Vilniuje penktadienį policija sulaukė net šešių apgautų žmonių pareiškimų. Apie 12 val. 56 min. Vilniaus apskrities VPK gautas 1984 m. gimusios moters pareiškimas, kad liepos 15 d., apie 11 val. 29 min., jai paskambino banko darbuotojais prisistatę asmenys ir apgaule iš jos banko sąskaitos pasisavino 1 160 eurų.
Policija gavo ir 1995 m. gimusios moters pareiškimą, kad nuo liepos 12 d. iki liepos 13 d. jai būnant namuose, nepažįstami asmenys apgaule iš jos banko sąskaitos pasisavino 3 106 eurus.
Iš 1982 m. gimusios moters sąskaitos banko darbuotojais prisistatę asmenys, penktadienį apgaule išvilioję duomenis, pasisavino 1 300 eurų.
Tą pačią dieną 1963 m. gimusi moteris irgi patikėjo vadinamaisiais „banko darbuotojais“, o jie apgaule iš jos banko sąskaitos pasisavino 285,43 euro.
Sukčių aukomis tapo ir vyrai. Vienas jų, gimęs 1969 m., sukčiams atskleidė banko duomenis, o šie iš sąskaitos pasisavino 1 463 eurus.
Vilniaus apskrities VPK gavo ir įmonės darbuotojo pareiškimą, kad liepos 15 d., apie 11 val., paskambino banko darbuotoju prisistatę asmenys ir apgaule iš įmonės banko sąskaitos pasisavino 3 620 eurų.
Dėl visų sukčiavimo atvejų, kaip praneša Vilniaus apskrities policija, pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos ekspertas Linas Sadeckas perspėja, kad finansiniai sukčiai pastaruoju metu itin dažnai apsimeta bankų darbuotojais, pokalbio metu išsiaiškina pagrindinį kliento banką ir neva sujungia su atsakingais specialistais. Pokalbis yra tęsiamas iki tol, kol yra sužinomas sąskaitos likutis, išgaunami konfidencialūs kliento duomenys ar atliekamas pavedimas iš kliento sąskaitos.
„Svarbu nepamiršti, kad banko darbuotojai niekada neprašys jūsų pateikti duomenų apie mokėjimo sąskaitas, slaptažodžius ar mokėjimo kortelių numerius. Banko darbuotojai taip pat neprašys atlikti pavedimą į pokalbio metu nurodytą sąskaitą. Taigi, gavę tokį prašymą, neturėtumėte atsakyti į jokius klausimus, pasistenkite kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – pabrėžia L. Sadeckas.
Sukčiai dažnai imasi gudrybės sudaryti įspūdį, kad jiems rūpi nusikaltimo aukos lėšų saugumas. Jie taip pat gali naudotis papildoma informacija, rasta išorinėse duomenų bazėse, pavyzdžiui, žinoti nusikaltimo aukos vardą, pavardę, telefono numerį bei kitus duomenis, kuriuos pateikus potencialiai nusikaltimo aukai, susidaro tvirtesnis įspūdis, jog bendraujama su banko atstovu.
