Kaip skelbia prokuratūra, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šių metų vasario mėnesį, kai į policiją kreipėsi moteris, teikdama, jog viena greituosius kreditus teikianti bendrovė į jos sąskaitą pervedė dvylika vartojimo kreditų, nors ji jų neėmė, jos asmens duomenimis ir banko sąskaita buvo pasinaudota be jos žinios.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 2017 – 2019 m. vartojimo kreditus, pasinaudodama moters internetinės bankininkystės duomenimis, ėmė jos dukra. Siekdama apgaule įgyti svetimą turtą atlikdama neteisėtas finansines operacijas, jauna vilnietė neteisėtai jungėsi prie banko informacinių sistemų, naudojosi savo mamos internetinės bankininkystės duomenimis, ne kartą jos vardu ėmė vartojimo kreditus, kurių sumos siekė nuo 250 iki 900 eurų.
Siekdama, kad jos mama apie tai nesužinotų, mergina kredito įstaigos į mamos sąskaitą pervestus vartojimo kreditus pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą arba, naudodamasi mamos banko kortele, juos išgrynindavo. Mergina tikėjo, kad jai pavyks grąžinti gautus kreditus ir nieko blogo neatsitiks, tačiau to padaryti jai nepavyko.
Tyrimui vadovavusi prokurorė prašo teismo jaunai vilnietei skirti dvejus metus laisvės apribojimo bei įpareigoti atlyginti kredito įstaigos patirtą beveik 8 tūkst. 800 eurų žalą. Atsižvelgdama į tai, kad mergina pripažino savo kaltę, nuoširdžiai dėl to gailėjosi bei į tai, jog baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė siūlo bausmę jai sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
