Pasak Kauno apylinkės tesimo, kaltinamųjų Vilčinskų teismui paduotame prašyme, pavadintame „Reikalavimu“, nurodoma, kad jie reikalauja surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau jokių motyvų, šiam reikalavimui pagrįsti, jie nenurodo.
Įstatymas numato, kad kaltinamasis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos, pasak Kauno apylinkės teismo, matyti, kad abu asmenys su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sutiko. Taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Todėl, anot teismo, akivaizdu, kad prokurorės pasiūlytos ir teismo paskirtos bausmės buvo tinkamos.
Teismui pateiktame prašyme asmenys nenurodė, kad nesutinka su bausmės paskyrimu, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Be to, Kauno apylinkės teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas „Reikalavimas“ yra pasirašytas tik originaliu I. Vilčinskienės parašu, o M. Vilčinskas yra pasirašęs tik vardu, pavarde ir yra nurodęs neaiškius inicialus, nurodoma išplatintame pranešime.
Atsižvelgiant į tai, kad piliečių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį priimti atsisakyta ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje Kauno apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Ingą ir Mindaugą Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną. Jiems skirta arešto bausmė.
