Bylos duomenimis, su kliente sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį dėl ūkinio pastato įteisinimo, šių paslaugų nesuteikė, tačiau, piktnaudžiaudamas savo, kaip advokato, tarnybine padėtimi ir siekdamas suklaidinti klientę dėl tariamai suteiktų teisinių paslaugų ir gauti turtinės naudos, klastojo valstybės įmonių dokumentus ir juos pateikdavo klientei.
Netikruose dokumentuose nurodęs melagingus duomenis ir klientei sudaręs įspūdį, kad sutartyje numatytos teisinės paslaugos yra suteiktos, V.Kirpičnikovas apgaule įgijo svetimą turtą – didesnį nei 6 tūkst. eurų klientės mokestį už tariamai suteiktas teisines paslaugas.
Tokiais savo veiksmais V.Kirpičnikovas, būdamas advokatu, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeidė advokato priesaiką, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Teismas nustatė, kad V.Kirpičnikovas atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai klientei.
Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad klientei padarytą turtinę ir neturtinę žalą advokatas atlygino.
Nuo 2025 m. vasario 1 d. V.Kirpičnikovas laikinai buvo išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teismo sprendimu, jam skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti teisinį darbą atėmimas 3 metams.
Šis teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.