Paauglės kančias nutraukė privačias konsultacijas teikusi psichologė. Pakraupusi specialistė nepaisė mergaitės maldavimų niekam nepasakoti, ką ji patiria tėvo namuose, ir kreipėsi į vaiko teisių gynėjus. Per ikiteisminį tyrimą ir teisme paaiškėjo šiurpi tiesa, ką išdarinėjo į smurtą linkęs šiaulietis.
Jo neišgelbėjo antrosios žmonos liudijimas, kad fizinio smurto nebuvo, o problemų kildavo dėl podukros nenoro tvarkytis, prasto mokymosi, netinkamo elgesio. Vyriškis ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme prisipažino – dukters pasakojimai yra tiesa.
Išgelbėjo susitaikymas su dukra
Kaltę visiškai pripažinęs šiaulietis išvengė baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiąja. Į senelių namuose persikėlusiai dukteriai jis išmokėjo 4 tūkstančių eurų kompensaciją, o mergaitė atsiėmė civilinį 15 tūkstančių eurų ieškinį.
Tiesa, šiaulietis negali būti ramus, nes jam skirtas bandomasis 1 metų laikotarpis. Jeigu vyriškis per šį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Be to, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas Martynas Galvičius įpareigojo vyriškį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatė 8 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonei atlikti.
Troško būti gimtinėje
Nepilnametės Lauros (vardas pakeistas. – Aut. past.) tėvai išsiskyrė, kai jai buvo vos pusantrų metukų. Teisme liudijusi mergaitės mama sakė, kad pagrindinė šeimos iširimo priežastis buvo smurtas, kurį tekdavo kęsti ir jai, ir mažylei.
Moteris su dukrele išvažiavo gyventi į užsienį. Mergaitė neprisiminė, kaip namuose elgdavosi tėvas, todėl noriai su juo bendravo. O palaikyti ryšį su tėvu nedraudė ir nepilnametės mama.
Aštuonerius metus užsienyje praleidusi mergaitė panoro sugrįžti į gimtinę ir apsigyventi kartu su tėvu. Šis yra sukūręs kitą šeimą, augina du mažamečius vaikus, bet sutiko į namus įsileisti ir dukterį iš pirmosios santuokos.
Nesutarimus sprendė smurtu
Prieš trejus metus į Šiaulius sugrįžusią mažametę tėvas skriausti ėmė ne iš karto. Maždaug metus prieš mergaitę nebuvo smurtaujama – tėvas ją tik aprėkdavo.
Nustatyta, kad fizinį smurtą vaikas kentė nuo 2019-ųjų iki šių metų kovo 30-osios. Išpuolių būta visokių – vyriškis dukterį tąsė už plaukų, nosies, trankė per ausis, čaižė elektros kabeliu, durimis tyčia privėrė pirštus, spaudė galvą prie čiužinio.
Vaikas nuolat kentė ir psichologines patyčias, nes tėvas ją vadindavo „žiurke“, „šlykštyne“, „durne“, „lodore“, „išgama“, grasindavo perlaužti pusiau.
Mergaitė nuo įsiutusio tėvo slėpdavosi tualete, netgi ėmė žalotis, bet smurtas nesiliovė.
Pratrūkdavo dėl smulkmenos
Apie patirtą košmarą tik artimiausiai draugei prasitarusi, o vėliau psichologei atsivėrusi Laura prisipažino, kad labai bijojo tėvo, todėl dėl fizinio smurto nesiskundė nei mamai, nei seneliams.
Paauglė nuolat girdėjo grasinimus, kad bus sumušta ir atsidurs ligoninėje, kad negalės išvažiuoti pas mamą. Tėvui pratrūkti pakakdavo smulkmenos: pirmą kartą jis dukterį ėmė talžyti per ausis, nes ji išdrįso pasakyti, jog nepatinka nupirkta striukė.
Tiesa, pamotė vėliau paprotino sutuoktinį, kad taip nesielgtų, nes nuo talžymo per ausis gali sutrikti klausa. Nuo tada fizinės bausmės buvo taikomos tik tada, kai nebuvo liudytojų.
Nukentėjusiąją ištyrę teismo medicinos ekspertai pripažino, kad vaikui buvo sutrikdyta sveikata – sukeltas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas.
Buvo ir auklė, ir tarnaitė
Laurai buvo patikėta šuns priežiūra, nuprausti ir pamaitinti jaunėlę seserį, migdyti ją dieną, tvarkyti namus.
Kartą tėvas mergaitę aptalžė pagalve ir išvadino „lodore“, nes jai nepavyko užmigdyti sesers. Tą vakarą išgąsdinta auklė bandė slėptis užsirakinusi vonioje, bet tėvas liepė išeiti.
Prižiūrėti mažuosius brolį ir seserį jai tekdavo nuolat, net per pamokas. Mergaitė negalėdavo mokytis, bet pamotė patikindavo, kad problemų nebus – ji pateisins praleistas pamokas.
Tiesa, pagal tėvo ir pamotės nustatytus „standartus“ ji negalėjo gauti mažesnio įvertinimo kaip 7. Mergaitė jautė nuoskaudą, nes nebuvo prasta mokinė – vieną pusmetį pažymių vidurkis siekė 7,58, kitą – 8 balus.
Mergaitė guodėsi, kad pradžioje jai buvo liepiama surašyti, ką suvalgė per dieną. Jei duktė nevalgydavo, tėvas pratrūkdavo pykčiu.
Pasakojimas pašiurpino psichologę
Laura apie patiriamą fizinį ir psichologinį smurtą prasitarė per pokalbį su privačia psichologe. Tiesa, mergaitė atsivėrė ne iš karto, o kai specialistė tiesiai paklausė, ar nėra mušama.
Išgirdusi ašaromis apsipylusio vaiko pasakojimus, psichologė pašiurpo, nes iš jos buvo reikalaujama net ateiti ir perjungti televizijos kanalą, uždrausta vaikščioti namuose ar užeiti į virtuvę, kai miega pamotė. Tiesa, atėjus svečiams, pora virsdavo maloniais ir besišypsančiais šeimininkais.
Atvirumo valandėlę vaikas papasakojo, kad tėvas ją dažnai grasina išvyti iš namų. Mergaitė jau buvo susikrovusi ir savo daiktus, bet tada sulaukė „malonės“. Kitą kartą duktė buvo vežama „į vaikų namus“, bet prie globos įstaigos pastato tėvas apsigalvojo.
Liudytoja papasakojo, kad apie fizines bausmes prabilusi mergaitė sėdėjo nuleidusi akis, susitraukusi, vengė net pažvelgti į akis, krūpčiojo. Nejaukiai ji jautėsi ir po to, kai namuose apsilankė vaiko teisių apsaugos specialistė, nes pamotė pareiškė, jog dėl jos kaltės tėvas bus uždarytas į kalėjimą.
Visą istoriją įvertinusi psichologė teisme sakė, kad abejonių nekyla – tai vaiko terorizavimas, patyčios, psichologinis smurtas.
