Jau po dvejų su puse metų nuteistasis būtų galėjęs kreiptis į teismą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Viltis išvysti laisvę nutolo dar 20-čiai metų
Šias viltis sužlugdė pats D.Kriaučiūnas, kuris pernai sausio 28-osios vakare bandė pabėgti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kur tuo metu buvo kalinamas.
Bėgliui pavyko ištrūkti į laisvę, tačiau ja pasimėgauti jis nespėjo. D.Kriaučiūną nusiviję pareigūnai jį sučiupo ir vėl patupdė už grotų.
D.Kriaučiūnas buvo apkaltintas kalinio pabėgimu, žmogaus pagrobimu įkaitu bei nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Nerijus Masiulis pernai lapkričio 5 dieną už šiuos nusikaltimus D.Kriaučiūną nuteisė septyneriems metams nelaisvės.
Šią bausmę subendrinus su anksčiau už dvigubą žmogžudyste paskirta griežčiausia bausme, D.Kriaučiūnas liko įkalintu iki gyvos galvos, o jos galutinės bausmės vykdymo pradžią imta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.
Tai reiškia, kad į teismą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę D.Kriaučiūnas galės kreiptis tik po 20 metų – jau sulaukęs 55-erių.
Net ir patenkinus tokį prašymą šis už grotų vos sulaukus pilnametystės patekęs vaikinas laisvę išvystų jau įkopęs į septintą dešimtį.
Tvirtino vadovavęsis būtinąja gintimi
Jo padėtį gerokai pabloginusį nuosprendį D.Kriaučiūnas apkundė Apeliaciniam teismui.
Savo apeliaciniame skunde nuteistasis išsakė praktiškai tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi ir Šiaulių apygardos teisme, kai buvo teisiamas už pabėgimą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Vos sučiuptas bėglys iškart pareiškė, kad pabėgti bandė, nes yra neteisėtai kalinamas, varžoma jo laisvė.
Teisme pripažinęs, kad formaliai įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, D.Kriaučiūnas sakė, kad to siekė norėdamas atstatyti teisybę ir atkreipti žiniasklaidos dėmesį.
„Tas procesas turėjo būti nutrauktas dar iki teismo. Aš veikiau vadovaudamasis būtinąja gintimi. Todėl manęs negalima bausti už tuos veiksmus, kuriais esu kaltinamas“, – tardamas paskutinį žodį Šiaulių apygardos teisme sakė D.Kriaučiūnas.
Pasijuto neteisėtai kalinamu
„Neteisėtai kalinamu“ D.Kriaučiūnas ėmė jaustis po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris padėjo tašką byloje dėl dviejų merginų nužudymo.
Už dvigubą žmogžudystę Šiaulių apygardos teismas 2004 metų lapkričio 17 dieną D.Kriaučiūną nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Šį nuosprendį nuteistais apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris paskirtą bausmę pakeitė į terminuotą 20 metų laisvės atėmimo bausmę.
Galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą ir D.Kriaučiūnui paliko galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendį – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Tačiau įkalinimo įtaigai nebuvo pasiųstas potvarkis dėl galutinės bausmės vykdymo. Todėl D.Kriaučiūnas pasijuto „kalįs neteisėtai“.
„Aš inicijavau daug priemonių savo nekaltumui įrodyti. Per 17 metų išnaudojęs visas įmanomas priemones nusprendžiau teisėtumą įgyvendinti kraštutinėmis priemonėmis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų“, – tokiais argumentais duodamas parodymus teisme savo pabėgimą iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus grindė D.Kriaučiūnas.
Abejonių dėl sprendimų teisėtumo nekilo
D.Kriaučiūno išvedžiojimus, kad jis, bandydamas pabėgti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, tokiu būdu gynėsi nuo neteisėto kalinimo, atmetė šią bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas.
Teismas konstatavo, kad po Aukščiausiojo Teismo sprendimo D.Kriaučiūnui galiojo pirmos instancijos teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, todėl naujų patvarkymų įkalinimo įstaigai dėl nuosprendžio vykdymo siųsti nebuvo būtina.
Abejonių dėl teismų sprendimų teisėtumo skiriant D.Kriaučiūnui bausmę už merginų nužudymą, bylą dėl jo pabėgimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išnagrinėjusiam teisėjui nekilo.
Jaučiasi laisvu Lietuvos piliečiu
Pernai lapkričio 5 dieną jam paskelbtą Šiaulių apygardos teismo nuosprendį apskundęs D.Kriaučiūnas tvirtino, kad galutinį tašką byloje dėl merginų nužudymo dar 2006 metų gruodžio 29 dieną padėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pasirinko klaidingą metodą interesui įgyvendinti.
D.Kriaučiūno teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo perkelta į Lietuvos apeliacinio teismo teismo 2006 metų vasario 22 dienos nuosprendžio dalį, o visa likusi likusi Šiaulių apygardos teismo 2004 metų lapkričio 17 dienos dalis – tame tarpe ir jo rezoliucinės dalies sprendimas pripažinti jį kaltu dėl nužudymo – nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priėmimo liko negaliojanti.
„Taigi, vienareikšmiškai konstatuotina, kad Šiaulių apygardos teismo 2004 metų lapkričio 17 dienos nuosprendis negalioja nuo 2006 metų gruodžio 29 dienos. Aš esu teisiškai laisvas Lietuvos Respublikos pilietis, 14 metų neturiu teistumo, man turi būti grąžintas gyvenimas, grąžinta laisvė, kuri iš manęs dar vaiko, buvo neteisėtai atimta už nusikaltimą, kurio nepadariau“, – apeliaciniame skunde tvirtino D.Kriaučiūnas.
Šį skundą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendimą paskelbs kovo 18 dieną.
Aukoms perpjovė riešus ir paliko merdėti
Dvi bendraamžes merginas D.Kriaučiūnas nužudė vos sulaukęs pilnametystės. Egzekuciją merginoms dėl jo atžvilgiu ištartų įžeidžių frazių jaunuolis surengė 2003 metų birželio 25 dieną. nužudė dvi bendraamžes merginas. Tai jaunuolis padarė dėl jo atžvilgiu ištartų įžeidžių frazių.
Įsiutęs vaikinas merginas aptalžė metaliniu strypu, subadė peiliu, ir, perpjovęs riešus, paliko merdėti.
Vėliau žudikas dar kelis kartus grįžo į butą paimti savo aukų daiktų, kuriuos užstatė lombarde.
Sučiuptas D.Kriaučiūnas prisipažino nužudęs abi merginas ir įvykio vietoje tyrėjams parodė, kaip tai padarė.
Teisme D.Kriaučiūnas kaltę jau ėmė neigti ir tikino matęs du nepažįstamuosius, kurie ir nužudė merginas.
