Buvusio VMI viršininko motinai – teismo kirtis: nuteisė už apgaulingą buhalteriją, pinigų pasisavinimą Teismas visiškai patenkino beveik 140,5 tūkstančio eurų ieškinį

Kalta. Tokią žinią pirmadienį iš Šiaulių apygardos teismo išgirdo Telšių rajono verslininkė 72 metų Stefanija Kaseliauskienė, nuteista už apgaulingą buhalteriją ir didelės pinigų sumos pasisavinimą.

Nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad S.Kaseliauskienė nusikalstamą veiką vykdė ne spontaniškai, o tyčiniais ir apgalvotais veiksmais.<br>lrytas.lt koliažas
Nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad S.Kaseliauskienė nusikalstamą veiką vykdė ne spontaniškai, o tyčiniais ir apgalvotais veiksmais.<br>lrytas.lt koliažas
Buvusi verslininkė S.Kaseliauskienė tikino esanti nekalta ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme - sakė, kad kalčiausios buhalterės.<br>"Telšių žinios" archyvo nuotr.
Buvusi verslininkė S.Kaseliauskienė tikino esanti nekalta ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme - sakė, kad kalčiausios buhalterės.<br>"Telšių žinios" archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 13, 2021, 5:42 PM, atnaujinta Dec 14, 2021, 8:06 AM

Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismo teisėjas Boleslovas Kalainis pažymėjo, kad kaltinamosios elgesys nebuvo spontaniškas – verslininkės veiksmai buvo tyčinė ilgai besitęsusi nusikalstama veika.

Lengvinančių aplinkybių nenustatęs teisėjas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad bendrovės „S.K. paslaugos“ vadovė S.Kaseliauskienė teista pirmą kartą, yra pensinio amžiaus ir skyrė lygtinę 3 metų ir 1 mėnesio bausmę, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.

Buvusi verslininkė įpareigota be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgesniam kaip 7 dienų laikotarpiui. Be to, visiškai patenkintas ir civilinis ieškinys – iš bankroto administratoriaus skolas supirkusiam fiziniam asmeniui teks atlyginti beveik 140,5 tūkstančio eurų.

Tiesa, net 60 lapų apimties nuosprendis dar neįsiteisėjo – bus galima paduoti apeliacinį skundą.

Pati teisiamoji kaltę neigė ir per ikiteisminį tyrimą, ir teisme. Per baigiamąsias kalbas S.Kaseliauskienė ir jos gynėjas prašė išteisinti. Tuo tarpu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Nina Raugienė prašė teisiamajai skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę.

Pateikė didžiulį ieškinį

Per ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad vadovaudama maisto gaminimo ir tiekimo paslaugas teikiančiai įmonei S.Kaseliauskienė kartu su pavaldiniu tyčia vykdė apgaulingą buhalterinę apskaitą.

Tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai rado įrodymų, jog įmonės „S.K. paslaugos“ vadovė pasirašė įsakymą, kuriuo trim pavaldinėms buvo paskirti 1000-3000 eurų priedai, tačiau šių pinigų moterys negavo.

Pareigūnai apklausė kelias dešimtis liudytojų, kurių dalis jų buvo įdarbinti per Darbo biržą. Keletas liudytojų patvirtino, kad darbdavė reikalaudavo savo vardu pasiimti paskolas, o pinigus atiduoti jai.

Bylos duomenimis, 2013-2017 m. verslininkė galėjo pasisavinti beveik 140,5 tūkstančio eurų. Būtent tokio dydžio civilinis ieškinys ir buvo pareikštas šioje byloje.

Rengė išvažiuojamuosius posėdžius

Teisiamoji S.Kaseliauskienė parodymus sutiko duoti, kai teismas apklaus visus liudytojus.

Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo pradėjo daug laiko, nes teko apklausti būrį liudytojų, be to, ne vienas posėdis neįvyko dėl teisiamosios ligų. Tad bylą pavyko išnagrinėti per 2 metus.

Šiaulių apygardos teismas buvo surengęs tris išvažiuojamuosius posėdžius į Telšius. Taip nuspręsta taupant lėšas, nes dauguma liudytojų yra šio rajono gyventojai. Be to, daliai jų važinėti į Šiaulius būtų buvę sunku, nes turi fizinę negalią.

Maitino „mirusios sielos“?

Prokurorė per baigiamąsias kalbas pažymėjo, kad teisiamosios S.Kaseliauskienės kaltę patvirtina ne vieno liudytojo parodymai.

Viena buvusi darbuotoja sakė, kad beveik penkerius metus buvo įdarbinta įmonėje, nors iš tiesų nedirbo nė dienos. Šiai „mirusiai sielai“ dokumentuose buvo išmokamas 1000-1300 eurų atlyginimas, kurį pasiimdavo verslininkė. Tuo tarpu iš tiesų dirbančios moterys gaudavo minimalų atlygį.

Kita telšiškė paliudijo, kad buvo įdarbinta net be jos pačios žinios. Ši moteris buvo oficiali bedarbė, o sugrįžusi iš kelionės užsienyje sužinojo esanti įdarbinta. Liudytoja patikino net nepažinojusi S.Kaseliauskienės, o žinią apie įdarbinimą sukėlė tikrą šoką.

Pasiūlė lygtinę bausmę

Valstybės kaltintoja N.Raugienė pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų parodymais ir laikyti juos melagingais. Jos manymu, įrodymų surinkta pakankamai.

Teisiamoji aiškino, kad už buhalterinę apskaitą turėtų atsakyti įmonės buhalterė. S.Kaseliauskienė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl kasos išlaidų orderiai nesutampa su algalapiais.

Prokurorė pasiūlė S.Kaseliauskienei skirti 3 metų 6 mėnesių įkalinimo bausmę, o jos vykdymą atidėti 3 metams.

Be to, paprašyta patenkinti beveik 140,5 tūkstančio eurų ieškinį ir įpareigoti S.Kaseliauskienę pervesti 550 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Baksnojo į liudytojų negalią

Tuo tarpu S.Kaseliauskienės gynėjas tikino, kad nėra pagrindo nuteisti jo ginamąją, nes per tyrimą esą padarytos skubotos išvados.

Pasak advokato, vieno specialisto išvados nepakanka – kaltei įrodyti reikia daugiau įrodymų. Teisininkas pažymėjo, kad negalima remtis daugumos liudytojų parodymais, nes jie esą turi protinę negalią.

Į ikiteisminio tyrimo ir kaltinimo trūkumus baksnojęs advokatas patikino, kad abejonės nebuvo išsklaidytos ir prašė teisiamąją visiškai išteisinti dėl abiejų inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Kaltino savo pavaldines

Kaltės nepripažinusi S.Kaseliauskienė per paskutinį žodį tikino, kad pinigų nesisavino. Teisiamoji tikino, kad šioje istorijoje kalčiausios – buhalterės.

Pasak buvusios verslininkės, ji pasitikėjo buhalterių kompetencijomis ir įmonės apskaitos dokumentus pasirašinėdavo net neskaičiusi. Neva jai kas pusmetį buvo paduodama po šūsnį dokumentų, o ji tik pasirašydavo.

S.Kaseliauskienė tikino teismą visą laiką dirbusi sąžiningai, o galiausiai liko tik su tuščiu portfeliu, nes įmonė bankrutavo. Pasak teisiamosios, ji niekada apgaulingai netvarkė buhalterijos, todėl paprašė atsižvelgti į šią aplinkybę.

Akys krypo į sūnaus pareigas

Įtarimų, kad įmonės veikla gali būti neskaidri būta ir anksčiau, bet viskas baigdavosi šnipštu.

Pirmas didelis skandalas dėl S.Kaseliauskienės įmonės kilo dar 2010 m. sausį, kai kavinę ir viešbutį valdančiai verslininkei buvo mestas šešėlis dėl galimo pinigų pasisavinimo iš pavaldinių.

Vienas neįgalus darbuotojas pareiškė, kad negavo viso priklausančio atlyginimo. Ši bendrovė turėjo socialinės statusą, todėl už įdarbintus neįgaliuosius gaudavo paramą iš valstybės. Subsidijos buvo nemenkos – vien 2009 m. buvo pervesta daugiau kaip 93 tūkstančiai eurų.

Kilo nemenkas skandalas, mat verslininkės sūnus Modestas Kaseliauskas tuo metu vadovavo Valstybinei mokesčių inspekcijai (teisininko išsilavinimą turintis vyras VMI vadovu dirbo 2005-2014 m. – Aut. past.). S.Kaseliauskienė kaltinimus neigė, o jai atstovavęs advokatas tvirtino, kad triukšmas buvo sukeltas dirbtinai – siekiant išversti iš posto sūnų.

Šis Klaipėdos teisėsaugininkų vykdytas ikiteisminis tyrimas baigėsi niekuo – jis buvo nutrauktas.

Dar anksčiau verslininkė buvo apskųsta VMI dėl neva vokeliuose mokamų algų, bet pareigūnai nustatė, jog „skundas nepasitvirtino“ ir tyrimą nutraukė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.