Kaltu dėl dokumento suklastojimo pripažintam Jonui A. Šiaulių apylinkės teismas skyrė trijų tūkstančių eurų baudą, kurią vyras privalės sumokėti per šešiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pareiškė patyręs 500 eurų žalą
Į teisiamųjų suolą Jonas A. pateko bandydamas pasipelnyti už prieš šešerius metus pigiai pirktą, o vėliau niekadėjų nuniokotą automobilį.
Dar 2015 metais seną „Peugeot 406“ markės automobilį iš pažįstamo įsigijęs Jonas A. pirkinio savo vardu neregistravo, o paliko jį stovėti kelkraštyje.
Kelerius metus ten prastovėjęs automobilis kartą užkliuvo pro šalį ėjusiems niekadėjams, kurie automobilį apspardė, išdaužė priekinį langą ir galinius žibintus.
Dėl nuniokoto automobilio į policiją kreipęsis Jonas A. parašė pareiškimą ir nurodė, kad jam buvo padaryta 500 eurų žalą. Ikiteisminį tyrimą pradėjusiai pareigūnei vyras pateikė ir automobilio pirkimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad jis automobilį nusipirko už 300 eurų.
Antrą kartą kalbėtis nebesutiko
Pradėjus ikiteisminį tyrimą Jonas A. sulaukė nepažįstamo vyriškio skambučio. Skambinusysis sakė norįs pasikalbėti dėl nuniokoto automobilio.
Į susitikimą atvažiavusiems vaikinams, kurių buvo ne mažiau kaip keturi, Jonas A. pareiškė, kad už automobilio sugadinimą jis nori gauti 500 eurų atlygį.
Vaikinams, kurie tvirtino, kad tokio senumo ir būklės automobilis kainuoja kur kas pigiau, pavyko nusiderėti iki keturių šimtų eurų.
Tačiau ir tokia suma jaunuoliams pasirodė per didelė. Pasakę, kad dar turi pagalvoti, vaikinai išvyko ir daugiau nepasirodė.
Vėl skambučio Jonas A. sulaukė jau po to, kai pareigūnams pavyko nustatyti, kas nuniokojo automobilį.
Tąkart supykęs Jonas A. atrėžė, kad ankstesnis susitarimas dėl žalos atlyginimo nebegalioja – jam padaryta 500 eurų žala, dar teko sumokėti skundą parašiusiam advokatui, taigi žalos suma bus patikslinta vėliau.
Skambinusiajam Jonas A. dar pridūrė, kad jei žala nebus atlyginta, jis byloje pareikš civilinį ieškinį.
Atkreipė dėmesį į kainos skirtumą
Tačiau viskas pasisuko ne taip, kaip tikėjosi nuniokoto automobilio savininkas.
Kadangi nuniokoto automobilio Jonas A. savo vardu nebuvo užregistravęs, tyrėja apklausė tikrąjį automobilio savininką, kuris nurodė, kad šį automobilį pirko 2015 metais ir tais pačiais metais pardavė Jonui A.
Tyrėja atkreipė dėmesį į tai, kad automobilio savininko pateiktoje pirkimo sutartyje buvo nurodyta, kad jis automobilį pirko už 100 eurų, o Jono A. prikimo sutartyje buvo nurodyta jau 300 eurų suma.
Automobilį Jonui A. pardavęs vyras dievagojosi, kad automobilį pardavė už tokią pat sumą, už kokią buvo pirkęs, nes priešingu atveju jam būtų tekę mokėti pelno mokestį.
Kaltę neigė ir per tyrimą, ir teisme
Tyrėja atkreipė dėmesį ir į tai, kad Jono A. pateikta automobilio pirkimo sutartis buvo sudaryta ne 2015, o 2019 metais.
Baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą patrauktas Jonas A. tvirtino, kad už automobilį mokėjo 300 eurų, o pirkimo sutartį sudarė ne įsigijęs automobilį, o vėliau.
Kaltę dėl dokumentų klastojimo vyras neigė ir teisme.
Teismo tai neįtikino, jis patikėjo pareigūnų surinktais įrodymais ir kaltu dėl dokumentų klastojimo pripažintam Jonui A. skyrė trijų tūkstančių eurų baudą.
Šį Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį nuteistasis dar gali apskųsti Šiaulių apygardos teismui.
