Vaizdai iš šunų „koncentracijos stovyklos“ Jonavos rajone sukrečia, kaip ir pats teismo sprendimas Lrytas.lt išsamiai viešina siaubą keliančius faktus

Net ir pripažinęs, kad Jonavos rajono veisykloje šunys patyrė žiaurumą, skausmą, ypatingas kančias, vietos praėjusią savaitę teismas nusprendė grąžinti gyvūnus 58 metų veisėjai Anai Perederij. Naujienų portalas lrytas.lt išsamiai viešina kraupius keturkojų kankinimo faktus, kuriuos nustatė atsakingų institucijų atstovai ir veterinarijos specialistai, apie kuriuos papasakojo gyvūnų globėjai, savanoriai.

Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Lrytas.lt išsamiai viešina žiauraus elgesio su gyvūnais faktus Jonavos rajono veisykloje, į kurią vietos teismas nusprendė sugrąžinti kančią patyrusius šunis. <br> Dogspoto nuotr. 
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

Feb 3, 2021, 5:29 PM, atnaujinta Feb 3, 2021, 5:49 PM

Įsiplieskus skandalui, teisėja Lina Šafronienė paaiškino savo motyvus, tačiau jos verdiktas administracinėje byloje neabejotinai bus skundžiamas.

Praėjusių metų spalio 9 dieną A.Perederij valdoje Šveicarijos seniūnijoje (Jonavos r.) kartu su policijos pareigūnais, gyvūnų globos organizacijos, „Laisvės TV“ žurnalistais apsilankę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai išvydo siaubo filmo vertus vaizdus, kurie verti platesnio aprašymo. Pakraupę buvo ir gyvūnus apžiūrėję veterinarijos gydytojai. Tikrintojai teigė veisykloje aptikę 55 šunis.

Prancūzų buldogas sunkiai vaikšto, neėda, nelaka vandens, yra netekęs svorio, stipriai viduriuoja krauju, besituštinant jam iškrenta tiesioji žarna, kurioje matyti erozijos.

Kitas tos pačios veislės šuo sulysęs, tuštinasi vien tik krauju, viduriuoja, yra dehidratacijos požymių, be to, jam nustatytas stiprus bakterinės kilmės uždegimas.

Dar vieno keturkojo galvoje aptikta žaizda, nustatyta ausies deformacija, manoma, atsiradusi dėl traumos, akių uždegimas, jis viduriavo, dėl nuolatinio ašarojimo buvo pažeista oda.

Nepriežiūros faktai šokiravo

Ketvirto šios gyvūnų koncentracijos stovyklą primenančios veisyklos augintinio letenos buvo ištinusios, veterinarijos specialistai konstatavo lėtinį, uždegiminį alerginės kilmės procesą, jo ausų landos buvo pilnai užakusios, ausų kremzlės deformuotos, jose susiformavo polipai, po viena jų – pūliuojanti fistulė. Taip pat nustatytas pūlingas akių uždegimas.

Vienas šuo praėjus keturioms dienomis nuo reido nugaišo dėl ūmaus plaučių uždegimo, katarinio skrandžio uždegimo, širdies išsiplėtimo, abejuose skilveliuose susidariusių krešulių, mažakraujystės.

Pasak specialistų, veisėja privalėjo pasirūpinti būtina veterinarine pagalba, tačiau to nebuvo padaryta.

Dalies šunų oda buvo pleiskanota, su šašais, jų kailis – praretėjęs, letenos ištinusios, ant letenų šonų pragulos.

Kai kurie keturkojai turėjo senų randų, jiems buvo išaugęs šios veislės šunims nebūdingas paplaukis, daugeliui gyvūnų ant padų ir kailio buvo prilipusios išmatos.

Be to, dėl netinkamų laikymo sąlygų daugelio šunų psichika tapo jautri, nebuvo užtikrinta gyvūnų socializacija.

Keturkojai – apleisti

Septyniems iš A.Perederij veisyklos paimtiems ir gyvūnų prieglaudoje „Lesė“ įkurdintiems šunims nustatyti apleidimo požymiai – pas visus buvo nustatyti ausų uždegimai, aptikti navikai, visi jie viduriavo, nagai buvo peraugę.

Prancūzų buldogo patelė apkurto dėl užakusių ausų landų, atsiradus polipams.

Sustorėjęs apsauginis sluoksnis ant bulterjero padų liudijo, jog jis nevaikšto jokiais paviršiais.

Prie šio šuns lyties organo rastas didelis navikas.

Apžiūrėjus ir kitų šunų letenas, pirštus, veterinarijos gydytojams tapo akivaizdu, jog jie ilgai laikomi ant grotelių.

Negydant šių lėtinių susirgimų, gresia mirtinas pavojus arba suluošinimas visam gyvenimui.

Būklė tik blogėjo

„Du šunys su ausų deformacijomis buvo kritinės būklės ir jų nepaėmus, galėtų grėsti žūtis. Deformacija pastebėta ir dar vienam šuniui, kuris iki galo jau nepasveiks.

Matyti, jog gyvūnai ilgą laiką negydyti, yra didelė ausis, kuri išsipūtusi, didelis nepraeinamumas.

Praėjus mėnesiui nuo operacijos reikia atlikti antrą sudėtingą operaciją“, – slegiančiais įspūdžiais dalijosi gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė.

„Dauguma paimtų gyvūnų, kurie yra gydomi klinikose, turi parazitų, būklės yra įsisenėjusios. Dėl parazitų kyla žarnyno infekcija.

Yra kojų skausmai, organų pakitimai. Ši būklė atsirado ne per dieną, o nepriežiūra ir veterinarinės pagalbos nesuteikimas tik pablogino ir taip sudėtingą būklę“, – liudijo gyvūnų globos organizacijos „Dogspotas“ atstovai.

Patyrė ypatingą kančią

Šokiruojantis reginys atsivėrė ir pažvelgus į gyvūnų laikymo vietas, pamačius, kokiose sąlygose jie gyveno.

Pavyzdžiui, privačiame name rasti 29 šunys buvo laikomi narvuose ir kelioninėse dėžutėse – vadinamuosiuose boksuose, kurių plotas – vos 25, 20 ir 14 kvadratinių centimetrų.

Šiuose narvuose ir boksuose nebuvo indų su vandeniu – tikrintojai nustatė nepakankamą jų girdymą.

Vonioje esančiuose boksuose kai kurie keturkojai buvo uždaryti į boksus, kurių aukštis ties ketera tesiekia 40 ir 42 centimetrus.

„Tai gyvūnams sukėlė ypatingą kančią“, – tvirtino Maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas.

Be to, 20-tyje narvų ir boksų nebuvo guolių, aštuonių narvų pagrindas buvo grotuotas, tuo, vėlgi, gyvūnams sukeliant nepatogumo jausmą, kančią.

Sukrėtė ir lauko vaizdai

Gyvūnų globėjus sukrėtė ir lauko vaizdai – 26 šunys buvo „sugrūsti“ į septynis voljerus, kuriuose buvo akivaizdžiai per mažas būdu arba slėptuvių skaičius.

Keturkojai negalėjo visi vienu metu pasislėpti esant žvarbiam orui, pliaupiant lietui ar sningant.

Pavyzdžiui, dvejuose voljeruose buvo laikoma net po keturis šunis, vietoje būdų – vos po vieną bokselį, 22 ir 25 kvadratinių centimetrų ploto.

Į kitus du voljerus buvo uždaryti keturi šunys – jiems pasislėpti nuo žvarbos, kritulių buvo skirti du narvai, kitaip sakant, du gyvūnai turėjo išsitekti viename narve. Didesnio narvo plotas – 36 kvadratiniai centimetrai, mažesnio – 25 kvadratiniai centimetrai.

Tai dar toli gražu ne visos šiurpą keliančios detalės. Pavyzdžiui, dalies laiko voljerų tinklas buvo atitrūkęs su aštriais kampais – gyvūnai laikyti jiems visiškai netinkamuose, žalinguose įrenginiuose, kuriuose buvo iškilusi susižalojimo grėsmė.

Paneigė advokato aiškinimus

„Nuo nešvarumų narvai yra prilipę prie grindų, jie yra apstatyti ir apkrauti įvairiausiu inventoriumi, kas paneigia veisėjos advokato paaiškinimus, jog po šėrimo jie būdavo sulankstomi ir išnešami“, – tvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Daina Šutovienė.

Nuotraukose užfiksuoti vaizdai paneigia A.Perederij žodžius kad gyvūnai įrangoje buvo laikomi tik maitinimo metu, nes narvuose ir boksuose nebuvo maitinimui ir (ar) girdymui skirtų indų.

Nuo 2013 metų veisėja įregistruoja A.Perederij buvo nurodžiusi, jog augintinius laikys gyvenamosiose patalpose.

Pasak D.D.Šutovienės, vienam šuniui reikalingas plotas šiose patalpose pagal svorį svyruoja nuo 10 iki 15 kvadratinių metrų, kitaip sakant, auginant 55 šunis juos reikėtų įkurdinti bendrame 550 kvadratinių metrų plote.

Tuo tarpu patalpų, kuriose buvo laikomi šunys A.Perederij veisykloje, plotas tesiekė 74 kvadratinius metrus.

„Veisykloje buvo rastas 31 neregistruotas šuo.

Iš 29 laikytų šunų įrangoje net 8 šunims nebuvo jokios įrangos arba dubenėlio.

Veisėja per praėjusius metus iš visų paimtų 55 šunų pateikė dokumentus tik apie du apsilankymus veterinarijos įstaigose“, – pasakojo Jonavos skyriaus vedėja.

Buvo nustatyta, kad A.Perederij vykdoma veikla, neturi teisinio pagrindo, nes šiai registruotai veisėjai, nebuvo suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris.

Jonavietė laikė gerokai didesnį skaičių šunų, negu buvo nurodžiusi savo veiklos aprašyme.

Žodžiai sukėlė abejonių

Šunis apie 30 metų veisianti A.Perederij tikino, jog tikrintojų pateikti faktai esą neatitinka tikrovės.

Augintiniai esą narvuose, boksuose ir voljeruose laikomi tik maitinimosi metu.

Šie žodžiai sukėlė abejonių – sunku patikėti tokiu sutapimu, jog dešimtis gyvūnų ruoštasi maitinti kaip tik prieš pat netikėtą reidą.

Pasak veisėjos, pamaitinus šunis, narvai sudedami ir išnešami iš namo patalpų.

A.Perederij tvirtinimu, iš viso buvo paimti ne 55, o 38 šunys. Ne visi laikyti šunys priklauso jai – dalis ir jos giminaičiams.

Tikino žiauriai nesielgusi

Savo kaltės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais A.Perederij nepripažino.

Pavyzdžiui, buvo nepagrįstai užfiksuotas pažeidimas, jog didesnis šuo buvo uždarytas į voljerą su mažesniais, nes tai padaryta tik dėl to, kad šis keturkojis netrukdytų tikrintojams atlikti savo darbo.

Šunų skaičiaus veislyne išaugimą lėmė pandemijos padariniai – karantinas, uždarytos sienos.

Pasak A.Perederij, dieną šunys buvo laikomi aptvertose teritorijose.

Maitinimosi metu šunys buvo atvedami į sudedamus ir sulankstomus aptvarėlius, kurie yra leidžiami pagal gyvūnų laikymo taisykles, nes šunys juose buvo laikomi laikinai, tik maitinimo metu.

Lyjant šuniukai buvo atvedami į namus. Narvai esą buvo uždengti PVC plokšte, nebuvo dengiami šiferio lakštais.

Narvų grindys greičiausiai buvo plastikinės, tačiau šunys neva narvuose tik maitindavosi, o ne gyveno.

„ Pašarai yra laikomi konteineriuose, sudėtuose į vakuuminius maišus ir laikomi sterilioje aplinkoje. Patalpos, kuriose buvo laikomi gyvūnai, buvo dezinfekuojamos.

Lauke esantys šunys gulėdavo ant žolės, arba ant specialaus kilimėlio būdelėje. Voljere buvo įrengti specialūs kikboksai.

Grotuotų voljerų nebuvo, vienintelis toks buvo pastatytas virtuvėje, jame buvo mano dukros šuniukas, kuris buvo duotas pagloboti kelioms valandoms.

Šunys buvo laikomi namo viduje ir vasariniame namelyje. Veislyne buvo tik vienas šuniukas, kuris turėjo problemų su tuštinimusi, jis buvo gydomas medikamentais ir situacija gerėjo.

Patikrinimo akte nurodytas kitas šuniukas, kuris neva kratė galvą. Jis kiekvieną dieną buvo gydomas medikamentais, antibiotikais ir patikrinimo metu jam galva nesikratė.

Šis šuo nebuvo nuvežtas apžiūrai, nes šuniuko apžiūros diena sutapo su patikrinimo diena.

Akte nurodytas viduriuojantis šuniukas iš tiesų neviduriavo.

Bulterjerė akla nuo senatvės, auglys taip pat yra nuo senatvės.

Šis šuniukas nebuvo vežtas pas gydytojus, nes telefonu buvo parekomenduota, jog neaugant augliui geriau yra jį palikti ramybėje.

Namuose auginami šunys maitinasi namuose, jiems yra vandens, o šunims, kurie didžiausią dienos dalį praleidžia lauke, maisto ir vandens indai būna papildomai pastatomi lauke.

Visi šunys buvo vakcinuojami nuo visų ligų, tokių kaip pasiutligė ir kitos. Dalis šuniukų turi dokumentus, įrodančius vakcinavimą nuo pasiutligės, o likusi dalis buvo paskiepyta neišduodant dokumentų“, – visiškai kitokį savo, kaip rūpestingos augintojos paveikslą teisme piešė jonavietė.

Netikėta veterinaro pozicija

Proceso metu be Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, apie prastą šunų būklę, nepriežiūros, apleidimo faktus papasakojo ir daugelis veterinarijos gydytojų, gyvūnų globos organizacijų.

Tačiau palankiai veisėjos atžvilgiu liudijo tik vienas specialistas, žinomas veterinarijos gydytojas Jakovas Šengaut.

Toks jo elgesys sukėlė didelį dalies visuomenės pasipiktinimą, ūžė socialiniai tinklai, stebėjosi jo kolegos.

Veterinarui esą pritrūko įrodymų, jog buvo pažeista gyvūnų gerovė – jis neįžvelgė, kad šunys būtų nuolat laikomi narvuose.

„Dėl šuniuko su iškrentančia tiesiąja žarna – šis gyvūnas buvo operuotas, jam buvo skirti medicininiai kursai.

Visiems paimtiems šuniukams nekilo grėsmė jų gyvybei.

Kai kurie šunų susirgimai buvo įsisenėję, tačiau jie nereikalavo veterinarijos pagalbos ir nebuvo grėsmės gyvūnų gyvybei“, – lyg niekur nieko teisme dėstė J.Šengaut.

Apstulbino ir teismas

Jonavos teisėja Lina Šafronienė pripažino, kad veisėjos elgesys sąlygojo žiaurų elgesį su šunimis, kad buvo iškilęs jų mirties ir suluošinimo pavojus.

Teismas nepripažino svariais tiek A.Perederij, tiek J.Šengaut aiškinimų, tačiau nusprendė sugrąžinti gyvūnus veisėjai.

Šis verdiktas sukėlė itin platų atgarsį.

Teisėja įžvelgė lengvinančią aplinkybę, jog A.Perederij, atkakliai neigusi žiaurų elgesį, pripažino savo nusižengimą dėl kito, švelnesnio straipsnio už kurį atitinkamai skiriama gerokai mažesnė nuobauda („Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas“).

Vien tik 700 eurų bauda, anot teismo, yra adekvati nuobauda, kuria bus pasiekti visi jos tikslai.

Teismas daugelio žmonių nuostabai pareiškė, jog administracinio poveikio priemonės neturi varžyti asmens, tai yra veisėjos, labiau nei reikia pasiekti visuotinai svarbius tikslus.

Išplatino savo komentarą

Kilus pasipiktinimo bangai, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai išplatino teisėjos L.Šafronienės komentarą:

„Reaguodama į visuomenėje kilusį rezonansą dėl šunų grąžinimo veisėjai Jonavos rajone, teisėja Lina Šafronienė pakomentavo administracinio nusižengimo byloje A. P. atžvilgiu priimtą nutarimą.

Teisėjos L.Šafronienės teigimu, minėta administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus teisinį reguliavimą, byloje surinktus įrodymus ir proceso šalių bei liudytojų parodymus. Nutarime nurodyti visi paskirtos baudos ir konfiskavimo netaikymo motyvai.

Pažymėtina, kad šis nutarimas nėra įsiteisėjęs ir per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui, t. y. proceso dalyviai turi konstitucinę galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

„Teismas nustatė, kad A. P. neabejotinai atliko veiksmus, sukėlusius pavojų šunų sveikatai ar gyvybei, t. y. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. Patikrinimo metu po apžiūros iš A. P. paimti 38 gyvūnai (šunys) buvo perduoti trims gyvūnų globos organizacijoms (20 paimtų šunų buvo perduota VšĮ „Dogspotas“, 8 šunys – VšĮ „Lesė“ , 10 šunų – UAB „Nuaras“).“ – nurodo teisėja L.Šafronienė.

Įstatymų leidėjas yra numatęs, kad už ANK 346 straipsnio 1 dalies pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 Eur iki 120 Eur, o už ANK 346 straipsnio 18 dalies pažeidimą – bauda nuo 300 Eur iki 1750 Eur.

Pasak teisėjos L. Šafronienės, skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vieno iš nusižengimų atveju, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nebuvo, ir A. P. paskirtos administracinės nuobaudos – ANK 346 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda ir ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje numatyta bauda, artimesnė sankcijos vidurkiui. Bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 700 Eur bauda.

Pasak teisėjos, buvo padaryta išvada, kad būtent tokiomis baudomis bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Taip pat, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašė taikyti ANK 345 straipsnio 20 dalyje įtvirtintą normą – gyvūnų konfiskavimą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 20 dalimi, už 346 straipsnio 18 dalies pažeidimą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas, tačiau jis nėra privalomas.

Teisėjos L.Šafronienės teigimu, tokia šios teisės normos apibrėžtis palieka bylą nagrinėjančiam teismui pasirinkimo teisę spręsti dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo – taikymo. „Už administracinio nusižengimo padarymą taikomos administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti.“ – pažymėjo teisėja L.Šafronienė.

Kaip nurodo teisėja L. Šafronienė, nagrinėjamu atveju, sprendžiant administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo skyrimo – klausimą, buvo atsižvelgta į tai, jog A. P. prisipažino padariusi vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje, ir tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat atsižvelgta ir į tai, jog A. P. administracine tvarka anksčiau nebuvo bausta, gana ilgą laiką buvo registruota kaip gyvūnų veisėja ir užsiėmė šunų auginimu ir priežiūra.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Veterinarijos tarnyba, iki nustatant šiuos konkrečius nusižengimus, teisės aktų neatitikimų ar pažeidimų, susijusių su minima A. P. veikla, nei karto nustačiusi nebuvo“. – pabrėžė teisėja L.Šafronienė.

Taip pat, teisėja L.Šafronienė pažymėjo, kad sprendžiant netaikyti gyvūnų konfiskavimo, atsižvelgė ir į tai, kad A. P., reaguodama į gyvūnų laikymo sąlygų ir įstatymo pažeidimus, jau bylos nagrinėjimo metu teisme padarė išvadas ir įsipareigojo užtikrinti gyvūnams tinkamas laikymo sąlygas, surado tinkamas patalpas ir išnuomojo konteinerius šunims laikyti, įsigijo gyvūnams kilimėlių.

Pasak teisėjos L.Šafronienės, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir tikint, kad A. P. savo elgesį įvertins kritiškai bei parodys deramą pareigą ateityje elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrint turimus gyvūnus (šunis), nuspręsta A. P. priklausančių gyvūnų nekonfiskuoti.

„A. P. išaiškinta, kad jei šunys nebus tinkamai prižiūrimi, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šunų paėmimo“. – akcentavo teisėja L. Šafronienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.