Karštą vidurdienį 2002-ųjų liepą du lietuviai įsiveržė į Suomijos šiaurėje, Laplandijoje, esančio Pelkoseniemio bažnytkaimio banką ir jį apiplėšė.

Įvykiai, kurie klostėsi 1200 km į šiaurę nuo Helsinkio nutolusiame bažnytkaimyje, priminė nuotykių filmą.

Laplandijoje, kur kaimo žmonės net nerakino durų, įvykdytas ginkluotas apiplėšimas visoje šalyje ilgam išgarsino ir paties bažnytkaimio, ir lietuvių vardą.

2002-ųjų liepos 12-ąją, 11 val. 30 min. dviaukščio banko salėje tebuvo dvi klientės – 73 metų Milja Martin ir jos 80-metė pusseserė. Šios moterys atvažiavo taksi pasiimti pensijų, ir automobilis jų laukė kieme.

„Staiga pro duris įsiveržė du juodai apsirengę vyriškiai su juodomis kaukėmis ant veidų. Jie išsitraukė pistoletus ir ėmė šaukti: „Mani, mani“. Vyriškiai pastūmė mus, ir mes parkritome ant grindų. Pabandžiau dar keltis, bet gavau per galvą, tad nusprendžiau geriau nejudėti.

[[ge:lrytas:lrytas:25358729]]

Pusseserei jie praskėlė lūpą, ir jos veidas apsipylė krauju. Vaikinai turėjo būti jauni – jie vikriai peršoko barjerą ir paguldė ant žemės banko darbuotoją. Po to kelias minutes buvo tylu – jie ieškojo pinigų, sumetė juos į polietileno maišelį. Viskas truko 10–15 minučių“, – „Lietuvos ryto“ žurnalistei pasakojo M.Martin.

Moteris sakė bijojusi, kad plėšikai neatimtų jos pinigų, ir pasistengė rankinę paslėpti po rūbais. Tik kai plėšikai išbėgo, ji pamatė, kad jos pinigai tebeguli prie langelio. Kaukėti nusikaltėliai jų nepastebėjo.

Kaimiečiai pastebėjo iškart

Bet tai buvo ne vienintelis plėšikų apsižioplinimas. Lietuviai nusikaltėliai, sumanę plėšti kaimo banką, o po to pasislėpti tundroje, galėjo pretenduoti Suomijoje į metų nevykėlių plėšikų vardą.

Keturis vyrus, išvakarėse važinėjančius po kaimą „Mercedes-Benz“ lietuviškais numeriais, svetimų žmonių beveik nematantys tundros gyventojai pastebėjo iškart.

Tačiau banką apiplėšę vyrai nuvažiavo mėlynu „Audi“, kuris prieš keletą dienų buvo pavogtas kaimyniniame miestelyje Kemijervyje.

[[ge:lrytas:lrytas:35126565]][[ge:lrytas:lrytas:36422100]][[ge:lrytas:lrytas:36994144]][[ge:lrytas:lrytas:37185558]]

Vyrai pervažiavo Kemio upę ir pasuko į Suomijos pietus vedantį kelią.

Pasitelktos didelės pajėgos

Ieškoti banko plėšikų tuoj buvo pasitelktos Laplandijos policijos pajėgos – 15 ginkluotų policininkų su keturiais šunimis, taip pat pasienio sraigtasparnis.

Visiems apylinkės gyventojams buvo pranešta apie įvykdytą nusikaltimą.

Jie buvo paprašyti užsidaryti namuose ir po ranka dėl visa ko turėti legaliai laikomus ginklus. Visi keliai buvo blokuoti.

Šunys užuodė pėdsakus ir nuvedė policininkus į netolimą mišką. Čia, 4 kilometrai nuo kaimo, tankmėje buvo rasta palikta tuščia nusikaltėlių „Audi“. Bet plėšikai buvo pasprukę.

„Mes spėjame, kad banko plėšikai buvo susitarę čia susitikti su dviem savo bendrininkais, kurie turėjo atvykti kita, lietuvių, mašina. Tačiau planas nepavyko – arba bendrininkai supainiojo vietą, arba pabėgo nesulaukę plėšikų.

Nusikaltėliai toliau nebegalėjo važiuoti vogtąja „Audi“, nes ji buvo sudaužyta važiuojant per kelmus tundroje.

Todėl paliko ją ir bandė pasprukti pėsti“, – pasakojo „Lietuvos rytui“ Rovaniemio miesto policijos komisaras Kari Rotkonenas.

Buvo galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi lietuviai plėšikai tundroje, kai netoliese lojo juos besivejantys šunys, virš galvų burzgė sraigtasparnis, be to, buvo nepakeliamai karšta ir kandžiojo spiečiai tundros uodų.

Neturėdami žemėlapio ir nesiorientuodami miške, atvykėliai tik suko ratus nežinodami, kur jiems bėgti.

„Tik paskutiniai žiopliai gali atvykti į tundrą plėšti banko. Kokie pinigai kaimo bankelyje ir kur tu tundroje pasislėpsi?“ – stebėjosi lietuviais Suomijos policijos komisaras.

Slėpėsi karvių bandoje

Plėšikų gaudynių drama baigėsi 19 valandą labai kasdieniškai, neiššovus nė vieno šūvio.

Ūkininkas Arto Keto-Tokoi pastebėjo, kad pamiškėje besiganančioje jo karvių bandoje slapstosi du vyriškiai.

„Jie bandė atrodyti ramūs, lyg grožėtųsi gamta. Bet iškart supratau, kad čia kažkas ne taip – ko tiems svetimiems vyrams prireikė iš mano karvių?“ – pasakojo ūkininkas.

Suomis tuoj nuskubėjo namo. Čia ramiai kavą gėrė vienas policininkų, šukuojančių apylinkę.

Pareigūnas iškart susisiekė su kolegomis, ir plėšikai buvo apsupti. Šunys išvijo juos ant kelio, kur jie ir buvo sulaikyti.

Tačiau plėšikai nebeturėjo nei ginklų, nei pinigų.

Kiek anksčiau policija jau buvo radusi ir kitus du vyrus, pasprukusius mašina su lietuviškais numeriais. Jie buvo sulaikyti poilsio aikštelėje 50 kilometrų nuo nusikaltimo vietos.

Ūkininkas tapo didvyriu

A.Keto-Tokoi tapo tikru didvyriu. Jis ne tik pastebėjo nusikaltėlius tarp savo karvių, bet pora valandų anksčiau buvo užtikęs ir jų tundroje paliktą mašiną.

„Vidurdienį traktoriumi važiavau į bažnytkaimį. Čia, 300 metrų nuo banko, aš pamačiau mėlyną „Audi“ su dviem vyrais. Grįždamas namo įsijungiau radiją ir išgirdau policijos pranešimą. Jau netoli namų pamačiau miške paliktą tą pačią mašiną ir paskambinau policijai“, – pasakojo kaimo seklys.

(„Lietuvos rytas“, 2002 m.)

Į bekraštę tundrą – grobti banko: Suomijos policija stebėjosi sugautų lietuvių plėšikų kvailumu Atsukam laiką