Paslaptimis apgaubta nusikaltėlių šulo Igorio Tiomkino, pravarde „Timocha“ nužudymo byla, regis, dar ilgai nebus atskleista.

Žmogžudystės užsakymu neoficialiai kaltinamas buvęs „Vilniaus brigados“ narys milijardierius Dovydas Kaplanas, pravarde „Dodikas“ nuo teisėsaugos pareigūnų pasislėpė Izraelyje, o nusikaltimo organizavimu įtartas Henrikas Margenis mirė, nusinešęs visas paslaptis į kapus.

Maskvos Tverės rajono teismas leido Izraelio pilietį D.Kaplaną suimti už akių dėl dalyvavimo organizuotame susivienijime, kuris iš Rusijos biudžeto pagrobė daugiau kaip milijardą dolerių.

Tačiau nei Rusijos, nei tuo labiau Lietuvos pareigūnai greičiausiai nebegalės sulaikyti D.Kaplano, nes šis prieš paskelbiant tarptautinę paiešką išvyko į Izraelį, kuris savo piliečių užsienio teisėsaugai neišduoda.

Maždaug tuo pačiu metu Palangoje mirė buvęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Kontržvalgybos departamento viršininkas H.Margenis, buvęs savotišku tarpininku tarp I.Tiomkino ir D.Kaplano ir bendravęs su jais abiem iki pat žmogžudystės.

Šis rašinys – iš lrytas.lt ciklo „Garsiausios Lietuvos bylos“

Merginą paliko gyvą

I.Tiomkinas buvo nušautas 2014 metų liepos 5 dieną prie daugiabučio sostinės Trinapolio gatvėje. Šios žmogžudystės tyrimas iškart apaugo paslaptimis.

Jau pats braižas rodė, kad nusikaltimui buvo gerai pasiruošta. Žudikas palaukė iš restorano į butą Trinapolio gatvėje su mergina grįžtančio I.Tiomkino ir, kai šis darė laiptinės duris, pistoletu iš arti tris kartus šovė į nugarą.

Kai nusikaltėlių šulas suklupo, buvo paleistas ketvirtas – kontrolinis šūvis į galvą.

Tačiau daug žmogžudysčių išnarpliojusiems Vilniaus kriminalistams atrodė keista, kad be kaukės šaudęs žudikas paliko gyvą kartu su auka buvusią merginą.

[[ge:lrytas:lrytas:7785403]][[ge:lrytas:lrytas:8018156]][[ge:lrytas:lrytas:8900835]][[ge:lrytas:lrytas:7955659]]

Samdė seklių agentūrą

Pradėję tyrimą pareigūnai iki smulkmenų narstė I.Tiomkino gyvenimo peripetijas, aiškinosi tarpusavio santykius su buvusiais bendražygiais ir verslo partneriais.

Nuo pat pradžių įtarimų šešėlis dėl žmogžudystės užsakymo krito ant I.Tiomkino vaikystės draugo, o dabar Rusijos milijardieriaus D.Kaplano, pravarde „Dodikas“ bei buvusio kontržvalgybininko H.Margenio, kuris tą pačią žmogžudystės dieną tarėsi su I.Tiomkinu susitikti.

Įtarimas, kad D.Kaplanas galėjo užsakyti žmogžudystę, kilo ir išsiaiškinus, jog jis per tarpininkus galėjo būti pasamdęs vieną privačią seklių agentūrą, kuri sekė I.Tiomkiną.

[[ge:lrytas:lrytas:13080022]]

Būtent šiai versijai tikrinti ir buvo skirtas ypatingas dėmesys. Ypač po to, kai paaiškėjo, jog D.Kaplanas turėjo rimtą motyvą nužudyti savo vaikystės draugą.

Šio motyvo ištakos siekė dar tuos laikus, kai sostinėje siautėjo „Vilniaus brigada“ – Boriso Dekanidzės, I.Tiomkino ir D.Kaplano valdoma galingiausia nusikalstama grupuotė.

Nuolat jautė dėkingumą

D.Kaplano ir I.Tiomkino draugystė prasidėjo dar sovietiniais laikais.

„Vaikystėjė aš buvau fiziškai silpnas ir kai kurie draugai mane apgindavo. Vienas tokių buvo I.Tiomkinas. Už tai aš jam noriu atsidėkoti“, – vienam savo pažįstamam pasakojo D.Kaplanas.

Tačiau D.Kaplanas turėjo būti dėkingas I.Tiomkinui ne tik už pagalbą vaikystėje.

Nors už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą buvo nuteistas vienas Borisas Dekanidzė, tačiau daugelis šio nusikaltimo tyrėjų iki šio įsitikinę, kad šis „Vilniaus brigados“ lyderis buvo tik tarpininkas. Kalbėdami apie tikruosius užsakovus pareigūnai linksi ir į D.Kaplano pusę.

Jau tuomet turtais garsėjęs D.Kaplanas nuolat lankėsi Latvijos kurorte Jūrmaloje esančioje viloje, kur ir gimė sumanymas nušauti žurnalistą.

Apie tai, kas buvo tikrasis V.Lingio nužudymo iniciatorius labai gerai žinojo ir I.Tiomkinas, tačiau jis, kaip ir B.Dekanidzė, niekada neišdavė D.Kaplano.

Ministerijoje – lyg namie

D.Kaplano klestėjimas Lietuvoje prasidėjo, kai 1991 metais Vidaus reikalų ministru buvo paskirtas Vytauto Landsbergio statytiniu vadintas Petras Valiukas.

Vos tapęs ministru P.Valiukas įsteigė didžiulius įgaliojimus turėjusį kontražvalgybos departamentą, kurio vadovu tapo D.Kaplano bičiulis H.Margenis.

Iškart po to D.Kaplanas tapo nuolatiniu Vidaus reikalų ministerijos svečiu. Kadangi P.Valiukas dažnai sirgdavo, H.Margenis pasikviesdavo D.Kaplaną ir ten aptardavo savo reikalus.

„Kartą užėjau į ministro kabinetą ir pakraupau – ant stalo kojas susidėję H.Margenis, D.Kaplanas ir dar keli banditiškos išvaizdos jaunuoliai rūko cigarus ir gurkšnodami konjaką kažką aptarinėja“, – pasakojo buvęs VRM pareigūnas.

Sekė pavaldiniai

Sąžiningi H.Margenio vadovaujamo departamento darbuotojai, gerai žinoję D.Kaplano ryšius su „Vilniaus brigada“, stebėjosi tokiais šio Izraelio piliečio vizitais. Jie patys fotografavo į ministeriją ateinantį vyriškį ir rinko apie jį operatyvinę informaciją.

Tačiau perduoti jos nebuvo kam – VRM vadovų nurodymu, tuomečio prezidento Algirdo Brazausko asmens apsaugos tarnybos vadovui Juozui Šimelioniui buvo pavesta tuo pačiu organizuoti ir D.Kaplano apsaugą. Šiam veikėjui kelionėms į užsienį net buvo skiriamas lėktuvas, kuriuo išimtinai naudojosi tuometis Seimo pirmininkas V.Landsbergis.

Pareigūnus ypač pribloškė mafijos vadeivų kelionė į Sankt Peterburgą, kurią jie užfiksavo operatyvinėmis priemonėmis.

Skrido prezidentiniame salone

1992 birželio pabaigoje, H.Margenis išsikvietė du greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnus ir jiems pasakė: vyksite į oro uostą. Ten atvažiavo D.Kaplanas, jau laukė B.Dekanidzė, I.Tiomkinas ir dar du nepažįstami žmonės iš D.Kaplano bendrovės „M&S International“.

[[ge:lrytas:lrytas:13080028]]

Visi susėdo į lėktuvą JAK-42, kuriuo paprastai skraidydavo tik V.Landsbergis. Jis buvo pilkos spalvos, dviem salonais. Pirmame – sėdimos vietos, antrame – foteliai, ilgas stalas. Keleivius aptarnavo stiuardas vyras.

Abu „Aro“ pareigūnai bei „MS International“ darbuotojai buvo pasodinti paprastame salone, o D.Kaplanas, B.Dekanidzė ir I.Tiomkinas įsitaisė vadinamąjame prezidentiniame.

Parvežė maišus pinigų

Atskridus į tuometį Leningradą (dabartinis Sankt Peterburgas) vienas „Aro“ pareigūnas liko lėktuve, kitas išvažiavo su B.Dekanidze ir I.Tiomkinu. Po trijų valandų automobiliu VAZ-2105 grįžo B.Dekanidzė ir atvežė 7 pinigų prikimštus maišus.

Dar vėliau su dviem merginomis grįžo ir D.Kaplanas bei I.Tiomkinas.

Kai lėktuvas parskrido į Vilnių, keleivių oro uoste jau laukė D.Kaplano „Mercedes“ bei mikroautobusas. I.Tiomkinas su B.Dekanidze sukrovė maišus į mikroautobusą, o visa kompanija sėdo į „Mercedes“ automobilį ir išvažiavo.

Kvietėsi ir draugus

Vėliau pareigūnai apklausė į Leningradą su mafijozais vykusį „Aro kovotoją. Jis teigė, kad B.Dekanidzė maišus su pinigais paėmė iš seno apleisto namo.

O štai kaip apie skrydį papasakojo vienas jo keleivių iš bendrovės „MS International“.

„D.Kaplanas mane pakvietė apsilankyti Leningrade. Buvo puikus V.Landsbergio lėktuvas. Aš supratimo neturiu, kaip Dovydui pavyko gauti šį lėktuvą. Jis pasikvietė mane, kad nebūtų liūdna. Lėktuve skrido D.Kaplano sargybiniai, I.Tiomkinas. Buvo kažkokie maišai, aš prie jų neprisiliečiau.

Esu toks žmogus, kuris labai retai užduoda nereikalingus klausimus, tad neklausiau Dovydo, kokiu tikslu jis skrido.

Vėliau supratau, kad jis susitiko su žmogumi, kuris jam turėjo atvesti fotomodelį ar mis nuo Judaškino (garsus Rusijos dizaineris). Su merginomis ir sugrįžome į Vilnių“, – pasakojo verslininkas.

Dolerius dalijo banditams

Jau grįžęs iš šios kelionės, I.Tiomkinas susikvietė būrį įtakingiausių Vilniaus nusikaltėlių autoritetų ir visiems išdalijo po 20 tūkstančių dolerių.

„Tuomet tai buvo didžiuliai pinigai ir daugeliui vaikinų nuo jų akys aptemo, jie buvo pasirengę vykdyti bet kokį I.Tiomkino prašymą“, – prisiminė vienas to susitikimo dalyvių.

Ministras pasirašė įsakymą

Nepaisant visų šių signalų, D.Kaplanas ir toliau lyg niekur nieko lankėsi VRM. Ministerijos vadovai nekreipė dėmesio ir į gautą Vokietijos policijos įspėjimą apie D.Kaplano ir jo tėvo bendrovę „M&S International“.

1991 m. išduotoje Vokietijos policijos pažymoje buvo rašoma: „M&S international“ užsiima neteisėtais prekybiniais sandėriais su sovietinės armijos Vakarų grupės ginkluotosiomis pajėgomis.

Įtariama, kad ši firma yra įsitraukusi į narkotikų kontrabandą. Sprendžiant pagal plačią firmos veiklos apimtį ir bankų sąskaitas Belgijoje ir Liuksemburge, manoma, kad ši firma – tik dalis organizacijos, kuri įkūrusi keletą firmų pinigų plovimui“.

Vieno vizito metu D.Kaplanas H.Margeniui pateikė dokumento projektą, jog Lietuvos policijai reikia ginklų. Šį dokumentą pasirašė ministras P.Valiukas.

Manoma, kad netrukus po to buvo nupirkti 5000 pistoletų ir automatų. Nors vieno ginklo savikaina buvo 150 dolerių, už juos buvo sumokėta po 300 dolerių.

1992 metų pabaigoje, po to, kai rinkimus į Seimą laimėjo tuometė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP), vidaus reikalų ministru tapo Romasis Vaitekūnas.

„Aš buvau pasibaisėjęs, ką ministerijoje išdarinėjo H.Margenis. Turėjau pakankamai informacijos, jog net į vadinamąsias banditų „strielkas“ šis pareigūnas siųsdavo sau pavaldžius „Aro“ kovotojus. Tad pirmu reikalu panaikinau visą kontržvalgybos departamentą, o B.Dekanidzę išsiunčiau iš šalies“, – sakė R.Vaitekūnas.

Su pinigais – į Maskvą

Manoma, kad H.Margenio pašalinimas sužlugdė D.Kaplano planus prisidengiant VRM prekiauti ginklais ne tik Lietuvoje, bet ir Čečėnijoje bei kituose karštuose regionuose.

Kol I.Tiomkinas beveik dešimt metų už turto prievartavimą krimto kalėjimo duoną, buvęs „Vilniaus brigados“ finansininkas ir „smegenų centras“ D.Kaplanas padarė milžinišką karjerą ir prasimušė į turtingiausių Rusijos žmonių gretas.

Nors po žurnalisto V.Lingio nužudymo teisėsaugininkai sutriuškino „Vilniaus brigadą“, tačiau pareigūnams nepavyko perimti pinigų, kurie buvo sukaupti iš kriminalinės ir šešėlinės veiklos. Kalbama, kad tuomet visą nusikalstamo susivienijimo juodąją kasą – kelis milijonus JAV dolerių – užvaldė D.Kaplanas.

Su šiais pinigais jam pavyko įkelti koją į Rusijos naftos koncerną „Transneft“.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyva, šio koncerno prezidentu buvo paskirtas Nikolajus Tokarevas – buvęs jo kolega dar dirbant KGB Vokietijoje. N.Tokarevas laikytas savotišku V.Putino kuratoriumi: būsimą Rusijos vadovą, atsiųstą į Berlyną, jis supažindino su žvalgybinio darbo specifika.

Savo ruožtu N.Tokarevas pirmuoju koncerno viceprezidentu pakvietė gerą D.Kaplano bičiulį Michailą Arustamovą.

Greitai Rusijos žiniasklaidoje M.Arustamovas buvo pramintas prekybos nafta pilkuoju kardinolu, per kurį eina visi „otkatai“ ir juodi pinigai.

Nuo M.Arustamovo priklausė ne tik naftos tiekimo grafikai. Jis sugebėdavo šantažuoti ištisas valstybes, sugebėdamas sustabdyti ir vėl paleisti naftotiekį „Družba“. Šio žmogaus iniciatyva per „Družba“ buvo nustota maitinti „Mažeikių naftą“, kai Lietuva atsisakė parduoti gamyklą Rusijos kompanijoms.

Politiką panaudojo sau

Nors M.Arustamovą laikytas pilkuoju kardinolu, tačiau daugelis koncerno darbuotojų žinojo, kad tikrasis kardinolas – D.Kaplanas.

„Mes tai M.Arustamovą vadinome paprasčiau – D.Kaplano vadybininku, nes žinojome, kad būtent šis generuoja visas idėjas kaip užsidirbti „juodus“ pinigus“, – sakė vienas buvęs „Transneft“ vadovas.

Šis vyriškis davė parodymus ikiteisminį tyrimą pradėjusiems Olandijos pareigūnams ir pakeitęs pavardę apsigyveno užsienyje.

Įslaptintas liudininkas papasakojo, kad iš pradžių planą, kaip panaudoti per ofšorines kompanijas išplautus pinigus, buvo palaiminęs ir pats V.Putinas. Rusijos prezidentas esą užmerkė akis, jog „Transneft“ patyrė 4 milijardus dolerių nuostolių, kai tuo tarpu su koncernu susijusios ofšorinės kompanijos gaudavo milžinišką pelną.

Pagal projektą, kurį asmeniškai kuravo artimas V.Putino bendražygis – įmonės „Rostneft“ vadovas Igoris Sečinas ir buvęs KGB pulkininkas Dmitrijus Konstantinovas, per ofšorines bendroves gauti pinigai turėjo būti skirti užvaldyti Rytų Europos šalių energetinius projektus, daryti įtaką vyriausybėms, formuoti viešąją nuomonę.

Iš pradžių taip ir buvo daroma, tačiau ilgainiui šiems projektams skirti pinigai nusėsdavo į asmenines M.Arustamovo ir D.Kaplano sąskaitas.

Yra duomenų, kad iš šių pinigų kurį laiką galėjo būti buvo maitinamas ir I.Tiomkinas.

Pasijuto tarsi elgeta

2004 metais anksčiau laiko iš kalėjimo grįžęs I.Tiomkinas prieš savo vaikystės draugą pasijuto lyg elgeta prieš karalių.

[[ge:lrytas:lrytas:13080021]]

Kažkada sportiškas ir stiprus I.Tiomkinas nuo chuliganų gindavo iš mokyklos su portfeliuku grįžtantį rubuilį ir bailoką „Dodiką“. Dabar jau pats D.Kaplanas vienu mostu galėjo lemti daugybės žmonių likimus.

Tad I.Tiomkino pasirodymas jam buvo lyg aidas iš kito, jau pamiršto pasaulio. Kalbama, kad nors D.Kaplanas neapsidžiaugė iš kalėjimo grįžusio vaikystės draugo vizitu, tačiau jo ir neatstūmė. Bent jau pats I.Tiomkinas savo draugams vėliau gyrėsi, kad „Dodikas“ gyvenimo pradžiai jam davė 10 milijonų eurų.

Bet prabangą mėgusiam I.Tiomkinui pinigai ištirpo akyse. Užuot investavęs į verslą jis pirko prabangius automobilius ir vilas Latvijos pajūryje.

Pinigų reikėjo daugiau, tačiau D.Kaplanas jau nebenorėjo arčiau prisileisti I.Tiomkino.

Viską iššvaistęs iššvaistęs I.Tiomkinas negalėjo ramiai žiūrėti, kaip „Dodikas“ maudosi prabangoje.

Gimtadieniui – įspūdinga suma

Likus pusantrų metų iki I.Tiomkino nužudymo D.Kaplanas Sardinijos saloje pompastiškai atšventė savo 45-ąjį gimtadienį, kainavusį pusantro milijono eurų.

Iš vietos savivaldybės jis už 30 tūkst. eurų išsinuomojo pliažą, dar 400 tūkst. pervedė garsiam britų dainininkui Stingui už privatų koncertą.

Švęsti gimtadienio savo jachta atplaukė oligarchas Romanas Abramovičius, nuosavu lėktuvu atskrido kitas Rusijos milijardierius Ališeras Usmanovas. Buvo laukiama ir prezidento V.Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, kuriam D.Kaplano verslo partneriai dažnai paskolindavo savo jachtą.

Į šį pobūvį buvo pakviestas ir I.Tiomkinas, kuris dar labiau patyrė kontrastą tarp savo ir vaikystės draugo gyvenimo. Kalbama, kad jausdamas nuoskaudą I.Tiomkinas sugalvojo planą, kaip prispausti „Dodiką“.

Lankėsi Jūrmalos viloje

Silpnoji D.Kaplano vieta buvo V.Lingio nužudymas.

Nors už šio nusikaltimo organizavimą myriop buvo nuteistas ir sušaudytas „Vilniaus brigados“ vadeiva B.Dekanidzė, tačiau tyrėjai neatmetė versijos, jog tikruoju žmogžudystės užsakovu ir organizatoriumi galėjo būti D.Kaplanas. Būtent jam labiausiai buvo naudinga žurnalisto mirtis, nes V.Lingio drąsūs straipsniai ypač kenkė šešėliniam D.Kaplano verslui.

Iškart po V.Lingio nužudymo D.Kaplanas buvo sulaikytas trims paroms, tačiau dėl įkalčių stokos paleistas.

Nors ir buvo nustatyta, kad D.Kaplanas dalyvavo vienoje Jūrmalos viloje vykusiame pasitarime, kurio metu nuspręsta nužudyti V.Lingį, tiesioginių įrodymų apie jo kaltę teisėsaugininkams nepavyko gauti.

Net ir vėliau, sulaikius nusikaltimo vykdytojus, niekas neprakalbo apie D.Kaplano vaidmenį. Tylėjo ir I.Tiomkinas su B.Dekanidzė.

[[ge:lrytas:lrytas:13080153]]

Likus kelioms dienoms iki B.Dekanidzės sušaudymo pasmerktąjį aplankė prokuroras Gintaras Jasaitis. Bet net ir mirties akivaizdoje „Vilniaus brigados“ vadeiva apie D.Kaplaną nieko nepasakė.

Kalbino duoti parodymus

Situacija pasikeitė praėjus daugiau kaip 15 metu po V.Lingio nužudymo. Manoma, kad norimų pinigų iš D.Kaplano negaunantis I.Tiomkinas pradėjo šantažuoti D.Kaplaną, kad perduos jį teisėsaugai.

Yra duomenų, kad „Timocha“ kalbino Igorį Achremovą bei kitus V.Lingio žudikus, taip pat apie anų laikų įvykius daug žinojusį H.Margenį, kad šie oficialiai duotų parodymus prieš D.Kaplaną, jog šis buvęs tikrasis žurnalisto nužudymo užsakovas.

Kalbama, jog kai kurie jų ne tik sutiko prireikus liudyti teisėsaugai, bet ir I.Tiomkinui raštu išdėstė apie D.Kaplano dalyvavimą nusikaltime. Manoma, kad surinkęs šiuos parodymus, I.Tiomkinas ėmė šantažuoti D.Kaplaną.

Tad iš pradžių ir buvo galvota, kad neapsikentęs šantažo D.Kaplanas galėjo užsakyti I.Tiomkino nužudymą, kurio finansavimui buvo paskirti 3 milijonai eurų .

Verslas suklestėjo

Po I.Tiomkino nužudymo D.Kaplano verslas Rusijoje dar labiau suklestėjo. Jis įsiliejo į milijardierių brolių Zijavudino ir Magomedo Magomedovų koncerną „Summa“.

Broliai artimai bendravo su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu ir vicepremjeru Igoriu Šuvalovu, todėl gaudavo daug pelningų valstybinių užsakymų.

Didelė dalis šių užsakymu atitekdavo ir D.Kaplano kompanijoms, kurioms buvo patikėta ne tik rekonstruoti Kaliningrado oro uostą, bet ir įrengti infrastruktūrą 2018 metų pasaulio futbolo čempionatui.

Prezidentui skundikai nepatinka

Tačiau broliai Magomedovai ir D.Kaplanas padarė klaidą. Susikirtę dėl Machačkalos uosto su įtakingu politiku – Rusijos Dūmos nariu, vėliau tapusius senatoriumi nuo Dagestano Suleimanu Kerimovu, jie nutarė su šiuo susidoroti Prancūzijos pareigūnų rankomis.

Yra duomenų, kad D.Kaplanas prancūzų prokurorams perdavė finansinius dokumentus apie tai, kad S.Kerimovas per Prancūziją plauna pinigus.

[[ge:lrytas:lrytas:13080024]]

2017 metų lapkritį S.Kerimovas buvo suimtas Nicoje. Bet po dviejų mėnesių senatorius įtikino Prancūzijos prokurorus, kad jį trumpam išleistų į Rusiją. Kalbama, kad Maskvoje apie brolių Magomedovų ir D.Kaplano įskundimą jis papasakojo aukščiausiems Rusijos pareigūnams.

Atrodo, kad V.Putinui ypač nepatiko, kad verslininkai savo ginčus sprendžia kitos valstybės teisėsaugininkų rankomis. Kalbama, kad jis neoficialiai paprašė, jog Prancūzijos prokurorai nutrauktų bylą prieš S.Kerimovą, o pats visą savo šalies teisėsaugos aparatą užsiundė prieš skundikus.

2018 gegužę buvo sulaikyti broliai Magomedovai. Jie jau nujautė apie planuotą areštą ir buvo parengę skrydžiui į Majamį savo privatų lėktuvą. Tačiau nespėjo.

Tuo tarpu D.Kaplanas dar prieš paskelbiant jam tarptautinę paiešką laiku išvyko į Izraelį.

(„Lietuvos rytas“, 2018 m.)

Šūvių į „Vilniaus brigados“ šulą aidas: nusikaltimo gijos dingsta Izraelyje ir kapinėse Garsiausios Lietuvos bylos