Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) gruodį padėjo tašką administracinėje byloje, kurioje D.Karalukas buvo surėmęs ietis su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe.
Miesto policijos vadovų skundas liko neišgirstas – buvęs Kauno apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas išvengė griežto papeikimo.
Iš pradžių nuobaudą panaikino Regionų apygardos administracinis teismo Kauno rūmai, o LVAT nusprendė, kad šis sprendimas buvo pagrįstas.
Ginčas dėl tarnybinės nuobaudos užvirė tuo pat metu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimų korupcinių nusikaltimų – D.Karalukui pareikšti įtarimai dėl didesnio nei 10 tūkst. eurų kyšio paėmimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Tyrėjų duomenimis, iš nusikalstamu keliu gautų pinigų Kaune buvo nupirkti du butai D.Karaluko motinos ir sesers vardu.
Gauti duomenys šokiravo
2019 metų rudenį įsiplieskus korupcijos skandalui, kuris išvertė iš postų Kauno apskrities policijos vadovą Darių Žukauską ir kitus aukštus postus užėmusius pareigūnus, buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai. Vieno jų išvada buvo negailestinga D.Karalukui.
Griežtas papeikimas D.Karalukui buvo skirtas 2020 metų sausio 29 dieną, atitinkamą įsakymą pasirašius tuo metu Kauno apskrities policijai laikinai vadovavusiam Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkui Elanui Jablonskui.
Ekonominės policijos 3-iojo skyriaus vadovas, kiti buvę bei esami Kauno policijos pareigūnai į Lietuvos kriminalinės policijos biuro akiratį pateko, kilus įtarimams dėl jų ryšių su šešėliniu pasauliu.
Surinkta duomenų, jog patyrę laikinosios sostinės pareigūnai gali būti įmerkę rankas į šešėlinį verslą, dangsto nelegalią alkoholio, tabako, vogtų automobilių dalių, rūbų, papuošalų prekybą, o drumzlinomis pogrindžio upėmis teka didžiulės sumos.
Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kyšininkavimo.
Kratų rezultatai – įspūdingi
2019 metų spalio 9 dieną į Kauną iš sostinės atvykę tuomečiai aukšti Policijos departamento pareigūnai – generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas ir iki šiol Kriminalinės policijos biurui vadovaujantis Rolandas Kiškis paskelbė turintys duomenų, jog įmonėje, kurioje turėjo būti saugomis konfiskuotos prekės, jos būdavo slapčia parduodamos, nors turėjo būti sunaikintos.
Per kratas aptikta daugiau nei 16 tūkst. alkoholinių gėrimų butelių, automobilių detalės ir kitos galimai vogtos prekės, 50 tūkst. eurų grynaisiais, kurie, kaip įtarta, buvo gauti iš nusikalstamo verslo.
Šiek tiek vėliau buvo paskelbta, jog D.Karalukas, anksčiau mėgdavęs dalyvauti pogrindžio veiklą demaskuojančiose spaudos konferencijose, pats galėjo prisidėti prie šešėlinio verslo dangstymo ir gauti kyšių daugiau kaip už 10 tūkst. eurų.
Bendradarbiaujant su Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių teisėsauga gauta duomenų, jog šešėlinės prekybos plačiai driekėsi už Lietuvos ribų, vykdyti tarptautiniai sukčiavimai, mūsų valstybėje realizuojami užsienyje vogtos mašinų dalys ir kiti daiktai – pranešta, jog įgytų prekių vertė sudarė daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Šalies policijos vadovai prabilo apie sisteminės korupcijos Kauno policijoje požymius, jos vadovų nesugebėjimą užkirsti kelio nusikaltimams, jų nematymą, tinkamos pavaldinių kontrolės neužtikrinimą.
Įtarimai šioje itin didelio masto baudžiamojoje byloje įtarimai buvo pareikšti dvidešimčiai asmenų, tarp jų – dviem esamiems ir trims buvusiems Kauno policininkams.
Galėjo nueiti vos 500 metrų
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas D.Karalukas ilgiau nei mėnesį išbuvo suimtas, o paskui išleistas į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą.
Tyrimas iki šiol nebaigtas, nors vyksta jau daugiau nei du metus. Pernai vasarą buvo skelbiama, kad jis bus baigtas dar 2020 metais. Tačiau po atidėliojimų bylą planuojama baigti tik 2022 metų sausio viduryje.
Savo kaltę neigiančio D.Karaluko ir dalies kitų asmenų byla yra atskirta nuo pagrindinio tyrimo, tačiau ir atskirtos medžiagos apimtis yra didžiulė – maždaug 25 tomai, 12 įtariamųjų.
Įtariama, jog D.Karalukas ne tik ėmė kyšius, bet ir legalizavo nusikalstamu būdu gautas pajamas – jos galėjo būti panaudotos perkant butus pareigūno motinos ir sesers vardu.
D.Karaluko advokatas Arnoldas Blaževičius portalui lrytas.lt kategoriškai paneigė šiuos įtarimus – artimi giminaičiai šį nekilnojamą turtą įsigijo iš sąžiningai jų pačių uždirbtų pinigų.
Tyrimo metu D.Karalukui ilgą laiką buvo uždėta elektroninė apykojė – pasak A.Blaževičiaus, maždaug pusmetį jo ginamasis negalėjo nueiti toliau nei 500 metrų nuo gyvenamosios vietos. Anot advokato, šie suvaržymai pasunkino atlikti įvairius veiksmus – pavyzdžiui, netgi dėl vizito pas medikus reikėjo prašyti atskiro leidimo.
Su pačiu D.Karaluku portalui lrytas.lt nepavyko susisiekti.
Negalėjo tinkamai gintis
Į seklių akiratį patekusio ilgamečio pareigūno atžvilgiu buvo pradėtas ir tarnybinis patikrinimas.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vadovaudamas ekonominės policijos 3-iajam skyriui, D.Karalukas netinkamai organizavo ir kontroliavo šio padalinio pareigūnų tiriamas bylas, nevykdė tinkamai kriminalinės žvalgybos tyrimų kontrolės, neužtikrino, kad būtų surašomi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, neinicijavo, jog būtų išslaptintos teismų nutartys, padarė kitus pažeidimus.
Savo ruožtu D.Karalukas pareiškė, jog jis negalėjo tinkamai apsiginti nuo jam pateiktų kaltinimų dėl tarnybinių nusižengimų, nes tarnybinio patikrinimo išvada buvo įslaptinta. Pareigūnui šį išvada buvo pateikta, tačiau neleista pasidaryti jos kopijų.
Pasak D.Karaluko, susipažinus su pranešimu dėl nusižengimo, jam liko nesuprantami galimai jo padaryti pažeidimai – nebuvo įmanoma pateikti paaiškinimų, nes pranešime buvo nurodyti tiktai žvalgybinių bylų numeriai ir pavadinimai, prie kurių, nušalinus nuo pareigų, jis jau nebegalėjo prisijungti.
„Pareiškėjo galimybės buvo nepagrįstai apribotos tinkamai apsiginti nuo jam pareikštų įtarimų apie galbūt padarytus pažeidimus“, – konstatavo D.Karalukui palankų sprendimą priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, jog įslaptinta informacija, kuria remiantis pareigūnui buvo skirta nuobauda, negali būti laikoma leistinu įrodymu administracinėse bylose.
Kauno policijos vadovybės tvirtinimu, žemesnysis teismas, nepripažinęs įrodymais įslaptintų duomenų, nepagrįstai suvaržė darbdavio teises reaguoti į tarnybinius nusižengimus ir už tai taikyti sankcijas, tačiau šie argumentai buvo atmesti.
Dar vykstant teisminiam procesui dėl papeikimo panaikinimo, D.Karalukas išėjo į pensiją – jo prašymas atleisti iš pareigų savo noru buvo patenkintas. Pasak A.Blaževičiaus, sugrįžti į policiją jis neketina.
