Šis pastatas priklauso į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo sąrašą įtraukto Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksui.
Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, pranešimas apie gaisrą nenaudojamame mediniame pastate buvo gautas vėlų gruodžio 19-osios vakarą.
Gaisro metu apdegė medinės pastato konstrukcijos, įlūžo stogas.
Užgesinus gaisrą priešgaisrinės saugos pareigūnai nustatė, kad nėra priežasties, kodėl jis galėjo savaime kilti pastato viduje, kaip labiausiai tikėtina versija įvardintas išorinis ugnies šaltinis.
Informacija apie įvykį perduota Kėdainių policijai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pranešė, kad bus sukurta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymui.
Anot departamento, rašytiniuose šaltiniuose Dotnuvos dvaras pirmą kartą paminėtas 1542 metais. Akademijos pavadinimas jam suteiktas 1959 metais.
„Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksą sudaro 46 objektai, kurių vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, architektūrinis, inžinerinis, istorinis, kraštovaizdžio ir želdynų“, – rašoma paveldosaugininkų pranešime.
Profesoriaus D.Rudzinsko iniciatyva čia buvo įkurta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis. Augalų selekcijos pradininkas Dionizas Rudzinskas joje dirbo iki 1954 metų.
Mokslininko kapas, esantis Dotnuvos seniūnijos, Gėlainių kaimo kapinėse, taip pat įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
