Tris žmones 1996 metais nužudęs ir kalėti iki gyvos galvos nuteistas 53 metų Egidijus Petrauskas Apeliacinio teismo sprendimu po 10 metų galės sugrįžti į laisvę.
Tokį sprendimą ypač lėmė tai, kad žudikas tikino tapęs giliai tikinčiu ir užsitarnavo kalėjimo kapelionų palaikymą.
Nelaimę išdavė inkštimas
Kraupi žmogžudystė buvo įvykdyta 1996 metų vasarą. Tuomet Kaune, viename A.Smetonos gatvėje esančiame bute, buvo kankinami ir nužudyti trys žmonės – 19 metų Viktoras Kožukauskas, nėščia jo 17 metų mylimoji Romualda Balčiauskaitė ir 14-metis jų kaimynas Aurimas Oržekauskas.
Nužudytuosius aptiko jų aplankyti užsukę draugai. Nors jie buvo iš anksto susitarę ateiti į svečius, net ir ilgai skambinant į duris jų niekas neatidarė.
Įtarimą sukėlė gailus šuns inkštimas ir viduje girdimas skambantis mobilusis telefonas.
Lavonai klūpėjo
Po kiek laiko buvo nutarta išlaužti duris. Įėjusius į vidų pasitiko kraupus vaizdas – kambaryje atsirėmę į sofą klūpojo negyvi nėščia 17-metė ir paauglys. Jų pozos tarsi maldavo pasigailėti.
Merginos rankos buvo surištos už nugaros, kaklas suveržtas balta paklode, medžiagos gniutulas įgrūstas į burną. Pakaušyje buvo matyti šautinė žaizda.
Merginos draugas, kuriam buvo surištos kojos ir rankos, aptiktas vonios kambaryje. Jis taip pat buvo nužudytas šūviu į pakaušį.
Netoli lavono buvo apvirtęs krauju aplaistytas vaikiškas vežimėlis, kurį pora, laukusi naujagimio, buvo nusipirkusi prieš kelias dienas.
Vėliau paaiškėjo, kad dingo beveik 6 tūkstančiai JAV dolerių, kuriuos sugyventiniai, pardavę butą, laikė namuose.
Žudikas kariavo Afganistane
Šis nusikaltimas tuomet sukrėtė visą šalį – siekiant jį ištirti buvo sutelktos didžiulės policijos pajėgos. Jau po dviejų dienų vienas žudikų – E.Petrauskas – buvo sulaikytas savo svainio bute Vilniuje.
Šį nusikaltėlį išdavė noras pasipuikuoti prieš draugus. Iškart po žmogžudystės iki tol skurdžiai gyvenęs E.Petrauskas savo pažįstamiems surengė puotą, švaistėsi pinigais.
Pasibaigus linksmybėms jis išsikvietė taksi ir išvyko į Vilnių pas svainį.
Šio svainio butui šturmuoti buvo pasitelktas greitojo reagavimo būrys „Aras“.
Kovotojai buvo įspėti, kad E.Petrauskas gali būti ginkluotas ir priešintis.
Pareigūnai jau turėjo informacijos, kad šis vyriškis sovietinės armijos gretose dalyvavo kare Afganistane – buvo kulkosvaidininkas. Jis už drąsą buvo apdovanotas keliais medaliais.
Naktį sapnavo košmarus
Tačiau užkluptas E.Petrauskas nesipriešino. Į butą sostinės Fabijoniškių rajone įsiveržę „Aro“ vyrai žudiką aptiko geriantį degtinę su svainiu.
Sulaikytas E.Petrauskas atrodė ramus ir apsimetė nesuprantantis, ko iš jo nori pareigūnai.
Tik uždarytas į areštinę jis ėmė blaškytis, o naktį, matyt, sapnuodamas košmarus kliedėjo kažką apie Afganistane žudomus vaikus ir jų klyksmą.
Po grindimis – slėptuvė
Po kelių dienų brolio bute Kaune buvo sulaikytas ir kitas žudikas – Mindaugas Račkauskas. Šis aukštas, raumeningas jaunuolis buvo tikras moterų numylėtinis. Kai kas jį painiodavo su vienu garsiu aktoriumi.
Niekas nenorėjo patikėti, kad šis vienoje kavinėje apsaugininku dirbęs gerų manierų vaikinas gali tapti žudiku.
Tuo nenorėjo tikėti ir jo tėvas – Kaune gerbiamas nagingas stalius ir stiklo dirbinių meistras.
Pareigūnams leidus jam susitikti su sūnumi areštinėje, tėvas taip pat neišgirdo jam rūpimo atsakymo. Sūnus per visą susitikimą pasakė vos du žodžius: „Pasirūpink Ronaldu (žudiko 4 metų sūnumi. – Red.).
Nors M.Račkauskas iš pradžių tylėjo, jį demaskavo aptikti įkalčiai – kauniečio sugyventinės bute per kratą pareigūnai aptiko po grindimis įrengtą slėptuvę. Joje – beveik 3 kilogramus sprogmenų, kaukių, du kovinius pistoletus, šautuvą „Winchester“, pistoletą-kulkosvaidį „Agram“.
Viskas – dėl pinigų
Būtent iš šio daugiau kaip 3 tūkstančius dolerių juodojoje rinkoje kainavusio pistoleto-kulkosvaidžio buvo nužudyti visi trys bute A.Smetonos gatvėje buvę žmonės.
Prispausti įkalčių abu žudikai galiausiai prisipažino įvykdę kraupų nusikaltimą. Jie teigė sužinoję, kad V.Kožukauskas namuose laiko 6 tūkstančius dolerių, kuriuos gavo pardavęs butą.
Būtent dėl šių pinigų abu nusikaltėliai įsiveržė į butą.
Iš pradžių sugyventiniai nenorėjo atiduoti pinigų. Tuomet jie buvo surišti ir kankinami.
Tačiau net ir gavę dolerius nusikaltėliai savo aukų nepasigailėjo. Nužudyti buvo ne tik abu sugyventiniai, bet ir atsitiktinai pas juos į svečius užėjęs 14-metis kaimynas A.Oržekauskas.
Kaltino vienas kitą
Nors abu sulaikytieji ir prisipažino įvykdę trigubą žmogžudystę, nė vienas jų nenorėjo pasakyti, kas šovė į nekaltus žmones.
M.Račkauskas kaltę vertė savo bendrininkui teigdamas, kad jis tik surišo aukas, o pats išėjo į kiemą. E.Petrauskas, kurį dėl nuožmaus būdo draugai vadino Bormanu, tvirtino, jog šaudė M.Račkauskas, o jis pats tuo metu buvo vonioje.
Todėl iki šiol nei prokurorai, nei teismas taip ir neišsiaiškino, kas paleido mirtinus šūvius.
Ikiteisminio tyrimo metu E.Petrausko sugyventinė pasakojo, kad jos gyvenimo draugas gyrėsi sušaudęs nėščią moterį.
Tačiau vėliau ji savo parodymus pakeitė – aiškino, kad taip kalbėti ją privertė pareigūnai.
Pakeitė mirties bausmę
Tiriant šią bylą buvo suimtas ir tuomečio Kūno kultūros instituto auklėtinis – M.Račkausko klasės draugas Jordis Raslavičius.
Šis su Daškinių grupuote sietas vyriškis iš pradžių buvo įtariamas užsakęs šią žmogžudystę. Tačiau to įrodyti tyrėjai nesugebėjo ir apkaltino jį tik tuo, kad perdavė žudikams ginklus.
1997 metų pabaigoje Kauno apygardos teismas M.Račkauską ir E.Petrauską nuteisė išimtine mirties bausme, kuri buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.
J.Raslavičius, kuris teismo proceso metu laidė juokus ir šaipėsi iš prokuroro ir teisėjų, atsipirko penkerių metų laisvės atėmimu.
Vėliau, atlikęs bausmę, J.Raslavičius įvykdė daugybę sunkių nusikaltimų. Jis buvo laikomas vienu žiauriausių Kauno nusikaltėlių.
Kalėjime nėrė į tikėjimą
Kalėti iki gyvos galvos nuteistas E.Petrauskas dabar tvirtina, kad tik atsidūręs už grotų iš naujo permąstė savo gyvenimą: „Per pirmuosius bausmės metus Lukiškių kalėjime aš ilgai galvojau, analizavau savo gyvenimą.
Iš pradžių man atrodė, kad visas pasaulis kaltas. Bet tai buvo klaidingas mąstymas. Vėliau suvokiau, kad kaltas esu tik pats.“
Kalėjime E.Petrauskas tapo giliai tikinčiu.
Jis ne tik pats nuolat skaitydavo Šventąjį Raštą ir kitas teologines knygas, bet ir savo tikėjimu užkrėtė ne vieną kalinį.
Siūlė nukentėjusiajam pinigų
Prieš penkerius metus E.Petrauskas įsidarbino šaltkalviu įkalinimo įstaigos įmonėje „Mūsų amatai“.
Uždirbęs pirmuosius pinigus jis ėmė svarstyti, kad reikėtų bent iš dalies atlyginti žalą nužudytų žmonių artimiesiems.
Padedamas pataisos namų kapeliono jis pradėjo ieškoti nužudytųjų giminaičių.
„Sužinojau, kur gyveno vieno nužudytojo motina. Tačiau paaiškėjo, kad ji jau mirusi. Tuomet aš parašiau laišką jos sūnui prašydamas atleisti ir priimti motinai skirtą žalos atlyginimą. Tačiau jis atsisakė bet kokių pinigų“, – aiškino E.Petrauskas.
Lėmė kapeliono nuomonė?
E.Petrausko prašymą įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuotu laisvės atėmimu dar praėjusių metų spalį išnagrinėjo Kauno apygardos teismas.
Tačiau teisėjai padarė išvadą, kad išėjęs į laisvę nuteistasis dar gali būti pavojingas visuomenei.
Tačiau neseniai Apeliacinis teismas patenkino E.Petrausko prašymą.
Neskundžiama nutartimi jis pakeitė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 10 metų laisvės atėmimo bausme.
Teisėjams ypač didelį įspūdį padarė ne tik geros pataisos namų vadovų charakteristikos, bet ir kapelionų nuomonė.
Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos direktorius K.Kulakauskas net asmeniškai laidavo už E.Petrauską.
„Ne tik aš, bet ir kiti su nuteistuoju bendraujantys kapelionai galėtų laiduoti, kad E.Petrauskas yra pasikeitęs, pripažinęs savo kaltę, suvokęs ankstesnio gyvenimo būdo klaidingumą ir yra pasiruošęs sugrįžti į visuomenę“, – rašė kapelionų vadovas.
