Iki gyvos galvos dabar kalintis Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetas Sigitas Gaidjurgis žudydavo ne tik savo priešus, bet ir draugus.

Klaipėdiečio nusikaltimus tyrusiems Generalinės prokuratūros pareigūnams 2003-iasiais pavyko gauti įrodymų, kad 1997 metų vasarą netoli Latvijos Liepojos miesto S.Gaidjurgis nušovė savo seną draugą Audrių Leščinską, pravarde „Leščius“.

Būtent šis buvęs Šiaulių „princų“ gaujos iždininkas supažindino S.Gaidjurgį su bene garsiausiu Lietuvoje samdomu žudiku Alvydu Juodriu.

Ši trijulė kelerius metus terorizavo visą Klaipėdą ir kartu nužudė daugybę žmonių.

[[ge:lrytas:lrytas:807333]]

A.Leščinskas buvo nužudytas šalia kelio Ryga-Liepoja.

S.Gaidjurgis bei A.Juodris tą dieną savo draugą pakvietė važiuoti į Liepoją.

Atsikratyti savo bendrininko S.Gaidjurgis su A.Juodriu nutarė sužinoję, kad policija atskleidė kai kuriuos A.Leščinsko nusikaltimus ir ketino jį suimti.

Nieko neįtardamas A.Leščinskas sėdo į mašiną. Kartu su jais važiavo prieš S.Gaidjurgį vėliau ėmęs liudytį jo asmens sargybinis Renatas Šadeikis bei keli Panevėžio „tulpinių“ gaujos nariai.

Tarp panevėžiečių buvo vėliau už „Mažeikių naftos“ vadovo Gedimino Kiesaus bei kitų žmonių nužudymą nuteistas Virginijus Baltušis bei vėliau žuvę Saulius Janonis ir Romualdas Čeponis.

[[ge:lrytas:lrytas:31588145]][[ge:lrytas:lrytas:32288749]][[ge:lrytas:lrytas:12070073]][[ge:lrytas:lrytas:34561485]]

Važiuodamas S.Gaidjurgis paskambino vienam verslininkui ir pakvietė prisijungti prie kompanijos.

Klaipėdietis sakė, kad verslininko lauks pievutėje šalia kelio Ryga-Liepoja.

Nušovė ir užkasė

Tuo metu, kai verslininkas atvyko į nurodytą vietą, visi vyrai draugiškai šnekėjo sugulę ant pievutės. S.Gaidjurgis buvo gerai nusiteikęs ir pasakojo pikantiškus anekdotus.

Netikėtai uostamiesčio nusikaltėlių vadeiva surimtėjo ir davė ženklą savo bendrininkams – šie griebė šalia gulintį A.Leščinską už kojų ir rankų.

Tuomet S.Gaidjurgis išsitraukė pistoletą „Beretta“ ir šaltakraujiškai ėmė šaudyti į savo bičiulį.

Šią egzekuciją stebėjęs verslininkas iš siaubo vos neapsivėmė.

Prie jo priėjo S.Gaidjurgis ir ramiai pasakė: „Padėjome į vietą draugelį. Dabar ir tu susitepęs“.

Po to vyrai išsiėmė iš mašinų kastuvus, iškasė duobę ir į ją įmetė lavoną.

Praėjus kelioms savaitėms po A.Leščinsko nužudymo paslaptingai dingo daug apie žiaurius savo draugo nusikaltimus žinojusi jo sugyventinė N.Kudžmaitė.

Banke – brangus laikrodis

Paslaptingai dingus šiai porai, tiek policijos pareigūnai, tiek nusikalstamo pasaulio atstovai buvo prigalvoję įvairiausių versijų.

Policininkai ėmė A.Leščinskui priskirti nemažai Šiauliuose bei Klaipėdoje įvykdytų išpuolių, o nusikaltėliai kalbėdavo, kad jis gyvena Kolumbijoje ir prekiauja narkotikais.

Peno įvairioms spėlionėms suteikė ir netikėtas radinys. Jį praėjus dvejiems metams po A.Leščinsko nužudymo aptiko Šiaulių rajono policijos pareigūnai.

Atlikę kratą vieno banko Klaipėdos filiale, pareigūnai vienoje saugyklų surado apie 20 tūkstančių JAV dolerių kainuojantį „Rolex“ laikrodį.

„Rolex“ kartu su dokumentu apie užsienyje atliktą jo remontą buvo įdėtas į odinį aplanką.

Šis laikrodis buvo laikomas A.Leščinsko draugės N.Kudžmaitės išsinuomotame seife ir priklausė anksčiau nužudytam vienam Klaipėdos verslininkui.

Teisėsaugininkai tikėjosi, kad brangaus laikrodžio ateis pasiimti žmogžudystėmis įtariamas A.Leščinskas, ir kuriam laikui net buvo palikę pasalą.

Buvo gaujos iždininkas

A.Leščinskas buvo viena spalvingiausių Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovų. Iš pradžių jis priklausė seniau garsėjusiai Šiaulių „princų“ grupuotei.

Nors tuo metu jis buvo įtakingas tarp nusikaltėlių, tačiau sugebėdavo išlikti autoritetų šešėlyje.

1994 metais, kai policija prevencine tvarka sulaikė du Šiaulių „princų“ gaujos lyderius Vladą Baranauską ir Vladislovą Šiaulį, o kiti du jos nariai Vladislovas Stanaitis ir Vidmantas Kavaliukas ėmė slapstytis, A.Leščinskui buvo patikėta tvarkyti grupuotės pinigus.

Tačiau tuomet naujasis grupuotės iždininkas šiuos pinigus iššvaistė. Be to, kartu su savo geru draugu, samdomo žudiko karjerą pradedančiu A.Juodriu, pravarde „Benas“, prisipirko ginklų ir sprogmenų.

Jau gerokai vėliau pareigūnai netoli Šiaulių aptiko kelias ginklų saugyklas, kuriose buvo laikoma apie 250 kilogramų sprogmenų, populiariai vadinamų jūros mišiniu, 6 prieštankiniai reaktyviniai sviediniai „Mucha“, 11 šių sviedinių paleidimo įtaisų, 5 kilogramai heksogeno, 2 kilogramai trotilo, vienas galingos bombos sprogdiklis, trys granatų sprogdikliai, apie šimtą įvairaus kalibro šovinių, keli įvairūs pistoletai bei automatai.

Manoma, kad šį ginklų arsenalą už „princų“ pinigus nusipirko A.Leščinskas ir A.Juodris.

Buvo išvarytas iš Šiaulių

Po metų į Šiaulius sugrįžo besislapstę ir iš kalėjimo paleisti „princai“ ir gaujos iždą rado apytuštį.

Nepatenkinti pinigų panaudojimu, „princai“ iš A.Leščinsko atėmė jo turėtą nekilnojamąjį turtą, baldus, prabangius automobilius, o jį patį išvijo iš Šiaulių.

Tačiau tada A.Leščinską ir jo draugą A.Juodrį užstojo Klaipėdos autoritetas S.Gaidjurgis. Jis pakvietė abu šiauliečius į uostamiestį.

Po to šie šiauliečiai S.Gaidjurgio nurodymu įvykdė keletą žmogžudysčių ir terorizavo visą Klaipėdą.

Pats S.Gaidjurgis labai slėpė savo draugystę su dviem samdomais žudikais. Apie jų santykius žinojo tik keli žmonės.

Įskundė artimiausią draugą

A.Leščinskas yra ne vienintelis artimas S.Gaidjurgiui žmogus, kurio uostamiesčio nusikalstamo pasaulio autoritetas nusprendė atsikratyti.

Praėjus metams po A.Leščinsko mirties žuvo ir kitas samdomas žudikas A.Juodris, pravarde „Benas“.

Nors šis vyras žuvo per „Aro“ šturmą, tačiau artimiausi S.Gaidjurgio bičiuliai neabejoja, kad prie šios mirties prisidėjo ir geriausias „Beno“ draugas.

Tarp nusikalstamo pasaulio autoritetų puse lūpų buvo kalbama, kad būtent S.Gaidjurgis teisėsaugos pareigūnams įskundė A.Juodrį.

„Jis vienintelis žinojo, kur gyvena A.Juodris, žinojo, kad jo draugas yra tvirtai apsisprendęs gyvas policijos pareigūnams nepasiduoti“, – sakė vienas buvęs S.Gaidjurgio bičiulis.

A.Juodris beveik visada nešiojosi du pistoletus: vieną – apsiginti nuo priešų, kitą – sau.

Apskaičiavimas, kad A.Juodris gyvas nepasiduos, pasitvirtino. 1998 metų rugpjūčio 28 dieną, kai „Aro“ pareigūnai įsiveržė į „Beno“ konspiracinį butą Klaipėdoje, samdomas žudikas ilgai atsišaudė, sužeidė vieną pareigūną.

Tačiau pamatęs, kad nebeišsisuks, nuėjo į kitą kambarį ir nusišovė.

A.Juodris į kapus nusinešė ir daugybės kraupių žmogžudysčių, kurias įvykdė S.Gaidjurgio užsakymu, paslaptis.

Priglaudė žmoną ir sūnų

Buvo ir dar viena priežastis, kodėl S.Gaidjurgis galėjo siekti savo draugo mirties – jis buvo įsimylėjęs A.Juodrio žmoną Juditą.

Kai žuvo A.Juodris, S.Gaidjurgis iškart pradėjo gyventi su jo našle. Netrukus jie susilaukė dukters.

Po šios tragedijos S.Gaidjurgis priglaudė ir A.Juodrio sūnų Beną. Manoma, jog jis slapta vylėsi, kad būtent šis vaikinas pakeis savo tėvą ir taps tokiu pat profesionaliu žudiku.

Trenkė lazda per galvą

Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoriteto pamokos savo žuvusio draugo sūnui, atrodo, nepraėjo veltui.

Manoma, kad 1998 metų lapkričio mėnesį S.Gaidjurgis savo žuvusio draugo sūnui B.Juodriui bei dar keliems savo bendrininkams liepė nužudyti uostamiesčio nusikalstamo pasaulio autoriteto Romualdo Bubelio gaujai priklausiusį Lietuvos taekvondo rinktinės narį Airidą Karpavičių.

Grupė beisbolo lazdomis apsiginklavusių jaunuolių palaukė, kol A.Karpavičius išlipo iš savo automobilio „Mercedes“.

Pirmas smogė B.Juodris, paskui kiti jo bendrininkai sportininką pribaigė.

Šią egzekuciją stebėjęs S.Gaidjurgis buvo patenkintas B.Juodrio šaltakraujiškumu.

Siekė valdyti miestą

Žmonės, gerai pažinoję S.Gaidjurgį, pasakojo, kad šis nusikaltėlių autoritetas, žudydamas ir draugus, ir priešus, siekė savo tikslų – valdyti ir laikyti apimtą baimės visą Klaipėdą.

„Jam nereikėjo smogikų armijos – Sigis turėjo kelis patikimus samdomus žudikus ir jų padedamas valdė miestą“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas buvęs S.Gaidjurgio pažįstamas.

Klaipėdos nusikalstamo pasaulio lyderio aplinkos žmonės teigė, kad S.Gaidjurgis, nors ir pasižymėjo impulsyviu būdu, visas žmogžudystes gerai apgalvodavo ir išlaukdavo reikiamo momento.

Dažnai S.Gaidjurgis palaukdavo, kol jo būsima auka susikivirčys su kokios nors konkuruojančios grupuotės nariais, ir tik tuomet ryždavosi žudyti.

Po žmogžudystės klaipėdietis kuriam laikui viename iš daugybės savo konspiracinių butų pasislėpdavo ir stebėdavo, kaip nužudytojo draugai keršija nekaltiems konkuruojančios gaujos nariams.

(„Lietuvos rytas“, 2003 m.)

Po anekdotų – šūviai: klastingo žudiko spąstuose mirtis tykojo ir jo priešų, ir draugų Garsiausios Lietuvos bylos