Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantis žudikas prašo teismo skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Kartą toks jo prašymas jau buvo atmestas.
Daugiausia įtakos tokiam sprendimui galėjo turėti aplinkybė, kad J.Martišius neprisipažįsta žudęs žmones.
Nuotoliniu būdu bendraudamas su Kauno apygardos teismo teisėjais jis vėl kartojo nepelnytai atsidūręs už grotų ir ten praleidęs 27 metus, 1 mėnesį ir 1 dieną.
Nuteistasis taip pat suskaičiavo, kad liko tik 4 mėnesiai, kol jis taps pensininku ir pagaliau turės šiek tiek pajamų.
Šaudė vieną žmogų po kito
1994 metų lapkritį vairuotoju dirbęs J.Martišius nenustatytoje vietoje nelegaliai įsigijo 9 milimetrų kalibro pistoletą ir mažiausiai aštuonis šovinius.
Būtent šį ginklą vyras vėliau panaudojo išpuoliams.
J.Martišius žudynes surengė 1995-ųjų sausį 19 dieną Kaliningrado srityje (Rusija).
Nemano rajono laukuose netoli Gorino gyvenvietės buvo rastos nužudytos dvi moterys – Sverdlovsko srities (Rusija) gyventoja Liubovė Agejeva ir vilnietė Janina Nikolajevienė.
Už 350 metrų buvo aptiktas Kaliningrado srities gyventojo Jurijaus Lasio kūnas.
Tą pačią dieną Sovetske, I.Turgenevo gatvėje, ugniagesių padalinio teritorijoje dviem šūviais į galvą ir nugarą buvo nužudytas ugniagesių pamainos viršininkas Romualdas Šimkus.
Ekspertai išsiaiškino, kad visi žmonės buvo nušauti iš to paties kalibro pistoleto, kurio rasti nepavyko.
Sugundė audinių kailiais
Iš abiejų moterų plėšikai pagrobė 7050 JAV dolerių ir 115 litų (33 eurus). Už tokią pinigų sumą tuo metu buvo galima nusipirkti neblogą vieną kambario butą didmiestyje.
Moterys Kaliningrade norėjo pirkti audinių kailiukų, kuriuos vėliau planavo parduoti Rusijos gilumoje.
Nužudytųjų artimieji atskleidė, kad Kauno Aleksoto turguje moterys susipažino su vyriškiu, siūliusiu joms Kaliningrado srityje pigiai pirkti audinių kailiukų.
Tyrimo metu nustatyta, kad anksčiau kartu Kaliningrado srityje kalėję J.Martišius ir J.Lasis sumanė tokiu būdu atvilioti moteris į spąstus ir apiplėšti.
Vėliau tauragiškis nusprendė atsikratyti nusikaltimo liudininkų. Iš pradžių jis sušaudė bendrininką. Tą pačią dieną apie 20 valandą Sovetske J.Martišius dviem pistoleto šūviais nužudė savo bendrininko viršininką R.Šimkų.
J.Martišius įtarė, kad pastarasis žino apie moterų apiplėšimą. Be to, vyras galėjo nuspėti, kas nužudė J.Lasį. R.Šimkus matė J.Martišių ir žinojo, kad jis atvažiavo pas jo pavaldinį.
Teisiamojo versijos neįtikino
Po šių išpuolių J.Martišius pasislėpė Lietuvoje, tačiau buvo sulaikytas 1995 metų sausio 22-ąją, praėjus trims paroms po kruvinų žudynių.
Teisme jis aiškino, neva baudžiamąją bylą sufabrikavo dėl savo kėdžių drebėję Tauragės teisėsaugos pareigūnai, su kuriais jo santykiai buvo blogi. J.Martišius teigė išvis nepažinojęs nužudytų moterų.
„Turėjau karabiną savigynai, iš jo niekada nešaudžiau“, – teisme aiškino tauragiškis.
Teisiamasis tvirtino, esą tardytojai iš jo stengėsi išgauti parodymus naudodami psichologinį ir fizinį smurtą, siūlė išgalvotas versijas. Nors J.Martišius neigė tuo metu buvęs Kaliningrado srityje, ten jį matė nemažai liudytojų.
Užfiksuoti J.Martišiaus skambučiai moterims, o šalia aukų kūnų rasta šimto JAV dolerių kupiūra ir iš teisiamojo paimtų pinigų kupiūros buvo tos pačios serijos.
