Klaipėdos apygardos teisme atversta baudžiamoji byla, kurioje buvę uostamiesčio policijos kriminalistai Edmundas Tautavičius, Vladimiras Molis, anksčiau advokatu dirbęs Marius Navickas yra kaltinami piktnaudžiavę tarnyba siekdami turtinės ir kitokios asmeninės naudos.
Šie prieš 14 metų žmogžudystės bylą narplioję policininkai ir advokatas, tyrėjų teigimu, siekė išsukti nuo bausmės E.Montvydo draugą, Klaipėdos rajono gyventoją V.Valių.
Ne vieną nuosprendį už kitokią nusikalstamą veiklą jau išklausęs klaipėdiškis irgi stojo prieš teismą.
E.Tautavičius, V.Molis ir M.Navickas šioje byloje įvardyti kaip V.Valiaus suburtos organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai.
Nukentėjusiuoju pripažintas E.Bedaugis ir jo žmona reikalauja, kad kaltinamieji solidariai atlygintų jų praradimus, – civilinis ieškinys siekia net 800 tūkstančių eurų.
Medikė sulaukė svečių
Teisme V.Valiui ir E.Bedaugiui teko prisiminti 2008 metų liepos 2-osios naktį įvykusią tragediją, kai viename uostamiesčio daugiabutyje buvo žiauriai nužudyta Klaipėdos miesto ligoninėje dirbusi 33 metų medikė – Akušerijos ir ginekologijos departamento slaugytoja Inga Žitkevičienė.
Išvakarėse E.Montvydas užsuko į svečius pas V.Valių, su kuriuo jį siejo kažkokie bendri reikalai. Vyrai gurkšnojo alkoholį. Pasak jų, I.Žitkevičienė neva pirmoji užmezgė kontaktą – į pažįstamo V.Valiaus mobilųjį telefoną atsiuntė kažkokią viliojančią žinutę su savo nuotrauka.
Dar po kelių skambučių V.Valius pasiūlė E.Montvydui kartu važiuoti pas I.Žitkevičienę, ką tik išlydėjusią sutuoktinį į Palangos oro uostą.
Ištekėjusią, nepilnametį sūnų auginusią moterį V.Valius vadino savo drauge. E.Montvydas ją matė pirmą kartą. Susėdusi virtuvėje trijulė gurkšnojo viskį ir šampaną.
Pirmosios žiežirbos, E.Montvydo teigimu, įsiplieskė po to, kai buto šeimininkė netyčia jam apipylė kelnes. Tuomet svečias moteriai ranka trenkė per veidą, prakirto antakį.
Ir vienas, ir kitas savo pyktį išliejo keistai – daužydami į sieną ir stalą taureles. Paskui aistros laikinai nurimo. E.Montvydas su buto šeimininke nuėjo į balkoną parūkyti.
Mušeika griebėsi vazos
I.Žitkevičienės nepažinojęs E.Montvydas teigė, kad apkulta moteris netgi pakvietė jį į miegamąjį pasimylėti, tačiau vyras suprato, kad nepavyks, – per daug išgėrė.
E.Montvydas veikiausiai įsižeidė, kad buto šeimininkė, kaip jis pats teisme papasakojo, jį išvadino impotentu. Nesusivaldęs dar kartą jai smogė.
Krisdama I.Žitkevičienė užsikabino už papūgėlių narvelio, parkrito ant grindų. Tada svečias dar kartą jai trinktelėjo.
Tuo metu buvo maždaug 4 valanda ryto. Moters varomas iš buto E.Montvydas norėjęs susirinkti daiktus, bet Inga, pasak jo, vėl kažko užsiplieskė: „Puolė mane žeminti, spardyti. Netoliese stovinčią vazą paleidau į jos pusę, kliuvo į galvą – ji vėl nuvirto.“
V.Valius teigė peštynėse nedalyvavęs, jų nematęs.
Sumušęs šeimininkę E.Montvydas paskubėjo dingti – išbėgo į lauką.
Auka tik žiūrėjo ir tylėjo
Anot E.Montvydo, jam išeinant iš buto moteris dar buvo gyva: „Gulėjo prieškambaryje alkūnėmis atsirėmusi į grindis, žiūrėjo ir tylėjo.“
Įkandin draugo iš nusikaltimo vietos pabėgęs V.Valius teigė norėjęs kviesti greitąją pagalbą, bet Inga pasakiusi, kad jai esą nieko nereikia – pati yra medikė. Sustabdę taksi automobilį E.Montvydas nuvažiavo pas pažįstamą. Po to supratęs, kad bus ieškomas policijos, spruko į Latviją, iš ten – į Didžiąją Britaniją.
Iš I.Žitkevičienės buto pradingo 3 tūkst. eurų ir 800 litų, išneštas DVD grotuvas, fotoaparatas, odinė rankinė su dokumentais. Pagrobtų daiktų vertė siekė apie 9 tūkst. litų (apie 2600 eurų).
llgai laukė nuosprendžio
Nustatyta, kad moteris mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Jai į galvą, kaklą smogta 13 kartų ir dar 20 smūgių žymės aptiktos ant kitų kūno dalių.
Smurtautojai išsityčiojo iš aukos – įžengę į I.Žitkevičienės būstą kriminalistai aptiko pusnuogės moters lavoną, apdėliotą užkandžiais, vaisių skiltelėmis.
Net dvejus metus I.Žitkevičienės nužudymo aplinkybes narpliojęs Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžio nepaskelbė – byla sugrąžinta prokuratūrai iš naujo aiškintis, kaip nužudyta medikė.
Londone suimtas ir į Lietuvą atvežtas E.Montvydas už grotų nuosprendžio laukė beveik 5 metus. Už moters nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis jam paskirta 11 metų nelaisvės.
Tiesa, vėliau bausmė metais sutrumpinta, atsižvelgus į nuteistojo atgailą, šeiminę padėtį, ilgą teismo procesą.
V.Valiui nė plaukas nuo galvos nenukrito – išteisintas.
Kaliniui pasiūlė sandėrį?
I.Žitkevičienės tėvas buvo įsitikinęs, kad dukrą nužudė ne E.Montvydas, o V.Valius: „Už grotų patupdytas tik vienas jos netgi nepažinojęs vyras. Jie iš anksto viską numatė – kam abiem sėdėti belangėje? Vienas prisiėmė kaltę ir iškeliavo į kalėjimą, kitas ten jį šers.“
E.Montvydas tuo metu skundėsi spaudimu už grotų. Savo pareiškime nurodė, kad į Lukiškių kalėjimą pas jį atvykęs Kriminalinės policijos biuro vyriausiasis tyrėjas Algimantas Martinkus reikalavo, kad jis išteisintąjį V.Valių įvardytų kaip tikrąjį medikės žudiką.
Anot nuteistojo, A.Martinkus tvirtino, kad su Generaline prokuratūra esą viskas jau suderinta – jam pakeitus ankstesnius savo parodymus V.Valiui būtų pateikti kaltinimai dėl nužudymo, jo dalia palengvėtų – teismas skirtų 5 metų nelaisvės bausmę, o tada jis iškart išeitų į laisvę.
Kalinys teigė sulaukęs ir grasinimų – atsisakius keisti parodymus jam esą tektų dar ilgai srėbti kalėjimo košę. Dėl E.Montvydo skunde nurodytų faktų Policijos departamento Imuniteto valdybos pradėtas tarnybinis patikrinimas pažeidimų neatskleidė – A.Martinkus tuo metu nesilankė Lukiškėse.
Kaltinimai – ir advokatui
Atlikęs bausmę E.Montvydas pasikeitė pavardę – tapo Bedaugiu. O tuomet tarp jo ir V.Valiaus perbėgo juoda katė. Buvęs kalinys staiga pradėjo aiškinti, kad jo buvęs draugas I.Žitkevičienės nužudymo byloje bausmės išvengė tik todėl, kad papirko policininkus E.Tautavičių ir V.Molį, vertusius jį už pinigus prisiimti visą kaltę dėl medikės mirties.
Klaipėdos apygardos teisme valstybės kaltinimus reiškęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aleksandras Kazakovas pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai įtarti, kad E.Montvydas-Bedaugis savo parodymus dėl medikės nužudymo pakeitė paveiktas policininkų fizinio ir psichologinio smurto.
Neteisėta veikla apkaltintas ir E.Montvydo-Bedaugio interesams atstovavęs advokatas M.Navickas.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui žinodamas, kad jo klientas keičia parodymus ne savo valia, jis esą savo pareigas atliko formaliai – sutiko už atlygį, naudojant psichologinį smurtą ir prievartą, trukdyti ikiteisminio tyrimo institucijoms, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeidinėjo etiką.
Per apklausas – fokusai
Kaltinamajame akte nurodyta, kad V.Valius, suprasdamas, kad už nusikaltimo slėpimą jam gresia baudžiamoji atsakomybė, po I.Žitkevičienės nužudymo susitiko ir bendravo su E.Montvydu. Po to užmezgė dalykiškus ryšius su pažįstamu Klaipėdos policijos kriminalistu E.Tautavičiumi.
Parengtas nusikalstamos veiklos planas, pagal kurį V.Valius veikė gaudamas patikimos informacijos iš E.Tautavičiaus apie tyrimą. E.Montvydui patarta dingti iš Lietuvos. V.Valius finansavo bendrininko keliones, šelpė jį pinigais.
Pergabenus E.Montvydą iš Londono, į nusikalstamą veiklą, pasak prokurorų, įtrauktas ir I.Žitkevičienės nužudymo bylą kontroliavęs, apklausų dokumentus tvarkęs Klaipėdos policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus kriminalistas V.Molis.
„Versdami E.Montvydą prisiimti visą kaltę už nužudymą E.Tautavičius ir V.Molis jam taikė psichologinį poveikį – per apklausas vaidindavo gerąjį ir blogąjį policininkus“, – kalbėjo A.Kazakovas.
Areštinėje neteko danties
E.Montvydas Klaipėdos policijos areštinės kameroje kurį laiką gyveno su klaipėdiečiu Sauliumi Renke, teistu už reketą, turto sunaikinimą, per muštynes prie naktinio klubo „Kalifornija“ mirtinai sužalojusį kelių policininką Kęstutį Juknevičių. S.Renkė puolė ir E.Montvydą – išmušė jam dantį.
Prokurorai mano, kad S.Renkė, iš anksto susitarus E.Tautavičiui ir V.Moliui, buvo įleistas į kamerą ne šiaip sau, o siekiant paveikti E.Montvydą, kad šis teisme neklampintų V.Valiaus.
Įtrauktam į nusikalstamą grupuotę M.Navickui neva irgi pažadėtas nenustatyto dydžio atlygis už tai, kad jis tinkamai nuteiktų savo klientą E.Montvydą savo parodymais neskandinti V.Valiaus.
Po nuosprendžio pinigai buvo perduodami E.Montvydo žmonai. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš V.Valiaus žadėtų 200 tūkst. eurų nuteistojo šeima gavo mažiau nei pusę.
Po dešimties nelaisvės metų tokia suma E.Bedaugiui galbūt pasirodė pernelyg menka už visas kančias.
Buvę draugai virto priešais
Tiriant kitą baudžiamąją bylą pas E.Bedaugį rasta V.Valiui nepalankių daiktinių įrodymų.
„Galbūt tai taip pat turėjo įtakos jo sprendimui po daugelio metų keisti parodymus – buvę draugai atsidūrė skirtingose barikadų pusėse?“ – svarstė M.Navickas.
V.Molis ir E.Tautavičius iš dalies pripažino prokurorų kaltinimus. Pastarasis sakė, kad kai kurie jo parodymai siejami su valstybės paslaptimi, pageidavo uždaro posėdžio, kai juos viešins.
Kaip grupuotės vadeiva įvardytas V.Valius teisiamųjų suole ironiškai šypsojosi ir neigė kaltinimus: „Kaip aš galiu juos pripažinti? Tai tik vieno žmogaus parodymai, kurių niekas kitas negali patvirtinti.“
