„N. Venckienės skundas buvo gautas balandžio 20 dieną, tačiau sprendimo, ar jis bus priimtas nagrinėti dar nėra“, – portalui lrytas.lt sakė LAT atstovė Rimantė Kraulišė.
Ar LAT priims nagrinėti N. Venckienės (50 metų) skundą, ar atsisakys jį priimti, kaip buvo pasielgta su N. Venckienės tetos Audronės Skučienės kasaciniu skundu, turėtų paaiškėti netrukus.
Vaidino pavyzdingą globėją
N. Venckienė buvo nuteista dėl trijų nesunkių nusikaltimų – pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau iš JAV deportuota bėglė savo kaltės nepripažino nei bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme, kuriam N.Venckienė buvo įteikusi apeliacinį skundą.
2013 metais į JAV pasprukusi ir tik 2019 metais į Lietuvą pargabenta bėglė aiškino, kad ji uoliai atliko savo, kaip Laimutės Stankūnaitės dukters globėjos pareigas, tačiau esą negalėjo vykdyti teismo sprendimo, nes mergaitė pati nenorėjo gyventi su mama.
„Nenorėjau prieš vaiką naudoti prievartos, negalėjau prieš ją naudoti jėgos, negalėjau prievarta išmesti dukterėčios į gatvę“, – Panevėžio apygardos teisme aiškino buvusi L. Stankūnaitės dukters globėja.
N. Venckienė tikino, kad dukterėčią mylėjo, kaip tikrą savo dukrą, mergaitei sudarė pačias geriausias sąlygas augti bei rūpinosi ja lygiai taip pat, kaip ir savo sūnumi.
„Aš niekada nedariau įtakos mergaitės elgesiui, viską dariau taip, kaip ir priklauso globėjai. Bandžiau su Deimante kalbėti, bet mergaitė kategoriškai atsisakė eiti gyventi su motina“, – kaltinimais švaistėsi N. Venckienė.
Prieš susitikimus – nurodymai
Šiuos jos žodžius visiškai paneigė L. Stankūnaitė.
Po kelių nesėkmingų bandymų tik 2012 metų gegužės 17 dieną dukrą atgavusi moteris teismui papasakojo, kad iš N. Venckienės namų išvaduota tuomet aštuonmetė dukra jai pasakojo, kad prieš kiekvieną pasimatymą su mama ir planuotą perdavimą, vaikui tekdavo išklausyti N. Venckienės, jos tėvų Laimutės ir Vytauto Kedžių bei Audronės Skučienės nurodymus, kaip ji turi elgtis ir ką kalbėti.
„Jai nuolat sakydavo, kad mama ją nori parduoti pedofilams, nori ją nužudyti, sakydavo, kad jai dukra nerūpi, kad dukra gali likti gyva tik būdama su jais.
Prieš susitikimus dukra buvo mokoma, kaip galima dažniau prašytis į tualetą, kad kuo mažiau praleistų laiko su manimi. Jai liepdavo mane vadinti Laima, o ne mama, o prieš susitikimus kambaryje buvo paliekama kamera, kuri mus filmuodavo“, – teisme pasakojo L.Stankūnaitė.
Padarytą žalą jau atlygino
Kaltės N. Venckienė kratėsi ir dėl kitų kaltinimų. Ji aiškino, kad teisiamųjų suole turi sėdėti ne ji, o teismo sprendimo vykdytojai, nes ji nei antstolei, nei policijos pareigūnui nesipriešino, L. Stankūnaitės nespardė.
Šiuos jos žodžius paneigė ir vaizdo įrašai, ir liudytojai.
Pernai liepą Panevėžio apygardos teismas buvusiai teisėjai skyrė 1 metų 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmę, kurią N. Venckienė jau atliko sėdėdama Čikagos kalėjime.
Taip pat iš N. Venckienės buvo priteistas žalos atlyginimas – L. Stankūnaitei turėjo sumokėti 6317 eurų, antstolei Sonatai Vaicekauskienei – 3000, policijos pareigūnui Mindaugui Gušauskui – 500 eurų.
Dar 6849 eurai ir 29 centai priteisti Policijos departamentui už bėglės pargabenimą iš JAV.
Iš viso iš N. Venckienės priteista daugiau kaip 18 tūkst. 600 eurų, tarp jų ir valstybei už nemokamą teisinę pagalbą, kuri teismo proceso metu buvo suteikta L. Stankūnaitei.
N. Venckienė šį nuosprendį skundė Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau nesėkmingai, sprendimas pakeistas nebuvo, todėl buvusiai teisėjai teko susimokėti.
Išsikeikusi pasijuto didžia politike
Ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose N. Venckienė elgėsi itin arogantiškai ir visiškai neapgailestavo dėl savo padarytų nusikaltimų ir netgi atvirkščiai, toliau melavo, pylė purvą ant niekuo nekaltų, tačiau jai neįtikusių žmonių.
„L. Stankūnaitė neturi motiniškų įgūdžių, aš žinau apie jos valkatavimą, jos asocialius tėvus“, – per apklausą jos tetos A. Skučienės byloje pareiškė N. Venckienė.
„Visi jie nori iš manęs tik pasipelnyti, vienas pagrindinių dalykų visose bylose yra kerštas man“, – teigė N. Venckienė ir savo liudijime visaip bandė sumenkinti tiek nuo jos ir A. Skučienės Garliavos patvoryje suburtos gaujos nukentėjusius žmones, tiek bylos liudytojus.
„Jis buvo be dantų, asocialus asmuo, valkata, jis ubagavo gatvėje, prašydavo iš žmonių pinigų, neturėjo kur gyventi, buvo gatvėje gyvenantis benamis. Ji alkoholikė, asociali. Jis egzotinis debilas“, – epitetais svaidėsi N. Venckienė ir galiausiai padarė stulbinančią išvada: „Ikiteisminiai tyrimai man ir A. Skučienei buvo pradėti tik dėl to, kad mes pradėjome sėkmingą politinę veiklą“.
