Panevėžyje 2001-ųjų vasarį įvyko neįprastos laidotuvės: į paskutinę kelionę buvo palydėta 35 metų Olga Piščiugina. Jos palaikai Suomijoje buvo sudeginti, supilti į urną, o ši Lietuvoje įdėta į karstą.

Urna iš Suomijos į Lietuvą prieš savaitę buvo atsiųsta diplomatiniu paštu.

2000 m. gruodžio 14 d. O.Piščiugina buvo nužudyta pigaus Helsinkio centre esančio viešbučio „Puhkus“ kambaryje.

Po pusantro mėnesio tyrimo, Helsinkio policija pareiškė sulaikiusi žudiką – 22 metų šio miesto gyventoją.

[[ge:lrytas:lrytas:10994066]]

O.Piščiuginos palaikai buvo parsiųsti jos klasės draugės Tatjanos Gorečiovos šeimai. Olga ir Tatjana nuo mokyklos laikų buvo geriausios draugės. O.Piščiuginos tėvai jau buvo mirę, kitų giminių velionė neturėjo.

O.Piščiuginą už savo pinigus palaidojo buvę jos klasės draugai. Jie sakė Olgą pažinoję kaip gerą, stiprų, optimizmo kupiną žmogų.

Nežinodami, kuo iš tikrųjų Suomijoje vertėsi O.Piščiugina, buvę jos klasės draugai piktinosi kalbomis, kad Olga buvo prostitutė.

„Lietuvos rytas“ ieškojo atsakymo, kuo Helsinkyje užsiėmė Lietuvos pilietė ir kodėl ji tapo žiauraus žudiko auka.

Rastas krauju pasruvęs kūnas

Ankstų 2000 metų gruodžio 14 dienos rytą Helsinkio policija viešbučio „Puhkus“, kuriame dažnai apsistodavo ir seksu prekiaujančios moterys, kambaryje rado šviesiaplaukės moters lavoną.

[[ge:lrytas:lrytas:35123551]][[ge:lrytas:lrytas:35124066]][[ge:lrytas:lrytas:36349892]][[ge:lrytas:lrytas:36422100]]

Krauju pasruvusios nužudytos moters kūnas gulėjo ant grindų. Krauju buvo aptaškytos kambario sienos, durys ir net lubos.

Ant moters kūno buvo daugybė spyrių ir sumušimų kumščiais žymių. Ypač smarkiai sumušta ir suspardyta aukos galva.

Žudikas neturėjo jokio aštraus ginklo. Ant moters kūno ir kūne nerasta spermos. Moteris mirė nuo gausybės sumušimų. Jos kraujyje buvo 1,8 promilės alkoholio.

Policija nerado moters rankinės ir paso. Kitą dieną, padedant Lietuvos ambasadai Suomijoje, buvo nustatyta nužudytosios asmenybė.

Lietuvoje ambasados darbuotojai nerado jokių O.Piščiuginos giminių. Urna su nužudytosios pelenais buvo išsiųsta į Panevėžį jos draugams.

O.Piščiugina dažnai lankėsi Helsinkyje ir apsistodavo pigiuose viešbučiuose.

Su klientu susipažino gatvėje

2000-ųjų gruodžio 13-osios naktį O.Piščiugina išėjo iš viešbučio ir patraukė į jai, matyt, įprastą vietą – brangų restoraną „Mikado“ centrinėje Helsinkio gatvėje Manerheimintie.

Čia moteris buvo iki uždarymo – išėjo apie 4 valandą ryto. Šviesiaplaukę užfiksavo prie restorano įrengtos vaizdo kameros. Po kelių minučių kita kamera, esanti prie brangios parduotuvės „Stockman“, nufilmavo tą pačią moterį, einančią su vyriškiu.

Helsinkio policininkai nustatė, kad O.Piščiugina susitiko vyriškį gatvėje ir sutarė dėl mokamo sekso. Pora pėsčiomis parėjo į netoliese esantį „Puhkus“ viešbutį.

Kaimynai nekreipė dėmesio

Po 10 minučių viešbučio kambaryje kilo didžiulis triukšmas. Moteris verkė ir šaukėsi pagalbos apie 15 minučių.

Tai vėliau policijai paliudijo šio viešbučio gyventojai. Tačiau nė vienas nesusirūpino ir nepasibeldė į kambario duris. Jie leido, kaip Suomijoje įprasta, susiginčijusiems patiems spręsti savo problemas.

Žiauriai užmušęs moterį, vyriškis griebė jos rankinę ir sugebėjo per penkto aukšto langą užlipti ant viešbučio stogo. Pavaikščiojęs juo, rado kaip nusileisti žemyn.

Nubėgęs iki netoliese esančios jūros įlankos Helsinkio centre, vyriškis įmetė į vandenį aukos rankinę. Joje buvo pasas, du auksiniai žiedai, auksinis kryželis, Šveicarijos frankų ir elektroninė knygelė.

Žmogžudys sėdo į taksi ir grįžo į nuomojamą butą, kuriame gyveno vienas.

Įtariamasis buvo nufilmuotas

Lietuvės nužudymas Helsinkyje tapo sensacija. Suomijoje žmonės nužudomi ypač retai, be to, policija negalėjo rasti šio kraupaus nusikaltimo motyvų.

Suomijos žurnalistų tuoj pat paskelbtas versijas, kad lietuvę prostitutę nužudė rusų mafija, iš karto paneigė policija.

Per pusantro mėnesio Helsinkio policija atliko didžiulį darbą, ieškodama vyriškio, su kuriuo Olga grįžo į viešbutį.

Pigiame viešbutyje nebuvo naktinio budėtojo, galėjusio nurodyti žudiko žymes. Vienintelė pagalba policijai buvo vaizdo kameros, filmuojančios visus Helsinkio centre naktį vaikštančius žmones.

Peržiūrėjusi visų kamerų juostas, policija užtiko ir O.Piščiuginą. Ją lydėjusio vyriškio nuotrauka buvo padidinta ir iškabinta mieste, išspausdinta laikraščiuose.

Policijos pareigūnai rado ir apklausė daugiau nei šimtą vyrų, kuriuos vaizdo kameros nufilmavo tą naktį vaikštinėjusius po Helsinkio centrą.

Tarp jų buvo ir 22 metų helsinkietis, kurį policija sulaikė 2001 m. vasario 1 d. Po trijų dienų teismas leido jį suimti kaip įtariamą žudiką.

Žudiką laikė ramiu žmogumi

Jaunas vyriškis dirbo viename Helsinkio centre esančiame viešbutyje lagaminų nešiotoju.

Sulaikytas jis prisipažino nužudęs O.Piščiuginą. Jo kaltę patvirtino ir pirštų atspaudai, rasti nužudytosios kambaryje.

Šis suomis niekada anksčiau nebuvo nusikaltęs. Jis turėjo darbą, nevartojo narkotikų.

Įtariamojo sulaikymas buvo didžiulis netikėtumas jo tėvams, bendradarbiams ir draugams.

Jaunuolis laisvalaikiu dainavo „melodingo metalo“ grupėje, rašė dainoms žodžius.

Bendradarbiai žudiką charakterizavo kaip ramų žmogų, gerą ir paslaugų darbuotoją.

Tėvai neatpažino savo sūnaus pagal mieste iškabintas nuotraukas. Jie neįtarė, kad vaikiną pusantro mėnesio turėjo kankinti kaltės jausmas.

Prieš kurį laiką jis netikėtai atsisakė nuomojamo buto ir grįžo gyventi pas tėvus.

Komisaras buvo atviras

„Lietuvos ryto“ korespondentė susitiko su Helsinkio policijos komisaru Kari Tolvanenu, tyrusiu Lietuvos pilietės nužudymo bylą.

– Ar įtariamasis paaiškino, kodėl nužudė O.Piščiuginą?

– Jis negali pasakyti žmogžudystės motyvų. Suimtasis papasakojo, kad viešbutyje jie 10 minučių užsiiminėjo seksu. Jis jau buvo beišeinąs, tačiau staiga grįžo atgal ir pradėjo moterį spardyti. Prieš tai jis esą neturėjo minties žudyti savo sekso partnerės.

– Gal nusikaltėlis nesveikos psichikos?

– Jis buvo išgėręs, tačiau neturi jokių psichikos problemų. Suimtasis labai ramiai, dalykiškai paaiškino, ką ir kaip darė, bet neatskleidė – kodėl. Jis labai gailėjosi ir sakė jaučiąs didelį palengvėjimą, kad prisipažino.

– Ar O.Piščiugina dirbo Helsinkyje prostitute?

– Taip galima manyti. Ji turėjo daug klientų. Bet nusikaltėlis pas ją buvo pirmą kartą. Mes neturime žinių apie jos, kaip prostitutės, veiklą, nes prostitucija Suomijoje nebaudžiama. Baudžiami tik sąvadautojai. Tačiau atrodo, kad Olga dirbo viena.

– Ar viešbutis, kuriame ji apsistojo, yra blogos reputacijos?

– Jis yra pigus, todėl čia apsistoja nemažai merginų iš Rytų Europos. Nors čia gyvena ir suomiai.

– Gal prostitutė pati išprovokavo konfliktą?

– Įtariamasis teigė, kad ji nepadarė jam nieko bloga. Mušama ji bandė gintis, bet jis nustojo spardyti tik tada, kai auka jau buvo mirusi. Tada žudiką ištiko šokas. Vyriškis neprisimena, kaip sugebėjo užlipti ant stogo, esančio 20 metrų aukštyje.

– Kodėl net pusantro mėnesio nužudytosios palaikai gulėjo Helsinkio teismo ekspertizės instituto šaldytuve?

– Taip reikėjo tyrimui. Be to, ilgai negalėjome rasti jos artimųjų Lietuvoje.

Apklausė Suomijos pareigūnai

2001-ųjų išvakarėse į Panevėžį buvo atvykę kriminalistai iš Helsinkio. Jie apklausė žmones, su kuriais dažniau bendravo nužudytoji. Pareigūnai žinojo, kad nusikaltėlis, viešbučio kambaryje mirtinai sudaužęs ir suspardęs moterį, pagrobė ir jos papuošalus bei dokumentus.

„Mus prašė surasti Olgos nuotrauką, kurioje ji būtų pasipuošusi auksiniais papuošalais. Kriminalistai mums nieko daug nepasakojo, tik sakė įtariantys, kad ją nužudė koks nors psichikos ligonis, maniakas“, – prisiminė buvę panevėžietės klasės draugai.

Po skyrybų – į Panevėžį

O.Piščiugina buvo sovietinio karininko duktė. Ji baigė Panevėžio 3-iąją vidurinę mokyklą, kurioje mokosi rusakalbiai. Po to mergina studijavo viename Talino institute, įgijo inžinierės statybininkės specialybę.

Taline Olga dirbo pagal specialybę, ištekėjo, tačiau po 8 metų išsiskyrė.

Kai Panevėžyje gyvenę O.Piščiuginos tėvai mirė, čia liko dviejų kambarių butas, į kurį moteris persikėlė iš Talino.

Buvęs draugas nusisuko

Grįžusi į tėvų namus, aukštąjį išsilavinimą turinti O.Piščiugina nerado darbo. Tada ji ėmė važinėti į Suomiją. Klasės draugams ji pasakojo, kad nelegaliai dirbo parduotuvėse arba prižiūrėjo vaikus.

Prieš kurį laiką Olga buvo susiradusi draugą suomį, su kuriuo kartą buvo atvykusi į Panevėžį. Jiedu bendravo ne vienerius metus.

Tatjana ir Vasilijus Gorečiovai, sužinoję apie nelaimę, paskambino į Helsinkį Olgos draugui. Tačiau šis telefonu kalbėjo šaltai, neparodė jokio gailesčio ar susijaudinimo. Jis norėjo parodyti, kad ši istorija jo nedomina.

Kalbėjo apie savo mirtį

„Olga Suomijoje padirbdavo ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Paskui kokius du mėnesius praleisdavo Panevėžyje. Ji man palikdavo prižiūrėti savo katiną. Prieš paskutinį išvažiavimą ją perspėjau, kad nesileistų į atsitiktines pažintis, nes dabar taip dažnai pasitaiko visokių maniakų“, – kalbėjo nužudytosios draugė Lijana.

Moteris prisiminė, kad Olga paskutinį kartą labai nenorėjo išvažiuoti iš namų: „Mes kalbėjomės, o ji svarstė, kas bus, kai užaugs Suomijoje jos prižiūrimi vaikai. Ji skundėsi savo nesveika širdimi ir kalbėjo, kad nebus kam jos palaidoti, jeigu staiga sustotų širdis. Tada aš jai pasakiau: „Mes nepaliksime tavęs, palaidosime“.

("Lietuvos rytas", 2001 m.)

Šiurpi žūtis atskleidė panevėžietės sekso verslą: tapo sužvėrėjusio suomio auka Atsukam laiką