Kaip rašoma Apeliacinio teismo pranešime, byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė iš anksto susitarusių bendrininkų grupe savanaudiškais tikslais: tiesiogiai ir per kitus asmenis ieškojo pažeidžiamų asmenų ir tokius asmenis radę pasinaudojo jų pažeidžiamumu dėl jų jauno amžiaus, sunkios materialinės padėties, nuolatinio darbo ir pajamų neturėjimo.
Panaudoję apgaulę, t.y. žadėdami nesunkų skrajučių išnešiotojų darbą Jungtinėje Karalystėje ir gerą atlyginimą – nuo 150 iki 200 svarų sterlingų per savaitę (skirtingais laikotarpiais nuo 176 eurų iki 274 eurų) – pakankamą pragyvenimui, geras darbo ir gyvenimo sąlygas, o nukentėjusiesiems neturint kito priimtino pasirinkimo ir patikėjus pažadais, sutikus vykti, ten išnaudojo juos, versdami dirbti itin sunkiomis sąlygomis.
Šią baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistiesiems buvo skyręs švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamajame įstatyme, – baudas nuo 1 883 eurų iki 18 830 eurų. Tokį sprendimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti, nuteistiesiems skiriant tik sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.
Prokurorė ir nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašė nuteistiesiems skirti laisvės atėmimo bausmes. Nuteistasis R.D. laikėsi pozicijos, kad neatliko jam pareikštame kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, ir prašė jį išteisinti.
Lietuvos apeliacinis teismas prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovo apeliacinius skundus tenkino iš dalies, nuteistojo R.D. skundą atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas aktyviausiai nusikalstamoje veikoje veikusiam nuteistajam R.D. paskyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam K.K. paskyrė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o nuteistajam A.K., kurio vaidmuo buvo mažiausiai reikšmingas, paskyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimus (neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą).
Griežtesnių bausmių nuteistiesiems skyrimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji, veikdami tiesiogine tyčia, padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas, nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o apygardos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumą bei daromą žalą visuomenei ir pernelyg sureikšmino nuteistųjų asmenybes ir jų šeimines aplinkybes.
„Aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, turi šeimas, rūpinasi savo šeimos nariais ir panašiai, yra svarbios, tačiau nėra išimtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo nuteistiesiems paskirti švelnesnių bausmių, nei numatyta įstatyme“, – konstatavo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
