Kaip rašoma prokuratūros pranešime, šiame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais tapo kauniečiai sutuoktiniai I.V. ir S.V. Atliekantiems tyrimą pareigūnams kilo įtarimų, kad nekilnojamąjį turtą, transporto priemones pirkusi, paskolas kitiems asmenims ir bendrovėms teikdavusi pora naudojo neteisėtai įgytas pajamas. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai šių metų balandžio 19 dienos nuosprendžiu abu teisiamuosius išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pirmos instancijos teismo nuosprendį prokuroras V.Rinkevičius apskundė Kauno apygardos teismui. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, lapkričio 29 dieną teismas prokuroro skundą tenkino iš dalies.
Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nors I.V., tiriamuoju laikotarpiu būdama S.V. žmona ir pasitikėdama jo verslo patirtimi ir įgūdžiais, pasirašydavo įvairias turto pirkimo-pardavimo, paskolų suteikimo sutartis, tai nepatvirtina, kad ji suvokė, jog tokiu būdu neteisėtai praturtėja. Todėl antros instancijos teismas nusprendė, kad kaunietė turi būti išteisinta kaip neįrodžius jos dalyvavimo vykdant nusikalstamą veiką.
Kaunietį S.V. antros instancijos teismas pripažino kaltu dėl neteisėto praturtėjimo. Teismo nuomone, patikrinus visus galimus teisėtus S.V. turto gavimo būdus, aiškiai matyti, kad teisiamojo turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Nors teisiamasis tvirtino nuo ankstyvos jaunystės gyvendamas užsienyje kūręs ir vystęs sėkmingus verslus, tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalėjo.
Kauno apygardos teismas S.V. skyrė 70 MGL (2 tūkst. 635 eurų) dydžio baudą. Teismas taip pat nusprendė konfiskuoti iš kauniečio 147 tūkst. 698 eurų, kuriuos įvardijo kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Dar 12 tūkst. eurų taikant išplėstinį turto konfiskavimą bus konfiskuota iš buvusios nuteistojo žmonos I.V.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
