Teismas atkreipė dėmesį, jog ne kartą anksčiau teistas H.Daktaras šiuo metu atlieka bausmę už daugybę nusikalstamų veikų, tarp jų ir už nužudymus, savo kaltės jis iš esmės nepripažino.
„Nuteistas turi atlikti jam paskirtą bausmę, kuri yra adekvati. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą yra išimtis, ji gali būti taikoma tik nustačius, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, jog terminuota bausmė leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeisti teisingumo principai ir visuomenės interesai“, – teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog šiuo metu tokių išvadų daryti dar negalima.
Šis sprendimas dar gali būti apskųstas Apeliaciniam teismui.
Henytės siekį ištrūkti į laisvę palaikė kapelionai Kęstutis Kulakauskas ir Tomas Bartkus, o advokatas siūlė skirti jam pačią švelniausią terminuotą bausmę iš numatytų tokiais atvejais – 5 metus nelaisvės.
Generalinė prokuratūra, priešingai, prašė palikti Henytei galiojančią bausmę.
Pagal pakeistus įstatymus iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.
Daug kartų teistas H.Daktaras pirmą kartą kalėjime atsidūrė būdamas 19 metų, o bendras jo „stažas“ įkalinimo įstaigose – daugiau nei 21 metai. Dėl paskutinių nusikaltimų už grotų jis atsidūrė 2009 metais.
Henytė ir anksčiau daug kartų veržėsi į laisvę – jis skųsdavo ir suėmimus, kai dar nebuvo paskelbtas nuosprendis paskutinėje byloje, ir siekdavo terminuotos bausmės jau po paties griežčiausio verdikto.
2019 metų gruodį Kauno apygardos teismas taip pat netenkino Pravieniškių pataisos namų administracijos teikimo dėl terminuoto laisvės atėmimo taikymo.
Tąsyk teisėjų kolegija, vadovaujama Gyčio Večersko, nutarė, jog nurėžti bausmę – netikslinga: „Nuteistojo atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog jam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, o daroma pažanga nėra akivaizdi ir įtikinanti“.
Neįtikino ir antrą kartą
Praėjusią savaitę buvo atverstas naujas analogiškas Kauno mafijos šulo prašymas. Posėdis vyko nuotoliniu būdu – Henytei buvo sudaryta galimybė dalyvauti jame iš Pravieniškių įkalinimo įstaigos.
Kolegija neįžvelgė pagrindo bausmės sušvelninimui, akcentavusi, jog reikia atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog H.Daktarui nustatyta vidutinio lygio, 80 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Teismas pažymėjo, jog ši rizika vis dar sudaro reikšmingą dalį.
H.Daktaras palaiko socialinius ryšius su žmona, vaikais, vykdo reabilitacijos plane nustatytas priemones, šiuo metu galiojančių drausminių neturi, nuo 2019 metų lapkričio dirba valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“ ir iš darbo užmokesčio dengia priteistus civilinius ieškinius, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 13 kartų.
Tuo pačiu jis 3 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimus, tiesa, nuobaudos šiuo metu jau negalioja.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog socialinio tyrimo išvadoje tebėra yra išskiriami H.Daktaro asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, dabartinių ir ankstesnių nusikaltimų istorija, gyvenimo stilius ir draugai, bendrininkavimas darant nusikaltimus, mastymas ir elgesys.
„Šių duomenų kontekste įvertinus H.Daktaro asmens bylos medžiagą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam bausmės sušvelninimui. Teisinio pagrindo tam šiuo metu“, – teigiama kolegijos pranešime.
Vadovavo nusikalstamam susivienijimui
2013 metų birželį Klaipėdos apygardos teismas H.Daktarui už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus kruvinus nusikaltimus skyrė pačią griežčiausią numatytą bausmę – įkalinimą visam gyvenimui.
Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu.
Viena aukų, R.Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną.
Susidorojimą su R.Ganusausku suplanavo H.Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu.
Henytė įtarė, kad R.Ganusauskas yra susijęs su 1993 m. spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H.Daktarą.
1993 m. gruodžio 25 d. H.Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir jų sėbrai rado Mongolą name, kuriame jis slėpėsi, ir nuvežė į mišką, kur buvo iš anksto iškasę duobę.
E.Abarius nukreipė pistoletą R.Ganusauskui į galvą, bet ginklas užsikirto, tada ginklą stvėrė H.Daktaras – auka krito nuo dviejų šūvių.
Mongolo kūnas iki šiol nerastas. H.Daktaras tikino, kad R.Ganusauskas gyvas ir slapstosi užsienyje.
