Moteris patikėjo rusakalbiu sukčiumi, kuris, telefoninio pokalbio metu prisistatęs telekomunikacijos bendrovės atstovu, išgavo jos asmens duomenis.
Po kelių dienų sukčius prisistatė jau banko darbuotoju ir pasakė, kad yra įsilaužta į moters banko sąskaitą, kad su ja susisieks policijos pareigūnas.
Vėliau moteris buvo įkalbėta parodyti turimas santaupas vaizdo skambučiu per „WhatsApp“ programėlę ir perduoti pinigus sukčiams patikrinti.
Susiję straipsniai
Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad sukčiai iš moters išviliojo ne tik turimas santaupas, bet ir įtikino skubomis parduoti butą. Akcentavo, kad buto pardavimas bus fiktyvus, kad padėtų nustatyti sukčius.
Sukčiai moteriai rekomendavo nekilnojamojo turto pikėją, atsiuntė kontaktus. Moteris butą pardavė.
Pardavimas buvo tikras, o gautas pajamas už butą moteris išgrynino ir pinigus per kelis kartus atidavė sukčiams.
Kreipiamės į gyventojus, turinčius vyresnio amžiaus tėvus, senelius, – informuokite juos, kad priimdami sprendimą dėl turto pardavimo pasikonsultuotų, neskubėtų parduoti ir pasirašyti pirkimo–pardavimo sutarties. Policijos pareigūnai, bankų ar kitų įstaigų darbuotojai neskambina žmonėms ir netikrina jų turimų santaupų.
Dėl šio sukčiavimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnį. Tyrimui vadovauja Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Liepienė.