Prireikė dešimties metų, kad būtų išnarpliota mįslinga Klaipėdos verslininko Kęstučio Mančo dingimo ir nužudymo istorija.

Šią seną bylą iš naujo ėmę tirti Policijos departamento pareigūnai 2004-aisiais nustatė, kad K.Mančas prie vieno Klaipėdos pakraštyje esančio namo buvo nušautas iš pistoleto „Bereta“ su duslintuvu.

Dėl šios žmogžudystės buvo sulaikytas Klaipėdos verslininkas Antanas Neverdauskas, pravarde „Šaltiena“.

Įtarta, jog būtent šis klaipėdietis kartu su garsiu samdomu žudiku Alvydu Juodriu (jis nusišovė 1998 m., kai „Aras“ šturmavo butą, kur nusiklatėlis slapstėsi – Red.) pagrobė ir nušovė K.Mančą.

[[ge:lrytas:lrytas:807333]]

Po kelių dienų jie nužudė ir A.Neverdausko bendrovėje „Centas“ dirbusį vadybininką, kuris gerai žinojo K.Mančo dingimo aplinkybes.

Vienas turtingiausių uostamiesčio verslininkų bendrovės „Prizmė“ prezidentas K.Mančas dingo 1994-ųjų gruodžio 9-ąją.

Tą dieną jis iš namų išvažiavo į darbą ir nebegrįžo.

Iškart po K.Mančo dingimo buvo nustatyta, kad tą rytą K.Mančas iš namų išvažiavo kartu su geru savo pažįstamu – A.Neverdausko vadovaujamos ekspedicinės firmos „Centas“ darbuotoju Stasiu Andriuliu.

Tuo metu bendrovė „Centas“ oficialiai vežiojo krovinius, pardavinėjo bilietus į keltą, tvarkė tranzitinių krovinių dokumentus. Tačiau ji pagarsėjo ir tuo, kad galėdavo be jokių patikrinimų praleisti bet kokius krovinius.

[[ge:lrytas:lrytas:4120422]][[ge:lrytas:lrytas:12070073]][[ge:lrytas:lrytas:34561485]][[ge:lrytas:lrytas:34087077]]

Už šias paslaugas firmos „Centui“ mokėdavo mokestį – apie 10 tūkstančių JAV dolerių už treilerį.

Taip per Klaipėdą keliaudavo ne tik spalvotieji metalai, degtinė, cigaretės, bet, kaip pareigūnai įtaria, ginklai ir narkotikai.

Duoklės būdavo imamos iš „nešvarius“ krovinius vežančių firmų, kurios dėl to niekam nereikšdavo pretenzijų.

Pinigus perdavė valkatai

Bendrovės „Centas“ vadybininkas S.Andriulis tuomet teigė, kad jis prašęs K.Mančo tarpininkauti muitinėje dėl tranzitinio krovinio termino pratęsimo.

Abu vyrai užėjo į muitinę ir po to K.Mančas dingo. Po kiek laiko jis paskambino mobiliuoju telefonu į savo firmą ir prašė surinkti 100 tūkstančių JAV dolerių.

Pinigai buvo surinkti ir perduoti vienam valkatai.

Po trijų dienų šis benamis buvo rastas už miesto nušautas.

Skambino „tulpinio“ telefonu

Netrukus po K.Mančo dingimo pareigūnai nustatė, kad verslininkas į savo bendrovę skambino „tulpinių“ gaujos lyderiui Sauliui Janoniui priklausančiu telefonu.

S.Janonis buvo sulaikytas. Tačiau jis pateikė įtikinamą alibi ir pareiškė, kad telefoną buvo paskolinęs nepažįstamam žmogui. Netrukus „tulpinį“ teko paleisti.

Tada buvo sulaikytas ir A.Neverdauskas.

Tačiau ir jis tvirtino, kad apie K.Mančo dingimą nieko nežino.

Perėmė degtinės vagonus

Tikrieji žmogžudystės motyvai paaiškėjo tik 2004-ųjų rugsėjį, kai šią seną istoriją ėmė narplioti Policijos departamento pareigūnai.

K.Mančo nužudymą pareigūnai siejo su 41 vagono degtinės sąstato dingimu iš Klaipėdos muitinės teritorijos.

Manoma, kad šį kelių milijonų JAV dolerių vertės sąstatą buvo atgabenęs garsus verslininkas Gintaras Pluščiauskas. Jis buvo nužudytas 1994 metų kovo mėnesį savo namuose Hamburge.

Bet į Lietuvą atgabentą degtinę tuomet perėmė uostą kontroliavęs Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetas Sigitas Gaidjurgis ir jo bičiulis A.Neverdauskas.

Pasisavino gaujos pinigus?

Kai kuriais duomenimis, perimtą degtinę turėjo realizuoti K.Mančo bendrovė „Prizmė“. Tačiau nusikaltėliams kilo įtarimas, kad pardavęs produkciją K.Mančas nuslėpė dalį gautų pinigų.

Tuomet ir kilo mintis verslininką pagrobti.

Atvykęs į muitinę, K.Mančas buvo pakviestas į automobilį, kur jo jau laukė A.Neverdauskas bei A.Juodris.

Nusikaltėliai verslininkui į galvą įrėmė pistoletą, surišo ir nuvežė į Klaipėdos pakraštyje esantį apleistą namą.

Ten jam buvo liepta skambinti į bendrovę ir pareikalauti, kad pavaldiniai surinktų 100 tūkstančių JAV dolerių.

Kai pinigai buvo surinkti ir perduoti, nusikaltėliai pareiškė, kad jie K.Mančą paleis ir patys parveš namo.

Prieš tai vyrai susitaikymo vardan dar kartu išgėrė butelį brendžio.

Apsikabinę vyrai išėjo iš namo ir jau ketino sėsti į automobilį.

Tačiau tuo metu K.Mančas buvo šaltakraujiškai nušautas, o vėliau užkastas netoliese esančiame miške.

Po kelių dienų buvo nušautas ir gerai apie K.Mančo pagrobimą žinojęs A.Neverdausko bendrovės vadybininkas.

Ketino grobti pagrobėją

Tada mažai trūko, kad K.Mančas būtų likęs gyvas.

Mat prieš šią žmogžudystę buvo planuojama pagrobti K.Mančo pagrobėją bei žudiką A.Neverdauską.

Manoma, kad tokį sumanymą bandė įgyvendinti Jaunųjų verslininkų sąjungos vadovas Gintaras Skobas.

Šis verslininkas buvo geras nužudyto G.Pluščiausko bičiulis. Po draugo mirties G.Skobas perėmė ir kai kuriuos G.Pluščiausko verslo reikalus.

Jau tuo metu buvo kalbama, kad G.Pluščiausko degtinę galėjo pasisavinti S.Gaidjurgio ir A.Neverdausko grupuotė.

Šiuos įtarimus dar labiau patvirtino ir apiplėšimas netoli Klaipėdos, kai buvo pagrobtas sunkvežimis su durpėmis.

V.Junoką pririšo prie medžio

1994 metų rugpjūčio 13 dieną kelyje Kaunas-Klaipėda su G.Pluščiausku susijusios vienos Vokietijos bendrovės sunkvežimį, vežusį durpes, sustabdė trys vyriškiai, iš kurių vienas vilkėjo policininko uniformą, kiti du – kariškių.

Prie smilkinio vilkiko vairuotojui prikišę pistoletą, plėšikai iš jo atėmė krovinio dokumentus, kuriuose buvo minimas krovinio gavėjas Vokietijoje, vairuotojo pažymėjimą bei sunkvežimio techninį pasą.

Plėšikai sulaikė ir krovinį lydėjusį tuometinį Valstybės saugumo departamento skyriaus vadovą Valentiną Junoką, dabar vadovaujantį Specialiųjų tyrimų tarnybai, bei vieną Krašto apsaugos ministerijos pareigūną.

Abu pareigūnai buvo nuvežti į netoliese esantį mišką ir pririšti prie medžio. Plėšikai tada iš V.Junoko atėmė ir tarnybinį ginklą, ir pažymėjimą.

Pakvietė asmens sargybinį

Iškart po šio nusikaltimo krovinio savininkams kilo įtarimas, jog apiplėšimą organizavo A.Neverdauskas, kuris gerai žinojo, kada sunkvežimis turi atvažiuoti ir kas yra paslėpta po durpėmis.

Tuomet ir buvo nuspręsta pagrobti A.Neverdauską bei S.Gaidjurgį.

Užduočiai buvo pasirinktas geras G.Skobo pažįstamas – tuomečio Seimo pirmininko Česlovo Juršėno asmens sargybinis Linas Kulbokas.

Vyriškis į talką pasikvietė dar kelis buvusius savo kolegas iš Vadovybės apsaugos departamento ir 1994 metų rugpjūčio mėnesį išvyko į Klaipėdą.

Operaciją sužlugdė policija

Manoma, kad apie savo pagrobimą sužinojo S.Gaidjurgis ir per tarpininkus įspėjo sau lojalius policijos pareigūnus.

1994 metų rugpjūčio 26 dieną apie 22 valandą Klaipėdos policijos pareigūnai uostamiestyje sustabdė „Audi 100 CC“ automobilį, kuriuo važiavo L.Kulbokas ir trys jo draugai.

Šiame automobilyje buvo rastas vardinis L.Kulboko pistoletas, kovinė granata, dujinis pistoletas, policininko uniforma be skiriamųjų ženklų, dvi kaukės, portatyvinė japoniška radijo stotis „Yaesu“.

Automobilio bagažinėje buvo priklijuojami ūsai, žandenos, barzdos, perukai.

Vėliau per kratą konspiraciniame bute uostamiestyje policija rado A.Česnakavičiaus vardu išduotą Vidaus reikalų ministerijos tarnybinį pažymėjimą, specialius antrankius, kuriais surakinami tik nykščiai, sudedamas kopėčias, kaukių, kariškių uniformų.

L.Kulbokas ir jo bendrininkai buvo sulaikyti ir nuteisti, o S.Gaidjurgis su A.Neverdausku išsigelbėjo ir toliau žudė žmones.

(„Lietuvos rytas“, 2004 m.)

Šūviai į galvą vienam turtingiausių Klaipėdos verslininkų – dėl dingusio traukinio su degtine Garsiausios Lietuvos bylos