Ieškant korupcijos teismuose atlikta dešimtys kratų ir ekspertizių, tam išleista daugybė pinigų. Nors nė vienas teisėjas dar nėra galutinai nuteistas, neoficialiai kalbama, kad pareigūnai savo tikslą jau pasiekė.

Laikinai nuo pareigų nušalintas Apeliacinio teismo teisėjas 59 metų Viktoras Kažys Kauno apygardos teisme prabilo apie tai, kad garsioji korupcijos byla gimė Prezidentūroje, o jos tikslas buvo atsikratyti nepaklusnių teisėjų.

„Vadovaujant Daliai Grybauskaitei prokurorai ir kitos institucijos buvo skatinami daryti neteisėtus veiksmus ir už tai buvo teikiami ordinai“, – dėstė teisėjas.

Nors panašūs pareiškimai teismo salėse dažnai nutraukiami, V.Kažio nepertraukė niekas – du prokurorai ir trys teisėjos sėdėjo nuleidę akis.

[[ge:lrytas:lrytas:30252492]][[ge:lrytas:lrytas:29348218]][[ge:lrytas:lrytas:28877025]][[ge:lrytas:lrytas:28636804]]

Prokuroras gelbėjo seserį?

Korupcijos teismuose bylą nagrinėjančios teisėjos kiek sukruto tuomet, kai V.Kažys kreipėsi į kolegiją: „Koks skandalas kiltų, jei aš ar jūs išnagrinėtume savo brolio ar sesers bylą ir dar jį pavadintume nenustatytu asmeniu?“

Teisiamasis kalbėjo apie šios bylos tyrimui vadovavusį ir visuomenei jį pristačiusį prokurorą Gedgaudą Norkūną, kuris nuslėpė savo sesers, tuometės Vilniaus apygardos teismo teisėjos Vitalijos Norkūnaitės, pavardę.

Tyrimo pradžioje ši teisėja, kaip ir nemažai jos kolegų, dėl bendravimo su tuomečiu advokatu Drąsučiu Zagrecku buvo apklausta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų, tačiau vėliau jos pavardės neliko nė viename bylos dokumente.

Prokuroro G.Norkūno pasirašytuose nutarimuose, prašymuose bei kituose dokumentuose abstrakčiai nurodoma: „teisėjų kolegija“.

V.Kažys apie tai sužinojo tik susipažinęs su bylos medžiaga, tai jam buvo leista tik praėjus trejiems metams nuo tyrimo pradžios.

Tuomet paaiškėjo, kad nuo V.Kažio ir kitų kaltinimų sulaukusių teisėjų buvo nuslėptas ne vienas dokumentas.

„Trejus metus nežinojau, kuo esu įtariamas. Visi mano skundai ir prašymai susipažinti su bylos medžiaga buvo atmesti. Tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje man leista susipažinti su byla“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo V.Kažys.

[[ge:lrytas:lrytas:30471610]]

– Kai sužinojote, buvo staigmenų? – paklausėme teisiamuoju tapusio ilgamečio Apeliacinio teismo teisėjo.

– Keista ir nesuprantama buvo tai, kad visi asmenys, kuriuos galimai siekė papirkti ar paveikti tuometis advokatas D.Zagreckas, buvo įvardinti pareigomis ir pavardėmis, o ten, kur turėjo būti minima V.Norkūnaitė, buvo įrašyta: siekta papirkti kolegijos narius arba nenustatytus teisėjus.

Žinant bylos numerį juos nustatyti būtų užtekę kelių kompiuterio klavišų paspaudimo, tai trunka keliolika sekundžių.

G.Norkūnas neabejotinai žinojo, kad šioje byloje minima jo sesuo, kuri vėliau apklausta kaip liudytoja.

Prokuroras turėjo nusišalinti tą pačią dieną, bet to nepadarė.

Mano nuomone, nuo to momento visi veiksmai, kuriuos atliko G.Norkūnas arba jo vadovaujamos prokurorų ir tyrėjų grupės, buvo neteisėti, nes atlikti prokuroro, kurio negalima vadinti nešališku.

Jis tapo pažeidžiamas – teoriškai net D.Zagreckas galėjo jį šantažuoti ir sakyti, kad prokuroro sesers likimas priklauso nuo jo parodymų.

Tai būtų atsiliepę tolesnei V.Norkūnaitės karjerai – ji, beje, šiuo metu dirba Apeliacinio teismo teisėja.

Tuo metu, kai dauguma teisėjų buvo arba nušalinti, arba primygtinai įkalbėti išeiti iš darbo, nors vėliau įtarimai ir nepasitvirtino, ši teisėja padarė karjerą.

Be to, byloje nemačiau duomenų, kad V.Norkūnaitė tuo laikotarpiu būtų stebima ar sekama, o tai buvo daroma su visais kitais teisėjais.

Greičiausiai jos atžvilgiu tokios priemonės ir nebuvo taikomos, o jeigu buvo, G.Norkūnas tuo labiau turėjo nusišalinti.

[[ge:lrytas:lrytas:30471648]]

– Su jums pareikštais įtarimais taip pat susipažinote tik baigiantis tyrimui?

– Taip. Bet didelių staigmenų negalėjo būti, nes aš iš principo žinojau, kad to, kuo esu įtariamas, nesu padaręs. Todėl negali būti įrodymų to, ko iš tiesų nebuvo.

Tik man pasirodė keista, kad prokurorai net nesistengė surinkti tų įrodymų arba jų pastangos neatsispindi byloje.

Ne paslaptis, kad ši byla grindžiama tuomečio advokato D.Zagrecko parodymais.

Visi veiksmai, kurie minimi man pateiktuose kaltinimuose, vyko viešose vietose, kur lankosi daug žmonių, kur yra įrengtos vaizdo kameros, tačiau aš byloje neradau nė vienos užklausos, kad būtų ieškoma tų vaizdo įrašų ar kitų duomenų apie mano ar D.Zagrecko buvimą tose vietose.

Aš prokurorei iškart pateikiau prašymus, kad tokie duomenys būtų pateikti, bet visi jie buvo atmesti.

Net slapti įrašai, kurie buvo daryti sekant tiek mane, tiek D.Zagrecką, labai skurdūs.

Vienas begarsis mūsų susitikimo įrašas trunka 18 sekundžių, o dieną prieš tai darytame garso įraše aš atsakiau, kada eisiu į baseiną, ir dar į keletą D.Zagrecko klausimų. Suskaičiavau, kad iš viso pasakiau 23 žodžius.

Tai ir viskas, kas buvo surinkta slapta sekant D.Zagrecką ir mane.

O tam buvo panaudota daugybė mechanizmų – buvo klausomasi mano telefono pokalbių, stebimas mano butas, sodyba, automobilis, darbo ir laisvalaikio leidimo vietos.

Tačiau byloje nėra nė vieno šių veiksmų protokolo, nors aš taip pat prašiau, kad jie būtų pateikti.

– Aukščiausiasis teismas jau yra pasisakęs, kad pagrindinis šios bylos informacijos šaltinis buvęs advokatas D.Zagreckas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas neteisėtai. Ar, jūsų nuomone, tai gali būti kliūtis toliau nagrinėti korupcijos teismuose bylas?

– Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas organizuotai grupei priklausęs asmuo, kuris padėjo atskleisti šios grupės padarytus nusikaltimus, tačiau jis negali būti tos grupės ar nusikalstamo susivienijimo vadovas.

Jei šioje byloje ir buvo organizuota grupė, kas kitas, jei ne D.Zagreckas, galėjo būti jos vadovas?

D.Zagreckui ši lengvata pritaikyta ne tik tuose epizoduose, kur kalbama apie organizuotą grupę, bet ir ten, kur jos nėra.

Aukščiausiasis teismas jau pasisakė, kad taip būti negalėjo.

[[ge:lrytas:lrytas:30471612]]

Nutartis atleisti D.Zagrecką nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo metu taip pat nuo visų buvo slepiama.

Aš ją pamačiau tik susipažindamas su byla. Vienas advokatų su šia nutartimi susipažino anksčiau ir ją apskundė.

Skundą nagrinėjo Panevėžio apygardos teismas, tačiau aplinkybes įvertino taip, kad tik nepakenktų prokurorams.

Mūsų byloje, mano manymu, organizuota grupė taip pat buvo sukurta dirbtinai – vien tam tikslui, kad D.Zagrecką būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Susipažinus su tos vadinamosios organizuotos grupės veikimo metodais jie labiau kelia juoką nei pavojų visuomenei.

Tai daugiau literatūros žanras, o ne kriminalas.

– Tiek Kauno apygardos, tiek kituose teismuose nagrinėjamose teisėjų korupcijos bylose minima daugybė klaidų ir abejotinų sprendimų. Kas tai – prokurorų neprofesionalumas?

– Šie pažeidimai prokurorų padaryti ne dėl to, kad jie nežino Baudžiamojo proceso kodekso ar kitų įstatymų.

Pareigūnai juos puikiausiai žino, bet kol prezidente buvo D.Grybauskaitė, jie buvo ne tik nebaudžiami, bet ir skatinami daryti procesinius pažeidimus, kad pasiektų nurodytą tikslą.

Šiuo atveju tikslas buvo tam tikrų teisėjų ir netgi visos teismų sistemos kompromitavimas, prispaudžiant teisėjus, kad jie taptų paklusnūs ir nedrįstų išteisinti asmenų, kurie iš anksto būdavo pasmerkti.

Kiek žinau, privačiuose pokalbiuose STT pareigūnai yra prasitarę, kad neturėjo tikslo nuteisti visų byloje minimų Apeliacinio teismo teisėjų.

Jų tikslas buvęs sugriauti Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrių, nes per jį lengvai nepraeidavo STT prastai paruoštos bylos. Iš esmės šį tikslą jie pasiekė – STT iškeltos bylos Apeliaciniame teisme dabar baigiasi pergalingai.

– Jūsų ir kitų teisėjų byla tiriama jau penkerius metus. Ar ne per ilgai?

– Tyrimas buvo specialiai vilkinamas, byla buvo sujungiama, skaidoma, kad tik praeitų kuo daugiau laiko.

Išpūsta didžiulė byla, išleista labai daug valstybės lėšų.

[[ge:lrytas:lrytas:30471643]]

Visos per kratas surastos pinigų kupiūros buvo ištirtos keliais metodais, bet jokios naudos iš to nebuvo, tik kartą ar du ant voko buvo rasti pirštų atspaudai asmens, iš kurio buvo paimti pinigai.

Atlikta daugybė kompiuterių laikmenų bei kitų ekspertizių, turto vertinimų. Didžiuliai valstybės pinigai išleisti vien tam, kad būtų patenkintos kai kurių asmenų ambicijos.

Nežinau, kaip dėl kitų teisėjų, bet neabejoju, kad surinkti kompromituojančią informaciją apie mane ir kaip nors pašalinti mane iš teisėjų buvo nurodyta buvusios Prezidentūros.

Dar 2014 metais vienoje radijo laidoje tuometė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė pasakė, kad su šituo teisėju reikia baigti ir kažkas tai turi padaryti.

Tąkart eilinį kartą iš suėmimo buvau paleidęs žmogų, kuris, mano manymu, už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, nelaisvėje buvo laikomas per ilgai.

Žinant tuometės Prezidentūros santykius su specialiosiomis tarnybomis tai ir buvo padaryta.

2019 metų vasaris, kai aš ir kiti teisėjai buvome sulaikyti, rodos, buvo paskutinis D.Grybauskaitės prezidentavimo periodas, kai nevyko Seimo sesija.

Tai buvo paskutinė galimybė susidoroti su mumis nekeliant visko į viešumą.

Jeigu tuomet parlamentui būtų buvę pateikta tiek medžiagos, kiek buvo surinkta apie mane, neabejoju, kad Seimo nariai nebūtų davę leidimo manęs traukti baudžiamojon atsakomybėn.

– Atleisti jūsų nesutiko net Teisėjų taryba. Vadinasi, informacijos nepakako?

– Aš net nežinau, kas buvo pateikta Teisėjų tarybai, nes man nebuvo leista susipažinti su ta medžiaga.

Esu dėkingas kolegoms teisėjams, kad jie parodė savo kompetenciją, nepasidavė spaudimui ir balsavo taip, kad aš likau savo pareigose.

Tačiau dirbti negaliu jau penkerius metus – nei atlyginimo, nei socialinių garantijų, negaliu būti įtrauktas net į bedarbių sąrašą, nes nesu atleistas iš darbo.

– Jeigu būtumėte išteisintas, bandytumėte grįžti į darbą ir išsireikalauti iš valstybės žalos atlyginimo?

– Dabar mano pagrindinis tikslas – laimėti šitą bylą.

Įstatyme yra nurodyta, kad išteisinimo atveju negautas atlyginimas man turi būti išmokėtas be kreipimosi į jokias institucijas ar teismus.

Procesas dar ilgas, todėl negalvoju ir apie neturtinės žalos atlyginimą.

Jeigu ši byla bus išnagrinėta padoriai, galbūt dėl neturtinės žalos aš ir nesikreipsiu. Ji man būtų atlyginta iš valstybės biudžeto, man to nereikia.

Jeigu neturtinė žala būtų išieškota iš pareigūnų, kurie sukurpė šią bylą, gal galvočiau kitaip.

Bet taip nebus – jie buvo paaukštinti, apdovanoti ir toliau šauniai darbuojasi.

Jeigu bylą ir laimėčiau, aš jau vargu ar galėčiau grįžti į teisėjo pareigas.

Viena, jau praėjo penkeri metai, o per tiek laiko teisėjas, kaip ir vairuotojas, praranda kvalifikaciją.

Kitas dalykas – reputacija. Jau penkerius metus darbuojuosi žmonos mėsinių galvijų ūkyje – prižiūriu, šeriu ir gaudau gyvulius.

Juos tenka laikyti, traukti, tad po dienos būnu visas aptaškytas mėšlu ir purvinas.

Sugrįžęs namo išsimaudau duše, drabužius sudedu į skalbimo mašiną ir kitą dieną vėl būnu švarus – nei purvo, nei kvapo.

Šitoje istorijoje, jei purvą, kuriuo esu aptaškytas nuo galvos iki kojų, ir pavyktų nusiplauti, kvapas vis tiek liks. O su tokiu kvapu vargu ar galėčiau dirbti teisėju.

Teismo salėje – kaltinimai Prezidentūrai ir D. Grybauskaitei: neabejoja, iš kur atėjo įsakymas