Po netikėto išpuolio Laura (vardas netikras. – Red.) buvo atsidūrusi ligoninėje ir iki šiol jaučia pavojingo sužalojimo pasekmes.
Ji baiminasi, kad į laisvę grįžęs smurtautojas gali vėl imtis panašių išpuolių, kurie jai pačiai ir jos šeimai jau kainavo daugybę sunkių išgyvenimų ir bemiegių naktų.
Neseniai 20-metė gavo Klaipėdos policijos pranešimą, kad ikiteisminio tyrimo byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo 21 metų įtariamajam kretingiškiui Edmundui Šleiniui baigiasi suėmimo terminas.
Prokurorės sprendimu jis paleistas į laisvę.
E.Šleiniui paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas nesilankyti merginos gyvenamojoje vietoje ir neieškoti ryšių su ja.
Griebėsi šlykštaus šantažo
Merginos ir jos artimųjų gyvenimą pragaru pavertusios bėdos prasidėjo prieš porą metų. Kažkoks nepažįstamas žmogus ėmė Laurą šantažuoti.
Jis siuntinėjo šlykštaus turinio telefono žinutes, taip pat merginos vardu sukūrė kelias fiktyvias feisbuko paskyras. Ten buvo dedamos 20-metės nuotraukos, skelbiamas telefono numeris, prikrauta kažkokių nuogų moterų fotografijų.
Keliais telefonų numeriais buvo siuntinėjamos bjaurios žinutės tarsi kaip kerštas už tai, kad mergina atsisakė su juo bendrauti.
Kelio ženklai, vedantys Lauros namų link, buvo apklijuoti popieriaus lapais, ant kurių buvo užrašytas jos vardas ir pavardė, telefono numeris. Kai kurie ženklai apipurkšti nenuplaunamais dažais.
Mergina vadinta kale, kekše, šliundra, kitokiais šlykščiais žodžiais, nuolat kartojosi kreipinys „pimpalų fėja“.
Buvo rašoma: „žinom, kad vakar šulėj buvai, o šiandien nebuvai, žinom kiekvieną tavo žingsnį“, „žinom, kur kada būni, pasmeigsim“, „linkiu, kad nudvėstum“, „degs tavo namai, lauk pacanų“ ir panašiai.
Merginos šeima kreipėsi į policiją, tačiau į grasinamąsias žinutes ne iš karto buvo atkreiptas dėmesys.
„Vieną naktį išgirdome triukšmą. Kažkas akmeniu išdaužė langą. O jei kas nors šalia to lango būtų miegojęs, o akmuo būtų nukritęs ant galvos?
Ir tai dar ne viskas. Prie kiemo vartų buvo padėtas savadarbis ežys – prie statybinės lipniosios juostos priklijuota medsraigčių. Dukrai neseniai buvome nupirkę mašiną – matyt, norėjo ją suniokoti.
Nukentėjo ir kaimynai – buvo išdaužtas jų automobilio langas. Paskui tyrėjams jis prisipažino, kad supainiojo mašinas, manė, jog ji Lauros, sakė, kad išdauždamas langą norėjo pagąsdinti mano vaiką“, – pasakojo merginos motina.
Gatvėje smogė plaktuku
Po kelių mėnesių vis dėlto pavyko nustatyti įtariamąjį. Jo automobilio bagažinėje rasta tokių pat daiktų, kokius jis naudojo savo nusikaltimams.
E.Šleiniui buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šmeižto, grasinimo nužudyti ir svetimo turto sugadinimo.
Liepos 15-ąją jis pasirodė teismo posėdyje Skuode.
Advokatės paragintas teismo salėje vyras nusprendė gražiuoju sumokėti beveik tris tūkstančius eurų neturtinės žalos.
E.Šleinius pasakė, kad automobilyje liko dalis pinigų ir jis norėtų juos atsinešti.
Po posėdžio Laura išėjo iš Skuodo teismo rūmų savo automobilio link.
Eidama pėsčiųjų perėja staiga pajuto stiprų smūgį į galvą. Atsisukusi dar spėjo suvokti, kad čia – jos persekiotojas.
Sukniubusią merginą praeiviai nunešė atgal į teismo patalpas, iškvietė greitąją pagalbą.
Skyrė lygtinę bausmę
Išnagrinėjęs bylą teismas pripažino, kad E.Šleinius yra kaltas dėl merginos šmeižimo, grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Subendrinus su ankstesne sausio mėnesį paskelbta bausme už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą artimam asmeniui ar šeimos nariui jam skirta vienų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Baimė vėl sugrįžo
– Kaip jaučiatės, kai jus visaip bauginęs ir užpuolęs vyras po dviejų mėnesių vėl atsidūrė laisvėje? – „Lietuvos rytas“ paklausė iki šiol neatsigavusios ir vėl su baime gyvenančios Lauros.
– Visos mano dienos – vėl nuolatinė baimė.
Naktimis dažnai nemiegu, baisu, kad jis vėl ką nors sumanęs neateitų. Per tuos porą mėnesių šiek tiek visi pailsėjome – iš jo nebuvo jokios žinios, o dabar vėl viskas iš naujo.
– Ar pavyksta pačiai susitvarkyti su ramybės neduodančiomis emocijomis, ar tenka gerti vaistų?
– Vaistų stengiuosi vengti, geriu visokių žolelių arbatas. Tik jos nedaug padeda.
– Kada planuojamas teismas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuriame į teisiamųjų suolą sės E.Šleinius?
– Kol kas dar niekas neaišku, gali praeiti ir keli mėnesiai, o norėtųsi, kad viskas baigtųsi kuo greičiau.
– Ar jūs buvote pažįstami su Edmundu?
– Draugavau su vienu vaikinu, Edmundas buvo jo draugas. Kartą atsidūrėme drauge vienoje kompanijoje. Į jį visai nekreipiau dėmesio, atrodė, kad ir jis manimi visai nesidomėjo.
– Ar šmeižto kampanijos pradžioje žinojote, kas jums rašinėja?
– Kokius metus nežinojau, kas tai daro. Jis bandė mane kuo labiau įbauginti, įtikinti, kad man rašo daugybė žmonių.
Man skambindavo ir gaudavau žinutes iš skirtingų telefonų numerių.
Skambindamas irgi įžeidinėdavo, grasindavo, bet niekur nekviesdavo. Teisme jis aiškino, kad jam patikau, bet to niekada neparodė.
Vėliau policija pas jį rado įkalčių: ne tik baltų lapų su nepadoriais užrašais, aerozolinių dažų balionėlių, bet ir dvylika išankstinio mokėjimo telefono kortelių.
– Ar tiesa, kad per E.Šleinių jums nepavyko įstoti mokytis ten, kur norėjote?
– Taip. Norėjau studijuoti teisę ir policijos veiklą, bet dėl patirtų išgyvenimų ir sunkios psichologinės būklės nepajėgiau tinkamai atsakyti į medicinos ekspertų klausimus.
Dabar universitete studijuoju teisę, esu antrame kurse.
– Ką jautėte tuomet, kai netikėtai buvote užpulta gatvės viduryje?
– Atrodo, kažkoks daiktas man išslydo iš rankų, pritūpiau pasiimti ir staiga pajutau smūgį. Atsigręžusi išvydau žmogų, su kuriuo ką tik kartu buvome teismo posėdžių salėje.
Dabar manau, kad jeigu nebūčiau pasilenkusi, gal būtų buvę dar blogiau.
Atrodo, jis buvo nusiteikęs man smogti dar kartą. Jis pakėlė plaktuką, tačiau gal pamatė ką nors ateinant ir pabėgo.
– Kaip gyvensite toliau?
– Nežinau, kaip bus toliau. Tas nenuspėjamas žmogus viską sujaukė.
Manyčiau, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas dėl pasikėsinimo nužudyti, o ne dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Norėčiau, kad kuo greičiau prasidėtų jo teismas.
Dabar visi labai blogai jaučiamės, didelė baimė, didelis nerimas. Jis juk žino, kur mes gyvename, gal patykos kur nors už kampo.
Dar teks lankytis ir pas gydytojus dėl galvos problemų.
Iš tikrųjų nebenoriu nei jo matyti, nei apie tai kalbėti. Noriu tik ramybės.
Suabejota teisiamo užpuoliko psichika
Merginą visaip šmeižęs, žeminęs, ugnimi ir mirtimi jai grasinęs, šeimos turtą sugadinęs E.Šleinius, nukentėjusiųjų manymu, išsisuko gana lengvai.
Nuosprendyje teigiama, kad jis merginą terorizavo grasindamas padaryti gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką.
Kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai yra psichinis smurtas. Posėdžio metu jis teigė, kad norėjo įbauginti nukentėjusiąją, visa tai darė iš pykčio ir keršto.
Nors E.Šleinius pareiškė, kad gailisi dėl nusikaltimų, teismas suabejojo, ar tai buvo nuoširdu. Juo labiau kad netrukus tą pačią merginą užpuolė su plaktuku.
Nukentėjusioji buvo pateikusi 15 tūkstančių eurų neturtinės žalos ieškinį, tačiau priteista tik penktadalis šios sumos.
Skuodo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi įtariamajam E.Šleiniui paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.
