„Techninės ekspertizės išvadų dar laukiama“, – naujienų portalui lrytas.lt antradienį tvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Tautvilė Merkevičiūtė.
Pasak T.Merkevičiūtės, ekspertų išvados prokuratūrą turėtų pasiekti spalį.
Ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo šiuo metu yra tęsiamas – apklausti liudininkai, atliekami kiti reikalingi veiksmai.
Įtarimai baudžiamojoje byloje dar niekam nėra pareikšti.
Ar tikslinga patraukti baudžiamojon atsakomybėn kokius nors asmenis, bus sprendžiama sulaukus ekspertų įvertinimo, kas nulėmė tragediją.
Siaubinga avarija galėjo įvykti dėl lėktuvo gedimo, pilotų klaidos ar kitos priežasties.
Jeigu bus patvirtintas gedimas, pareigūnai aiškinsis, ar tai galėjo būti susiję su netinkama orlaivio priežiūra.
Anksčiau problemų nekilo
Rugpjūčio 8-osios vakarą ties pakaunės Armaniškių kaimu sudužęs ultralengvasis lėktuvas „Bristell“ priklausė bendrovei „Laikas skristi“, iš kurios šį orlaivį nuomojosi asociacija „Pilotai.lt“.
O vadovauja joms abiem tas pats asmuo, Lukas Liekis – kitaip sakant, jis yra ir lėktuvą turinčios, ir jį besinuomojančios organizacijos vadovas.
L.Liekio tvirtinimu, anksčiau dėl orlaivio būklės nebuvo kilę jokių problemų: atliktas techninis aptarnavimas, dokumentai – tvarkingi.
„Parašiutas neišsiskleidė – galbūt todėl, kad orlaivio aukštis buvo pernelyg žemas“, – svarstė prokuratūros atstovė T.Merkevičiūtė.
Žuvo tituluotas pilotas
Lėktuvui iš 300–400 metrų aukščio nukritus ir užsidegus, žuvo žinomas pilotas, instruktorius, respublikinio akrobatinio skraidymo varžybų „B“ kategorijos taurės laimėtojas V.Nikonovas ir kartu su juo skridęs, taip pat ultralengvųjų orlaivių piloto licenciją turėjęs A.Šimkus. Jie abu gyveno Kaune.
71 metų V.Nikonovas ir 37 metų A.Šimkus nebuvo asociacijos „Pilotai.lt“ nariai.
Portalo lrytas.lt paklaustas, kokia forma jiedu pirmadienį privačiai naudojosi lėktuvu, L.Liekis portalui atsakė: „Nuoma“.
Kirto baisi lemtis
2021 metais pagamintas „Bristell“ su dviem lakūnais iš Kaune, Aleksoto rajone esančio S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo pirmadienį pakilo apie 19 valandą.
Pasak L.Liekio, tai nebuvo nei treniruotė, nei mokymai ar pasirengimas egzaminui – pilotai galėjo tiesiog nuspręsti tokiu būdu praleisti savo laisvalaikį.
Skrydis turėjo trukti maždaug valandą, tačiau lakūnams kirto baisi lemtis – nevaldomu tapęs orlaivis šiek tiek po 20 valandos ėmė kristi žemyn. Tai įvyko už 10 kilometrų nuo pakilimo vietos, Alšėnų seniūnijoje.
Abiejų pilotų iš kūnai buvo smarkiai apdegę. Maždaug 300 kilogramų svėręs dvivietis lėktuvas buvo aptiktas liepsnojantis laukuose, netoli kelio „Via Baltica“.
Nespėjo pranešti apie gedimą
Kas pilotavo lėktuvą prieš pat nelaimę – V.Nikonovas ar A.Šimkus – kol kas neaišku.
Jie abu turėjo galimybę tai daryti, pakeisdami vienas kitą.
Skrydžio metu iš jų radijo ryšiu nebuvo gauta pranešimų apie įvykusį gedimą.
Tragedija, manoma, įvyko labai staigiai, tad jeigu ir būta gedimo, pilotai nespėjo apie jį informuoti.
Turėjo didelę patirtį
V.Nikonovas turėjo didžiulę pilotavimo patirtį – anksčiau jis dalyvaudavo akrobatinio skraidymo varžybose, o pastaruoju metu skraidė ultralengvaisiais lėktuvais. Jis turėjo ir galiojančią instruktoriaus licenciją.
A.Šimkus taip pat buvo licencijuotas ultralengvųjų orlaivių pilotas, turėjęs gerokai mažesnę nei V.Nikonovas, apie 70 valandų trukmės savarankiškų skrydžių patirtį.
„Lėktuvėlis galėjo „įvirsti“ į suktuką (lėktuvo sukimasis aplink išilginę ašį krintant – Red.) – tai atsitinka, skrendant labai mažu greičiu.
Yra duomenų, orlaivis krito suktuku, padarė dvi vijas ir rėžėsi į žemę, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo Kauno aeroklubo, kuriam priklausė ir V.Nikonovas, direktorius Algimantas Žentelis.
Galėjo skristi labai lėtai
Ultralengvaisiais lėktuvais suktukai, kaip akrobatinės figūros, nėra atliekami.
Juolab, tai būtų itin pavojinga, esant vos kelių šimtų metrų aukštyje.
Kaip „Bristell“ galėjo atsidurti suktuko padėtyje, išlieka mįsle, kurią mėgina perkrimsti aviacijos specialistai.
Lėktuvas suktuko padėtyje galėjo atsidurti dėl piloto klaidos valdant orlaivį – pavyzdžiui, pasirinkus pernelyg mažą greitį.
Tačiau neatmetama, kad tragedija įvyko ir dėl techninio gedimo.
