1997-aisiais V.Mažiulis, kuriam tada buvo 71-eri, apkaltintas dėl tyčinio savo 38 metų žmonos, kalbininkės, mokslų daktarės Irenos Remenytės-Mažiulienės nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis. Sušvelninus nuosprendį, profesorius nubaustas už žmonos nužudymą dėl neatsargumo 3 metų laisvės atėmimu.
Bausmės vykdymas dėl vėžiu sirgusio akademiko silpnos sveikatos buvo atidėtas dvejiems metams. Jis taip ir neatsidūrė už grotų iki pat mirties 2009-aisiais, sulaukus 82-ejų.
„Žmoną nužudęs profesorius liko laisvėje“, – po teismo skelbė straipsnių antraštės, nepalikusios galimybės abejoti profesoriaus kaltumu. Bet kokia buvo ta jo laisvė?
Per kelerius metus visuomenė pamiršo profesorių. Pasirinkęs atsiskyrėlio gyvenimą ir vienatvę, V.Mažiulis nešė likimo jam skirtą bausmės naštą, kurią galėjo nuimti tik mirtis.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavaste buvo pirmoji, kuriai 2000-ųjų liepą profesorius V.Mažiulis po trejų metų tylos pravėrė savo buto duris. „Noriu tik vieno – greičiau pas Irutę“, – keletą kartų per pokalbį pakartojo profesorius.

