Kaip praneša Klaipėdos apylinkės teismas, byloje E.Š buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. sausio 31 d., apie 2 val. 30 val., parke, esančiame šalia Vingio g. ir Gėlių g. sankirtos, Gargždų mieste, Klaipėdos rajono savivaldybėje, konflikto su nukentėjusiuoju metu peiliu tris kartus dūrė pastarajam į kūną ir padarė durtinę-pjautinę dešinio žasto žaizdą ir du kiauryminius durtinius-pjautinius krūtinės ląstos ir pilvo ertmės sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.
Vis dėlto teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendė, kad, nors surinkti įrodymai patvirtina, kad E.Š. peiliu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, tačiau vertinti šių E.Š. veiksmų kaip nusikaltimo negalėjo.
Parodymai liko nepaneigti
Teismas nustatė, kad būtent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius ir ateidamas į susitikimo vietą su savimi turėjo peilį, kuriuo dūrė su E.Š. kartu buvusiam draugui G.V. į rankos viršutinę dalį. Tai pamatęs E.Š. nukentėjusiajam užlaužė ranką ir peilis iškrito ant žemės.
Iškart po to nukentėjusysis su draugu jį ėmė mušti, pargriovė ant žemės, dviese spardė ir daužė kumščiais. Kaip tik tuo metu E.Š. ranka užčiuopė ant žemės anksčiau nukritusį peilį ir, norėdamas apsiginti, paėmė jį ir sudavė smūgius nukentėjusiajam, tokiu būdu jį sužalodamas.
Šie E.Š. parodymai liko nepaneigti, be to, tokie parodymai atitiko byloje surinktus įrodymus.
Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad E.Š., peiliu durdamas nukentėjusiajam į kūną tris kartus, tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo ir A.B., kai šie pradėjo ir aktyviais veiksmais tęsė pavojingą kėsinimąsi į jo draugą G.V. ir jį patį. Kaltinamasis tai padarė paveiktas didelio, nuovoką atėmusio sumišimo, kurį sukėlė nukentėjusiojo ir A.B. pavojingi veiksmai E.Š. ir G.V. atžvilgiu.
Dėl šios priežasties būtinosios ginties ribų neperžengė, ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą neatsako, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir, ja pasinaudojęs, negali būti laikomas padariusiu nusikalstamą veiką.
Nekaltas turi įrodyti, jog yra nekaltas
Nuosprendį priėmusi teisėja J.Grigonienė pažymėjo, kad „vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, ne kaltinamasis turi įrodinėti, kad yra nekaltas, o byloje turi būti surinkta pakankama visuma įrodymų, kad jis yra kaltas. Priešingu atveju visos abejonės, kurių nebėra kaip pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai“.
Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į paties nukentėjusiojo elgesį – „patyręs sunkius kūno sužalojimus, D.B. nepareiškė šioje byloje civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos atlyginimo ir visiškai nesidomėjo bylos procesu, nedalyvavo teismo posėdžiuose, niekam iš teisėsaugos pareigūnų nepranešė apie savo buvimo vietą ir tapo nepasiekiamas paties nurodytu telefonu, o jo draugas A.B. teismo posėdyje dalyvavo tik atvesdintas policijos pareigūnų. Visos šios aplinkybės sustiprino teismo vidinį įsitikinimą, kad šie asmenys žinojo esą kalti dėl taip pasibaigusio konflikto ir net patys nesiekė valstybės apgynimo“, – detalizavo teisėja.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
