Klaipėdos apygardos teismas rezonansinę bylą dėl 2019 metų įvykių kaimo turizmo sodyboje, Tauragės rajone, pakartotinai nagrinėjo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2021 m. gegužės mėn. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nesant teisinio pagrindo, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas turėjo įtakos nuteistojo bausmės skyrimui. Šio bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Remdamasis tuo, LAT panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Primenama, kad pirmos instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, seksualinio prievartavimo bei sveikatos sutrikdymo pripažino tuo metu dar nepilnamečiu buvusį vaikiną. Įvertinęs įvykdytus nusikaltimus bei vaikino asmenybę teismas nuteistajam skyrė galutinę 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Be to, teismo sprendimu, nuteistasis turėjo atlyginti 7 tūkst. eurų neturtinę ir beveik 4,5 tūkst. eurų turtinę žalą nukentėjusiajai, rašoma pranešime.
Toks teismo sprendimas buvo skundžiamas prokuroro bei nukentėjusiosios, prašant atsakomybės sugriežtinimo nuteistajam, todėl byla dar kartą atversta jau apeliacinės instancijos teisme.
2023 metų kovo 17 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo nuteistajam skirta laisvės atėmimo bausmė buvo padidinta. Teismo sprendimu, vaikinui paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtas 3 metams. Jaunuoliui teismas taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, per šį laikotarpį įpareigojo mokytis arba dirbti, uždraudė be šios poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, įpareigojo nevartoti alkoholinių gėrimų. Teismas patvirtino nukentėjusiųjų ir nuteistojo susitarimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Sprendimą neteikti kasacinio skundo dėl baudžiamojo įstatymo taikymo valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aurelijus Stanislovaitis priėmė įvertinęs pasikeitusias aplinkybes: užsitęsusį procesą (nuo nusikaltimų padarymo praėjo beveik 4 metai) ir tai, kad per šį laikotarpį nuteistas naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jam paskirta didesnė galutinė laisvės atėmimo bausmė, nukentėjusieji ir nuteistasis susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, pažymima pranešime.
Priimdamas sprendimą prokuroras atsižvelgė į teismo patvirtintą nuteistojo susitarimą su nukentėjusiaisiais bei nukentėjusiosios ir jos atstovo poziciją, kad nuteistasis dėl kaltinimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nereikalaujama paskirtos laisvės atėmimo bausmės realaus atlikimo pataisos įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, jog teisinių argumentų reikalauti panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą neliko. Be to, šioje situacijoje atkreipiamas dėmesys ir į itin svarbius nukentėjusiosios interesus ir norą, kad ilgai trunkantis ir varginantis procesas baigtųsi kiek įmanoma greičiau. Prokuroro vertinimu, tokiu sprendimu yra įgyvendinti reikšmingi atkuriamojo teisingumo aspektai.
Pažymėtina, kad trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bus laikoma, jog nuteistasis yra neatlikęs 5 metų laisvės atėmimo bausmės. Jeigu bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) laikotarpiu nuteistas be pateisinamų priežasčių nevykdys probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Paskirta bausmė būtų atliekama ir tuo atveju, jei nuteistas bausmės vykdymo atidėjimo metu padarytų naujų nusikalstamų veikų.
