Vokietijoje ilgus metus slapstęsis vienas pirmų stambiųjų Lietuvos aferistų Saulius Kraujelis į kalėjimą Lietuvoje sėdo nuskurdęs ir praradęs sveikatą.

Apie 12 milijonų dolerių pasiskolinęs vilnietis 1993-iaisiais spruko į užsienį. Nuo tada apie S.Kraujelį jokių žinių nebuvo beveik 15 metų, kol 2008-aisiais tada 40-metis vyras buvo parvežtas į tėvynę ir uždarytas Lukiškėse.

Per tuos 15 metų apie genialiu sukčiumi laikytą S.Kraujelį sklido tik legendos.

Vieni tvirtino matę šį lietuvį žarstantį įspūdingas sumas garsiausiuose pasaulio kazino, kiti teigė, kad rusų mafija jį jau seniai nužudė. Atsirado net tokių, kurie tvirtino atpažinę jo lavoną.

[[ge:lrytas:lrytas:138139]]

Kai kurie apgautųjų vis dar naiviai tikėjosi, kad užsienyje S.Kraujelis įgyvendins dar vieną kokį nors fantastinį verslo projektą, grįš į Lietuvą su milijonais ir visiems grąžins skolas.

Bet realybė pasirodė daug niūresnė.

Ligotas ir sumenkęs S.Kraujelis, prisidengęs Rusijos piliečio pasu, visą laiką gyveno viename Vokietijos mieste ir sunkiai sudūrinėjo galą su galu.

Per tą laiką jo žmona, praradusi viltį sulaukti vyro, ištekėjo už kito. Tėvo nematė ir jo vaikai.

Ir S.Kraujelis Vokietijoje sukūrė naują šeimą.

Pinigų žadėjo nereikalauti

Bėglio pėdsakus aptiko Vilniaus kriminalistai. Jie informaciją apie S.Kraujelio gyvenamąją vietą perdavė kolegoms vokiečiams.

Įtariamasis buvo sulaikytas, parvežtas į Lietuvą ir uždarytas Lukiškių kalėjime.

Kai kurie į akistatas su S.Kraujeliu pakviesti nuo jo nukentėję verslininkai teigė vos pažinę ligų palaužtą vyriškį.

„Nors jis man skolingas didžiulę sumą, aš tų pinigų nebereikalausiu. Manau, kad taip padarys ir daugelis kitų jo kreditorių. Gyvenimas ir taip S.Kraujelį nubaudė, pasisavinti milijonai jam suteikė tik kančią“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas nuo aferisto nukentėjęs verslininkas.

Rasdavo raktą į širdį

Daugelis S.Kraujelio apgautų žmonių vis dar jautė nuoskaudą. Tačiau jie pripažino jį buvus nepaprastai talentingą sukčių, sugebantį įtikinti bet kokį pašnekovą.

[[ge:lrytas:lrytas:34561485]][[ge:lrytas:lrytas:35260668]][[ge:lrytas:lrytas:36271363]][[ge:lrytas:lrytas:36079610]]

Vienas žinomas sostinės kolekcininkas, paskolinęs S.Kraujeliui ketvirtį milijono dolerių, sakė, kad šis jam buvo kaip brolis.

Klestinčiu verslininku atrodęs jaunas vyras mokėjo rasti raktą į kiekvieno širdį.

Kolekcininką žavėjo tai, kad S.Kraujelis jį savo biure, prie kurio nuolat mindžikuodavo solidžių verslininkų eilė, visada priimdavo iš karto.

Verslo pradžia – kolekcijos

Pažintis su žinomais Lietuvos kolekcininkais lėmė ir didžiulį posūkį S.Kraujelio gyvenime.

Apie 1990-uosius kuklus Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas S.Kraujelis užsuko į Vilniuje, ant Tauro kalno, vykstančią kolekcininkų sueigą ir ilgam pasinėrė į paslaptingą kolekcionavimo verslą.

Imlus jaunuolis ėmė Vakarų šalyse pardavinėti pigiai Vilniuje nupirktas sovietines numizmatines kolekcijas. Greitai jis iš kuklaus bendrabučio kambario persikėlė į ištaigingą butą Vilniaus centre.

Užmezgė naudingų ryšių

S.Kraujelio verslas sparčiai plėtėsi. Jo įkurta bendrovė „Monetų galerija“ užmezgė glaudžius ryšius su garsiais Maskvos ir Vokietijos kolekcininkais.

Ypač naudinga pažintis buvo su vienos didžiausių tuomečio Vakarų Berlyno firmų, užsiimančių didmenine monetų prekyba, „Hans Czymoch Miunz Handlung“ savininku.

Šis užsakydavo S.Kraujeliui iš Rusijos atvežti vis didesnius kiekius monetų.

Po dvejų sėkmingo bendradarbiavimo metų vokiečiai jam pasiūlė monopolizuoti monetų prekybos verslą.

Gavo didžiulį užsakymą

Buvo pateiktas užsakymas į Vokietiją atvežti 10 procentų Rusijoje išleidžiamų metalinių rublių tiražo.

Įgyvendinus šį projektą, pelnas turėjo siekti 140 procentų per mėnesį.

Tačiau tokios didžiulės prekybos mastams S.Kraujelio turimų pinigų neužteko.

Už suteiktą kreditą jis siūlė mokėti net ir tiems laikams didžiules 30 procentų per mėnesį palūkanas.

Ir čia verslininkui padėjo Vilniaus kolekcininkai. Jie supažindino S.Kraujelį su vienu turtingiausių to meto Latvijos žmonių Raitu Gailiu. Šis paskolino daugiau kaip pusę milijono JAV dolerių.

Partneriai atsisakė mokėti

1992 metų birželio 25 dieną sunkvežimis, pakrautas penkiomis tonomis jubiliejinių rublių ir senoviškų carinių monetų, pasiekė Berlyną.

Tačiau vokiečiai netikėtai atsisakė mokėti ir pasiūlė tik trečdalį suderėtos kainos. Vilnietis tokį pasiūlymą atmetė.

Monetų pakrautas sunkvežimis pradėjo klajoti po Europą, o S.Kraujeliui milžinišku greičiu augo pasiskolintų pinigų palūkanos. Kai jis nebeįstengė jų sumokėti, kreditoriai ėmė reikalauti baudų.

Pradėjo ieškoti lengvatikių

Nuo to laiko prasidėjo naujas S.Kraujelio gyvenimo etapas. Norėdamas padengti dėl nepasisekusio verslo augančias palūkanas, jis pradėjo vienas skolas dengti kitomis.

Bankrutuojantis verslininkas suprato, kad Lietuvoje daug lengvatikių, iš kurių galima gerai pasipelnyti.

S.Kraujelis vieniems verslininkams aiškindavo: „Skubu į lėktuvą, per dieną sutvarkysiu visus reikalus ir vakare pinigus grąžinsiu“.

Arba jis paskambindavo kokiam nors turtuoliui naktį ir aiškindavo: „Žinai, dabar bankas uždarytas, o man reikia susimokėti už prekes. Pinigus grąžinsiu kitą rytą“.

Po to prisigalvojus įvairių priežasčių skolų grąžinimo terminai būdavo nukeliami.

Į aferą įtraukė pavaldinius

S.Kraujelis, spaudžiamas kreditorių, karštligiškai kūrė naujus planus, turėjusius jį akimirksniu išgelbėti.

Šiems projektams S.Kraujelis vėl ėmė ieškoti pinigų.

Į jo bendrovę „Monetų galerija“ buvo priimti keli žmonės, kurių pagrindinis uždavinys – pasiskolinti kuo daugiau pinigų.

Apgaudinėjo svetimus ir savus

Tais laikais prie „Monetų galerijos“ biuro išsirikiuodavo nemaža eilė norinčiųjų į šią firmą investuoti pinigus – S.Kraujelis siūlė 20 procentų mėnesines palūkanas.

Ant šio jauko užkibo ne tiktai daug paprastų žmonių, bet ir garsių verslininkų, politikų.

S.Kraujelis apgaudinėjo ne tiktai svetimus žmones, bet ir draugus, pažįstamus. Iš turtingesnių jis imdavo pinigus, iš mažiau turtingų – butus, dirbtuves.

Mechanizmas buvo nesudėtingas – S.Kraujelis susitardavo su kuriuo nors savo draugu, kad šis perrašytų turimą būstą jam.

Už tai buto savininkas gaudavo raštelį, kad paskolino S.Kraujeliui pinigų už dideles palūkanas. Gavęs nuosavybės liudijimo dokumentus, S.Kraujelis nekilnojamąjį turtą tuoj užstatydavo kokiam nors bankui arba firmai. Taip pinigai plūste plūdo į S.Kraujelio kišenę.

Vyriškis svetimus pinigus sukraudavo į lagaminą ir išvažiuodavo į užsienį.

Buvo puikus psichologas

S.Kraujeliu patikėjo ir daugelis Lietuvos bankų, suteikę jam paskolų ne tik be užstato, bet ir be verslo plano.

Gavęs paskolą S.Kraujelis neretai dar sugebėdavo asmeniškai pasiskolinti iš bankų darbuotojų.

Tuometis Taupomojo banko valdybos pirmininkas Vygintas Bubnys sakė, kad S.Kraujelis buvo puikus psichologas.

Net ir tuomet, kai buvo aišku, jog kreditas nebus sugrąžintas, verslininkas sugebėdavo įtikinti, kad jo sunkumai laikini.

Tarsi užburti atrodė ir banko saugos skyriaus darbuotojai.

Jie tvirtino, jog S.Kraujelis turėjęs didžiulę įtaigą. Ir puikią atmintį. Jis iš galvos žerdavo užsienio verslininkų telefonų numerius, bankų sąskaitas, prabangių viešbučių pavadinimus.

Save vadino šviesybe

Nors S.Kraujelis vis labiau klimpo į skolas, jis visaip stengėsi sudaryti puikiai besiverčiančio milijonieriaus įvaizdį.

Daugelis jo kreditorių atsiminė 1993 metų balandžio pabaigoje S.Kraujelio firmos „Monetų galerija“ metinių proga surengtą šventę. S.Kraujelis prieš puotą 52 stambiausiems savo kreditoriams išsiuntė keistus kvietimus.

Juose buvo rašoma: „Mano šviesybė S.Kraujelis įsakau: 1993 m. balandžio 24 d. paskelbti visaliaudine švente minint „Monetų galerijos“ 100 metų jubiliejų. Surengti eitynes prie Didžiojo tautų vado V.Lenino buvusio paminklo. Šiai žymiai datai paminėti surengti vakarą N pirtyje, esančioje N adresu“.

Išvardijęs 52 stambiausius savo skolintojus, jis pasirašė „Mano šviesybė S.Kraujelis“.

Surengė didelę puotą

Šis pobūvis vyko Trakų irklavimo poilsio bazėje. Jame dalyvavę verslininkai teigė, kad dar neteko būti tokioje įspūdingoje puotoje.

Visus nustebino itin prabangių gėrimų ir valgių gausa.

Vakare užgesus pokylių salės šviesoms padavėjai, pasišviesdami liepsnojančiais fakelais, ant didžiulių padėklų įnešė ką tik iškeptus paršiukus. Tais laikais tai buvo neregėtas renginys.

Pats S.Kraujelis į puotą atvyko tik kitą rytą. Jis paaiškino grįžęs iš Berlyno, kur pradėjęs fantastišką verslo projektą, turėsiantį duoti milijardinį pelną.

Kreditoriams – netikėtumas

Bet S.Kraujelis savo planuoto fantastinio pelno nesulaukė.

Po kiek laiko jis kreditoriams pareiškė, jog Maskvoje rastas nušautas tarpininkas, per kurį buvo investuoti milžiniški pinigai.

Kartu su jo mirtimi esą nutrūko ir siūlas, siejantis jį su šio verslo užsakovais ir pinigais.

Pats užkibo ant jauko

Po šios nesėkmės S.Kraujelis griebdavosi netgi ir didžiausių avantiūrų, kad tik išliptų iš duobės. Bet dažniausiai visi jo bandymai baigdavosi nesėkmingai.

Kartą jam pasiūlė pigiai pirkti didelį kiekį aukso.

Suradęs, kur galima jį brangiau parduoti, S.Kraujelis pasiskolino pinigų. Tačiau paaiškėjo, kad pardavėjai jam įkišo ne aukso, o vario.

Paguodos ieškojo kazino

Nesėkmių prispaustas S.Kraujelis vis dažniau pradėjo lankytis Varšuvos ir Berlyno kazino.

Šių lošimo namų darbuotojai jį jau gerai pažinojo ir sutikdavo kaip gerą bičiulį.

Savo pažįstamiems S.Kraujelis vis pasakodavo istoriją apie žmogų, kuris buvo labai prasiskolinęs, tačiau rulete išlošė tiek, kad užteko ir skoloms grąžinti, ir prabangiai gyventi.

Kartais ir S.Kraujeliui pasisekdavo. Viename Berlyno kazino jis, keliskart statydamas ant to paties skaičiaus, per vieną vakarą laimėjo 460 tūkstančių Vokietijos markių (apie milijoną litų). Tačiau per kitas tris dienas viską pralošė.

Prašė ir šimto litų

1993 metų vasarą paaiškėjo, kad S.Kraujelis visiškai bankrutavo. Jis slapstėsi nuo visų – kreditorių, pinigus išlupti pasamdytų banditų, policininkų.

Viena nusikaltėlių gauja buvo pagrobusi ir sumušusi jo brolį, kita – žmoną su vaikais.

Pats S.Kraujelis retsykiais pasirodydavo paspažįstamus ir vėl prašydavo pinigų. Bet ne šimtų tūkstančių, o kelių šimtų litų.

Jau tuomet S.Kraujelis atrodė labai prislėgtas, kaip įspraustas į kampą žvėris.

Pasveikino kreditorius ir dingo

Per 1993 metų Kalėdas, kai visi buvo įsitikinę, kad S.Kraujelis dingo, jis su dėže vyno atvažiavo pas savo biuro sekretorę.

Prisigėręs iki žemės graibymo, jis ėmė skambinti savo didžiausiems kreditoriams ir sveikinti švenčių proga. Po to prasiskolinęs verslininkas dingo.

Vilniuje jis vėl pasirodė po 15 metų – paliegęs, nuskurdęs ir su antrankiais ant rankų.

Bėgliams nepavykdavo pasislėpti visam laikui

Daugelis aferistų, rinkusių iš Lietuvos žmonių indėlius arba apgavusių bankus, o vėliau pabėgusių į užsienį, anksčiau ar vėliau buvo sulaikyti. Beveik visi jie slapstydamiesi iššvaistė pasisavintus pinigus ir gyveno vos sudurdami galą su galu.

Vienas pirmųjų tokių užsienyje sulaikytų aferistų – vilnietis Visvaldas Dubauskas. 1994 metais jis buvo sučiuptas Lenkijoje. Šis vyriškis buvo kaltinamas iš tuomečio Vilniaus banko išviliojęs 2 milijonus JAV dolerių. Tuomet V.Dubausko perdavimas iš užsienio buvo išskirtinis įvykis. Tada kelioms valandoms net buvo uždaryta Lietuvos ir Lenkijos siena. Iki Lukiškių kalėjimo aferistą trimis mikroautobusais palydėjo 20 automatais ginkluotų pareigūnų, o ta pačia kryptimi kurį laiką nebuvo leidžiama važiuoti nė vienam automobiliui.

Aferistai pasislėpti nesugebėdavo net tolimose egzotiškose šalyse. Buvęs „Balticbank“ valdybos pirmininkas Romas Juška 1996 metais įkliuvo Tailande, kur gyveno išsinuomotame name. Besislapstantis bankininkas iš šios šalies skambindavo savo artimiesiems į Lietuvą. Pagal šių pokalbių išklotines ir buvo nustatyta jo buvimo vieta. Kelis mėnesius nežmoniškomis sąlygomis praleidęs Tailando kalėjime, bankininkas buvo grąžintas į Lietuvą ir nuteistas 7 metų laisvės atėmimu.

2002 metais iš Rusijos buvo parskraidinta buvusi žurnalistė Larisa Serebrianikova. Būdama bendrovės „Dilar“ direktorė ji iš gyventojų pasisavino apie 4 milijonus litų. Pabėgusi iš Lietuvos ši moteris gyveno Maskvoje, net dirbo Rusijos prezidento reikalų valdyboje.

Bene garsiausias finansiniais nusikaltimais įtariamas besislapstęs asmuo – buvęs EBSW grupės prezidentas Gintaras Petrikas. Pabėgęs iš Lietuvos jis su padirbtu Rusijos piliečiu pasu beveik 10 metų gyveno JAV. Tik 2008 m. po ilgo bylinėjimosi dėl ekstradicijos bėglys buvo pargabentas į Lietuvą.

Kaip ir G.Petrikas, ilgą laiką JAV slapstėsi Angelina Jocienė (buvusi Juknelienė). Ten kaunietė ir buvo sulaikyta. Neseniai ji parvežta į Lietuvą. Ši moteris buvo viena pirmųjų Kauno verslininkių, dar 1991 metais įkūrusi firmą „Merlina“, kuri iš viso iš gyventojų surinko apie 8 milijonus JAV dolerių. 1994 metais verslininkė nustojo mokėti palūkanas, o vėliau atsisakė grąžinti ir paskolintus pinigus. Po to ji su šeima spruko į JAV.

Amerikoje nepavyko pasislėpti ir klaipėdiečiams sutuoktiniams Valerijui ir Tatjanai Afanasjevams. Sutuoktiniai buvo įsteigę firmą „Gražna“, kuri iš gyventojų surinko apie pusantro milijono litų. 2000 metais sutuoktiniai su savo vaikais pabėgo į JAV. Po trejų metų jie buvo sulaikyti Floridos valstijoje, tačiau į Lietuvą pargabenti tik 2006 metais.

2003 metais Ispanijos policininkai sulaikė šioje šalyje besislapstantį buvusį Kauno „Žalgirio“ klubo rėmėją ir viceprezidentą Vytautą Vaikšnorą. Apšepęs ir valkata tapęs lietuvis buvo visiškai nepanašus į kažkada klestėjusį milijonierių. Prekybos namų „Vytas“ savininkas V.Vaikšnoras kažkada buvo laikomas vienu turtingiausių Kauno verslininkų. Iš gyventojų ir bankų pinigų pasiskolinęs verslininkas jau 1995 metais nebesugebėjo grąžinti skolų. Po metų jis nuo pareigūnų persekiojimo pabėgo į Rusiją, o iš ten – į Ispaniją.

Šioje šalyje dar nuo „Žalgirio“ rėmimo laikų V.Vaikšnoras turėjo draugų ir tikėjosi pradėti naują verslą. Tačiau jis žlugo, o V.Vaikšnoras tapo benamiu.

Kai kurie pabėgę finansiniai aferistai į Lietuvą grįžo karstuose. Pavyzdžiui, Baltarusijoje mirė milijonines sumas iš gyventojų ir bankų pasisavinęs Romas Stonys. Šioje šalyje buvęs milijonierius gyveno visiškame skurde.

(„Lietuvos rytas“, 2008 m.)

Milijonus išmelžęs garsiausias Vilniaus aferistas mulkino savo skolintojus: „Mano šviesybė S. Kraujelis įsakau“ Garsiausios Lietuvos bylos