Teisėsaugos duomenimis, pateikę apgaulingus duomenis apie sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), įtariamieji taip pat neteisėtai susigrąžino apie 70 tūkst. eurų.
„Organizuodami fiktyvius viešuosius pirkimus, kuriuose dalyvavo su įtariamaisiais susijusios įmonės, įtariamieji nepagrįstai užaukštino įgyjamos įrangos kainą ir, kaip įtariama, tokiu būdu bendrai įgijo ES lėšų už 343 tūkst. eurų“, – penktadienį žurnalistams nurodė Europos deleguotoji prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto.
„Apgaule pateikdami duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai apie neva sumokėtą PVM, užpildę deklaracijas, pateikę suklastotus duomenis įtariamieji įgijo teisę susigrąžinti PVM dalį – apie 70 tūkst. eurų“, – pridūrė ji.
FNTT išplatiname pranešime teigiama, jog vienos iš įmonių vadovas, žinodamas, kad PVM sąskaitos faktūros įrangos įsigijimui buvo išrašytos su dirbtinai padidinta įrangos kaina ir PVM, tikrovės neatitinkančius dokumentus įtraukė į įmonės apskaitą ir pateikė VMI.
J.Steponavičiūtė-Otto nurodė, jog asmenims buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, susijusių su didelio masto apgaule, įgyjant ES paramos lėšas, dokumentų klastojimu ir apgaule neteisėtai įgytų šalies biudžeto lėšų.
Prokurorės teigimu, buvo kėsintasi įgyti 880 tūkst. ES lėšų. Pasak jos, paraiškas finansavimui gauti teikė dvi bendrovės, jos siekė įgyti metalo dažymo ir šratavimo įrangą.
Pasak J.Steponavičiūtės-Otto, visa projekto vertė turėjo būti apie 1,7 mln. eurų vertės, įmonė buvo įkurta specialiai tokiam projektui vykdyti ir ES finansavimui gauti.
FNTT neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja nurodė, jog duomenys reikalingi ikiteisminiam tyrimui pradėti yra surinkti.
„54 FNTT pareigūnai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse atliko 24 kratas ir jų metu surado ir paėmė reikšmingus tyrimui dokumentus, išmaniuosius įrenginius, telefonus“, – sakė ji.
FNTT teigimu, iš penkių asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai, du dirbo ES lėšas administruojančioje agentūroje.
Įmonės finansavimo sutartis buvo sudariusios su Lietuvos „Inovacijų agentūra“.
Pasak FNTT, surinkti duomenys rodo, kad bendrovės neturėjo užsitikrinusios finansavimo šaltinių projekto įgyvendinimui, todėl „Inovacijų agentūrai“ teikė melagingus duomenis apie paskolas, klastojo įrangos gamintojų dokumentus, organizavo fiktyvius įrangos pirkimų viešuosius konkursus. Įtariama, kad apgaule buvo vengiama prie projekto įgyvendinimo prisidėti savomis lėšomis.
Prokurorė nurodė, kad įtariamieji anksčiau teisti nebuvo.
Pareigūnai laikinai apribojo nuosavybės teisė į turtą, jo vertė siekia per 810 tūkst. eurų.
