.
Jeigu nusikaltėliams pavyksta sėkmingai palikti prekybos centro erdves
ar kitą nusikaltimo vietą, tikimybė atsidurti policijos areštinėje
sumažėja iki nykstamai menko lygio.
Dar prieš metus parduotuvėje kaukę dėvintis žmogus būtų kėlęs tiek
praeivių, tiek apsaugos darbuotojų įtarimą. Dabar jie tik pritariamai
linkčioja galva manydami, kad klientas rūpinasi tiek savo, tiek
aplinkinių sveikata, ir išvis neleidžia įeiti be kaukės į vidaus
patalpas.
Mažiau nepatogumų patiria ir teisiamieji, kuriems prieš teismo posėdį
kartais tenka atlaikyti fotografų atakas. Anksčiau jie veidus
dangstydavosi drabužiais, laikraščiais ar žurnalais.
Dabar nereikia jokių pastangų. Jeigu žiniasklaidoje atsidurs nuotrauka,
niekas bjaurioje istorijoje įklimpusio žmogaus neatpažins, todėl ir
slapstytis nėra prasmės.
Džiūgauja ir vairuotojai, kurie vis dar išdrįsta apspangę nuo alkoholio
sėsti prie vairo. Bekontakčiais alkoholio matuokliais kelių policijos
pareigūnai gali labai greitai patikrinti didelį būrį vairuotojų.
Dabar tokius prietaisus naudoti kiek nedrąsu, nes pūstelėjus orą kartu
su alkoholio garais gali atskrieti ir piktasis užkratas.
Slapstytis policijos ieškomiems asmenims – neįtikėtinai palankios
sąlygos. Jie gali drąsiai vaikščioti gatvėmis, važinėti automobiliais
– pagal nuotrauką tikrai niekas neatpažins.
Net jeigu patruliui kiltų įtarimų ir jis paprašytų nusiimti kaukę,
tokiam nurodymui galima drąsiai pasipriešinti: ministras A.Veryga liepė
kaukę nešioti visur ir visada.
„Laikinoji sostinė“
