Pernai balandį klaipėdietis internetu užsisakė ir nusipirko iš tyrimo metu nenustatyto asmens 0,6298 gramo miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos kokaino.
Užsakymas neregistruota pašto siunta buvo atgabentas į Lietuvą, tačiau adresato nepasiekė – ją sulaikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.
Kaltinamasis teisme papasakojo savo sukurtą istoriją. Esą vieną dieną grįždamas namo iš darbo daugiabučio laiptinėje pamatė, kad kaimyninio buto pašto dėžutė pradaryta, o iš jos kyšo kažkoks lapelis.
Tame bute jis nematydavo gyventojų, todėl iš jaunatviško smalsumo jį pasiėmė ir suprato, kad tai pranešimas apie siuntą iš Nyderlandų.
Pasidarė įdomu pažiūrėti, kas ten siunčiama.
Kitą dieną paskambino pranešime nurodytu telefonu ir susitarė susitikti.
Vyras esą nenorėjęs, kad kurjeris sužinotų, kur jis gyvena, todėl neatsiliepė nei į durų, nei į telefono skambutį ir palaukė, kol tas išeis į lauką.
Klaipėdietis esą nenorėjo pridaryti nemalonumą kartu gyvenančiai draugei, nes apsigynusi bakalauro darbą ji ruošėsi toliau mokytis užsienyje.
Sužinojęs, kad lauke jo laukė ne siuntų vežėjas, o pareigūnai, labai išsigando.
„Gailiuosi, kad norėjau pavogti svetimą siuntą, man dėl to labai gėda“, – teisme kalbėjo mažesnės bausmės sulaukti tikėjęsis vyras.
Muitinės pareigūnas teisme pasakojo, jog gavęs pranešimą ir jam paskambinęs vyras elgėsi atsargiai – kelis kartus perklausė, kodėl siuntą atneša kurjeris, nors ji neregistruota, prisistatė kita pavarde.
Atėjęs į kiemą patvirtino, kad jis laukia siuntos, bet aiškino, jog pardavėjas klaidingai nurodė pirkėją, tačiau siuntinys tikrai yra jam. Pasiėmęs tariamą siuntą ir sužinojęs, kad tikroji sulaikyta, vėl ėmė kurti kažkokias situacijas, tačiau tik dar labiau įklimpo.
