Kauno nusikaltėliai buvo sugalvoję ir įgyvendinę bene didžiausią nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų aferą, susijusią su spiritu. Manoma, kad jiems tai davė apie 50 milijonų litų pelno.

Gerai organizuota kriminalinė grupuotė nuo 2000-ųjų apie pusantrų metų iš Panevėžio „Semos“ gamyklos (ji gamino ne tik įvairius techninius skysčius, bet ir mieles, spiritą bei alkoholinius gėrimus) dideliais kiekiais pirko langų ploviklį, iš kurio pogrindiniuose cechuose buvo gaminamas ir pardavinėjamas spiritas.

Teisėsaugininkai manė, kad sukčiams talkino „Semos“ darbuotojai: jie galėjo pakeisti techninio skysčio receptūrą – padidindavo spirito kiekį.

Tai paaiškėjo po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai ilgai rengtos operacijos metu 2002-ųjų pavasarį demaskavo pogrindinį spirito gamybos cechą.

[[ge:lrytas:lrytas:21033877]]

Moderni spirito gamybos aparatūra buvo sumontuota Jonavos rajono Satkūnų kaimo vienkiemyje, nuošalioje vietoje.

Iš sodybos iki netoliese esančios kūdros buvo nutiestos apie 200 metrų ilgio žarnos, kuriomis siurbtas spirito gamybai reikalingas vanduo. Viduje veikė speciali garinimo ir šaldymo aparatūra.

Pagamintas spiritas buvo supilamas į specialias talpyklas, kurias vėliau nupirkdavo smulkūs prekeiviai. Alkoholis po Lietuvą dažniausiai buvo išvežiojamas nedideliais kiekiais lengvaisiais automobiliais.

Dalis pagaminto spirito buvo atskiedžiama, supilstoma į degtinės butelius ir pardavinėjama parduotuvėse. Būta bandymų spiritą dideliais kiekiais išvežti ir pardavinėti Skandinavijos šalyse.

[[ge:lrytas:lrytas:10986947]][[ge:lrytas:lrytas:31588145]][[ge:lrytas:lrytas:34087077]][[ge:lrytas:lrytas:34701834]]

Per kratą vienkiemyje buvo rasta daugiau kaip 5 tonos langų ploviklio bei tona jau pagaminto ir parduoti parengto spirito.

Tokį cechą galėjo įrengti tik aukštos kvalifikacijos technologas, ne vienerius metus dirbęs degtinės gamykloje.

Gamyba nenutrūkdavo

Šis cechas veikė apie pusantrų metų. Darbas buvo nutrūkęs tik kelias dienas, kai dėl įvairių priežasčių iš „Semos“ nepavykdavo gauti tinkamo langų ploviklio.

Per mėnesį šiame pogrindiniame ceche buvo pagaminama apie 100 tonų spirito. Jį pardavę nusikaltėliai gaudavo apie milijoną litų pelno.

Ceche dirbo trys žmonės, kuriems vadovavo iki tol į teisėsaugos pareigūnų akiratį nepatekęs kaunietis, buvęs barmenas Algimantas Bartkus.

Manyta, kad A.Bartkus buvo tik samdomas darbuotojas. Būta duomenų, kad pogrindinei prekybai vadovavo vienas Kauno Vilijampolės nusikalstamo susivienijimo lyderių – Deividas Ganusauskas, pravarde „Mongoliukas“.

Be Vilijampolės nusikalstamo susivienijimo, iš šio nelegalaus verslo turtėjo dar dvi grupuotės, kurios buvo įsteigusios tris pogrindinius spirito gamybos cechus.

Šios grupuotės, kurias dengė buvę ir tuomečiai policijos pareigūnai, viena su kita nuolat grūmėsi dėl įtakos „Semos“ gamykloje bei dėl spirito prekybos zonų.

Pasitaikė atvejų, kai vienos grupuotės lyderiai siūlydavo „Semos“ specialistams didelius pinigus vien už tai, kad šie konkurentams pardavinėtų pagal visus reikalavimus pagamintą langų valiklį, iš kurio neįmanoma pagaminti spirito.

Ekspertai nustatė, kad „Semoje“ gamintas ploviklis iš tiesų buvo spiritas, tik šiek tiek atskiestas sveikatai nekenksmingais dažikliais bei plovimo medžiagomis.

Pareigūnus konsultavę chemijos specialistai išsiaiškino, kad šios medžiagos labai lengvai pašalinamos, ir stiklų ploviklį greitai galima paversti geriamu spiritu.

„Kaimuose žmonės geria net skiediklius, kuriuose, be spirito, yra keliasdešimt procentų pašalinių medžiagų. O šiuo atveju pašalinių medžiagų buvo tik šimtosios dalys“, – „Lietuvos rytui“ sakė tuometis Mokesčių policijos departamento komisaras Arnas Urbonavičius. – Aferos esmė tai, kad perkant litrą spirito reikia mokėti valstybei apie 28 litus akcizo mokesčių. Tuo tarpu plovikliui tokie mokesčiai netaikomi.“

Didžioji dalis – sukčiams

„Semos“ gamykla nuo 2000 metų pradžios iki 2002-ųjų vidurio iš viso pardavė apie 4 milijonus litrų langų ploviklio bei kitų įvairių mažai nuo spirito besiskiriančių tirpiklių.

Pareigūnų duomenimis, apie 80 procentų šios produkcijos buvo perdirbama pogrindiniuose cechuose.

Didžiąją dalį šios produkcijos pirko keturios Kauno bendrovės – „Ogis“, „Romantika“, „Algveda“ ir „Senauja“. Tačiau produktai šių bendrovių sandėliuose taip ir nepasirodydavo – jie iškart būdavo perparduodami neegzistuojančioms bendrovėms ir patekdavo į pogrindinius cechus.

Apytiksliais skaičiavimais, prekeiviai valstybei padarė apie 90 milijonų litų nuostolį.

Grasino atleisti iš darbo

Šią bylą tyrusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams nuolat buvo daromas spaudimas, kai kuriems net atvirai grasinta.

„Kartą prie manęs Kaune priėjo vienas buvęs policininkas ir pareiškė, kad jeigu ir toliau taip aktyviai tirsiu bylą, būsiu sukompromituotas ir atleistas iš darbo“, – sakė vienas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas.

Nepavykus įbauginti pareigūno, įvairioms institucijoms buvo išsiuntinėtos specialiųjų tarnybų parengtos pažymos, kad jis neva dengia prekeivius spiritu.

Vyriausybė nereagavo

Tai, kad Kauno nusikaltėliai „Semos“ gamykloje nuolat dideliais kiekiais perka langų valiklį, o paskui iš jo gamina spiritą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai buvo atskleidę dar 2001-ųjų pavasarį. Jau tuomet nusikaltėliai valstybei buvo padarę 30 milijonų litų nuostolį.

Paaiškėjus šiems skandalingiems faktams tuometė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovybė net kelis kartus Vyriausybei pasiūlė įvairius būdus, kaip užkirsti kelią šiems nusikaltimams.

Vienas metodų – įpareigoti langų valiklių ir panašių skysčių gamintojus savo gaminamą produkciją maišyti su denatūratu.

Tačiau į šį pasiūlymą niekas neatsižvelgė – afera buvo tęsiama, o jos mastai keliskart padidėjo.

Nuo 1890 metų veikusi didžiausia spirito gamybos bendrovė Lietuvoje „Sema“ bankrutavo 2005 m.

(„Lietuvos rytas“, 2001–2002 m.)

Nuošaliame vienkiemyje – stulbinanti afera: pilstuko mėgėjai nardė langų ploviklio jūroje Atsukam laiką