Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.
Kol bausmės vykdymas atidėtas, nuteistajam uždrausta išvykti iš gyvenamosios vietos ribų be pareigūnų leidimo, jis taip pat turės sumokėti daugiau nei 753 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
„Teismas vertino įrodymus, pripažino faktines aplinkybes, kad, būdamas valstybės tarnautoju, jūs piktnaudžiavote ir iššvaistėte 101 tūkstantį 457 eurus „Automagistralės“ turto“, – per posėdį sakė teisėja Aušra Bielskė.
Nuosprendis nėra galutinis, jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
V.Molis teisėjai sakė, kad nelabai supratęs nuosprendį, pasitarsiąs su advokatu. Tą patį, paklaustas dėl apskundimo, pakartojo ir BNS žurnalistei.
Kartu su V.Moliu buvo nuteisti ir tuometiniai bankroto administratoriai – Vaidas Kašauskas ir Robertas Dumbliauskas.
V.Kašauskui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Kaip ir V.Moliui, draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos be pareigūnų leidimo, skirta 753 eurų įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Be to, teismas iš jo konfiskavo nusikalstamu būdu gautus daugiau nei per 14 tūkst. eurų.
R.Dumbliauskui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, atidėta tokiam pat laikui, šiam nuteistajam taip pat draudžiama išvykti iš savo gyvenamosios vietos, jis turės sumokėti 564 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą.
Kaip skelbė bylą tyrusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš Susisiekimo ministerijos. Ji, atlikusi valstybės įmonės „Automagistralė“ auditą, kreipėsi į STT dėl galimų korupcijos apraiškų nustatymo.
Tyrimo duomenimis, 2015 metais V.Molio vadovaujama valstybės įmonė „Automagistralė“ Vievyje įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą – 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė.
Pareigūnai V.Molį kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir tyčia veikus priešingai įmonės ir valstybės interesams, dėl to didelę neturtinę ir turtinę žalą patyrė Lietuvos valstybė.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad valstybės įmonės galbūt nepagrįstai brangiai įsigytas nekilnojamasis turtas yra susijęs su dviem bankroto administratoriais, kurie turėjo teisę organizuoti vienos bankrutavusios įmonės turto pardavimą.
Įtarta, kad jie pagal iš anksto sugalvotą planą, be varžytynių, per kelis asmenis, susijusius giminystės ir svainystės ryšiais, pardavė bankrutavusios įmonės nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą, o už jį gautus pinigus galėjo pasisavinti.
„Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudami ir veikdami priešingai įmonės kreditorių interesams, jie diskreditavo bankroto administratorių vardą bei autoritetą, taip padarydami valstybės interesams didelę neturtinę žalą, o bankrutavusios įmonės kreditoriams – beveik 57 tūkst. turtinę žalą“, – skelbė STT.
Nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas patvirtino visas per ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes.
Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, Elektrėnų savivaldybės administracijai priteista 7,7 tūkst. eurų, SEB bankui – 28 tūkst. eurų.
Kelius prižiūrinti įmonė „Automagistralė“ buvo registruota Elektrėnų savivaldybėje, Vievio miestelyje, vėliau ji buvo reorganizuota.
2017 metais Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų magistralinius kelius prižiūrinčioje įmonėje „Automagistralė“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V. Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.
