„Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti, kaip buvo atskleistas vienas mįslingiausių nusikaltimų – šiauliečių Algio Markausko ir Saulės Beleckytės nužudymas.

Žudikus teisėsaugos pareigūnai demaskavo po sandėrio su nusikalstamo pasaulio atstovais.

Už pagalbą atskleidžiant šį nusikaltimą Šiaulių nusikalstamo pasaulio lyderiui Ramūnui Stunguriui, pravarde „Muminas“, buvo nutraukta baudžiamoji byla dėl neteisėto šaunamojo ginklo nešiojimo.

Konditerijos gaminiais prekiavusios bendrovės „Kastalvis“ vadovas Algis Markauskas (g. 1958 m.) ir jo sugyventinė Saulė Beleckytė (g. 1969 m.) 1998 metų sausio 8 dieną dingo be žinios.

[[ge:lrytas:lrytas:37952156]]

Policijos ir prokuratūros pareigūnams ilgai nepavyko rasti jokių šio nusikaltimo pėdsakų.

Ši byla du kartus buvo sustabdyta, o nužudytųjų artimiesiems buvo pranešta, kad dingusieji dėl skolų slapstosi užsienyje.

Bėgliai numetė ginklus

Baudžiamoji byla Šiaulių nusikaltėlių autoritetui R.Stunguriui buvo iškelta 1998-ųjų pabaigoje.

Tų metų gruodžio 22 dieną Šiauliuose patruliavusiems policininkams įtarimą sukėlė du kažkokius daiktus apžiūrintys vyriškiai. Pamatę ateinančius pareigūnus, jie puolė bėgti.

Po kelias minutes trukusių gaudynių pareigūnai sulaikė R.Stungurį ir Eulogijų Karklių (g. 1970 m.). Netoliese numestame maišelyje buvo rastas automatas „Kalašnikov“, o kiek toliau – į pusnis numestas pistoletas „Piettro Beretta“. Po šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla.

Iš pradžių teismas E.Karklių ir R.Stungurį išleido į laisvę už piniginius užstatus, o vėliau ši baudžiamoji byla buvo nutraukta. Šiauliuose imta kalbėti, kad nusikaltėliai vėl papirko teisėsaugą.

Redakcijos duomenimis, toks Šiaulių prokurorų sprendimas buvo suderintas su Generalinės prokuratūros vadovais.

Nenorėjęs skelbti savo pavardės aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad nutraukti bylą buvo atsisakyta po derybų su R.Stunguriu.

Prisipažinimą išgavo jėga

„Manau, kad Šiaulių prokurorai pasielgė teisingai – R.Stunguriui iškelta baudžiamoji byla teisiniu atžvilgiu atrodė neperspektyvi, o jo suteikta informacija padėjo atskleisti daug pavojingesnį nusikaltimą“, – teigė Generalinės prokuratūros pareigūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:35916024]][[ge:lrytas:lrytas:36378651]][[ge:lrytas:lrytas:36937393]][[ge:lrytas:lrytas:37502750]]

Redakcijos duomenimis, atskleisti nusikaltimą R.Stunguriui padėjo Virginijus Žukauskas bei dar du gerai policijai žinomi asmenys.

Iš pradžių šie nusikalstamo pasaulio autoritetai savais kanalais sužinojo, kas nužudė A.Markauską ir S.Beleckytę.

Po to įtariamieji buvo kelis kartus vežami į mišką ir jėga verčiami prabilti. Taip pavyko išgauti prisipažinimus bei sužinoti nusikaltimo įvykdymo detales.

Suplanuota žmogžudystė

Informaciją apie A.Markausko ir S.Beleckytės žudikus R.Stungurys bei jo bendrininkai vėliau perdavė teisėsaugos pareigūnams.

Remiantis šia informacija, buvo suimti Rolandas Sinickis (g. 1975 m.), Eugenijaus Šedys (g. 1960 m.) ir Kostas Gaučys (g. 1954 m.). Visi jie buvo nužudytojo A.Markausko verslo partneriai, o K.Gaučys – A.Markausko bendrovės „Kirstnė“ direktorius.

A.Markausko ir S.Beleckytės nužudymą jų verslo patneriai suplanavo iš anksto. Manoma, kad žmogžudystės organizatorius E.Šedys norėjo perimti sugyventinių valdytas bendrovės „Kirstnė“ akcijas.

Išsinuomojo automatą

Iš pradžių buvo nuspręsta sugyventinius susprogdinti. Vėliau planai pasikeitė.

E.Šedys iš vieno pažįstamo šiauliečio išsinuomojo automatą „Uzi“ su duslintuvu bei pilna apkaba šovinių. Automatą E.Šedys davė R.Sinickiui. Šis 1998 metų sausio 8-osios vakare atėjo pas A.Markauską į namus.

Prieš tai A.Markauskui paskambino E.Šedys ir paprašė įsileisti R.Sinickį.

Tuo metu, kai atvyko R.Sinickis, A.Markauskas sėdėjo prie kompiuterio, o jo draugė S.Beleckytė gulėjo lovoje.

Žudikui pritrūko šovinių

Svetainėje išsitraukęs automatą, R.Sinickis iš pradžių nušovė A.Markauską, o po to šovė į S.Beleckytę. Vienintelis apkaboje likęs šovinys merginą tik sužeidė. Tuomet žudikas savo auką badė virtuviniu peiliu ir smaugė automato diržu.

Vėliau, sutvarkę žmogžudystės vietą, R.Sinickis kartu su K.Gaučiu bei E.Šedžiu nužudytųjų kūnus įdėjo į A.Markausko automobilio bagažinę, nuvežė į mišką ir užkasė.

Nužudytojo automobilį nusikaltėliai paliko kitoje Šiaulių pusėje esančiame miške.

Tėvas nurodė kaltininką

Nužudytos S.Beleckytės tėvas Antanas Beleckis „Lietuvos rytui“ sakė, kad jį papiktino tai, kad šio nusikaltimo atskleidimo laurus savinosi teisėsaugos pareigūnai.

A.Beleckis patvirtino redakcijos informaciją, kad nusikaltimą atskleidė keturi Šiaulių policijai gerai žinomi asmenys.

„Iškart po dukters dingimo teisėsaugos pareigūnams tvirtinau, kad žudikas yra E.Šedys. Tačiau iš manęs tik pasišaipė. Pareigūnai kažką kalbėjo apie gaujų karus ir man įrodinėjo, jog duktė su savo draugu dėl skolų pabėgo iš Lietuvos“, – sakė A.Beleckis.

Sapne – keisti vaizdai

Tai, kad jo duktė dar gyva, A.Beleckiui tvirtino ir ekstrasensai. Viena tariama aiškiaregė net pareiškė, jog S.Beleckytė pagimdė dukterį.

Tačiau nuojauta A.Beleckiui sakė, kad jo duktė nužudyta. 1998 metų balandžio 23 dieną jis susapnavo pranašingu tapusį keistą sapną.

Vyriškis labai aiškiai susapnavo baltą namą su apgriuvusiu bokšteliu ir šalia jo stovinčias kartuves. Ant jų kybojo negyva duktė, o greta buvo išmėtyti jos rūbai.

Tą patį rytą A.Beleckis apie šį baisų sapną papasakojo savo draugui Romui Armaliui.

Rado susapnuotą namą

Praėjus kelioms dienoms A.Beleckiui paskambino R.Armalis: „Tu žinai, aš prisiminiau, kad grybaudamas Gruzdžių kryptimi mačiau labai panašų į tavo susapnuotą namą su bokšteliu“.

Abu vyrai nuvažiavo į tą vietą. A.Beleckis buvo sukrėstas – pastatas buvo nepaprastai panašus į tą, kurį sapnavo.

„Jaučiau, kad kažkur netoliese yra užkastas mano dukters kūnas, bet plotas didelis – negi imsi kasinėti“,– sakė A.Beleckis.

Nusivylė teisėsauga

Tą pačią dieną A.Beleckis dukters dingimo bylą tyrusio prokuroro Tomo Meškausko paprašė, kad prie susapnuoto namo būtų ieškoma dingusios dukters Saulės ir jos sugyventinio kūnų. Tačiau prokuroras pareiškė, kad prokuratūra netiki sapnais.

Nusivylęs teisėsaugos pareigūnų pastangomis surasti žudikus, A.Beleckis kreipėsi į vieną A.Markauską pažinojusį Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetą – Virginijų Norkų, pravarde „Guga“.

V.Norkus anksčiau buvo supažindinęs Algį su Saule, todėl A.Beleckis jo paprašė padėti surasti žudikus.

A.Beleckis V.Norkui papasakojo, jog įtaria, kad dėl dukters dingimo kaltas E.Šedys.

Nuojauta pasitvirtino

Remiantis nusikalstamo pasaulio autoritetų suteikta informacija buvo sulaikyti žudikai bei surasti nužudytojų lavonai.

Nužudytų A.Markausko ir S.Beleckytės lavonai buvo atkasti 1999 metų balandžio 20 dieną Šiaulių rajone, netoli Bridų esančiame miške.

Jau po laidotuvių A.Beleckis nuvažiavo į vietą, kur buvo užkasti jo dukters bei jos draugo kūnai.

Vyriškis buvo sukrėstas, kai pamatė, jog lavonai buvo paslėpti šalia jo sapnuoto namo su bokšteliu.

„Manau, kad tą sapną man atsiuntė nerimstanti nužudytos dukters siela“, – „Lietuvos rytui“ sakė A.Beleckis.

Siūlėsi ieškoti nužudytųjų

Tiriant šią bylą paaiškėjo, jog lavonai kartą jau buvo atkasti ir palaidoti kitoje vietoje. Tai atsitiko po to, kai A.Beleckis apie savo sapną papasakojo vienam žudikų – K.Gaučiui.

K.Gaučys buvo artimas nužudyto A.Markausko draugas. Jis kartu su A.Markausku bei jo drauge švęsdavo įvairias šventes, prieš pat nužudymą buvo pakviestas į S.Beleckytės gimtadienį.

Iškart po nužudymo K.Gaučys atvyko pas A.Beleckį, siūlėsi padėti ieškoti dingusiųjų.

„Jis buvo toks lipšnus, toks geras, man net į galvą neatėjo, kad tai – žudikas“, – prisiminė A.Beleckis.

Kartu su K.Gaučiu A.Beleckis eidavo į bažnyčią, užpirkdavo mišias už S.Beleckytės sielą. Vienoje kompanijoje su K.Gaučiu A.Beleckis minėjo ir dukters dingimo metines.

Žudikas rūpinosi ir be šeimininkės likusiu S.Beleckytės rotveilerių veislės šunimi, atnešdavo jam dešrelių.

A.Beleckis savo spėlionėmis, mintimis nuolat dalijosi su K.Gaučiu, išsipasakodavo viską, kas jam keldavo nerimą.

A.Beleckis žudikui smulkiai papasakojo ir apie 1999 metų balandžio 23 dieną sapnuotą sapną, ir apie tai, kad su draugu R.Armaliu jis buvo nuvykęs prie namo su bokšteliu.

Bandė paslėpti pėdsakus

Sužinojęs apie šį sapną K.Gaučys kartu su dviem savo bendrininkais perlaidojo nužudytųjų kūnus. Lavonai buvo sumesti į kitą – maždaug už 50 metrų esančią duobę.

Žudikai bandė lavonus sudeginti, o kai nepavyko – apipylė kalkėmis. Kad neužuostų šunys.

Prieš užkasdami A.Markausko kūną žudikai nuo jo kaklo dar nuplėšė auksinę grandinėlę.

Dar po kiek laiko žudikams kilo mintis vėl iškasti lavonus ir apipilti juos sieros rūgštimi. R.Sinickis iš Vilniaus parvežė apie 40 litrų sieros rūgšties. Tačiau šio sumanymo žudikai atsisakė.

Bausmė – už apiplėšimą

S.Beleckytė ir A.Markauskas susipažino 1994 metais ir iškart pradėjo kartu gyventi. Tuomet iš kalėjimo grįžusį A.Markauską S.Beleckytė priglaudė savo dviejų kambarių bute.

Už vadinamojo socialistinio turto grobstymą A.Markauskas kalėjime buvo praleidęs beveik 10 metų.

Pats A.Markauskas mėgdavo juokauti, kad padėjo būsimam Šiaulių apygardos prokurorui Anatolijui Mirnui padaryti karjerą.

1985 metais A.Markauskas, apsimetęs milicininku, sustabdė iš įmonės „Stumbras“ degtinę vežusį treilerį. A.Markauskas surišo vairuotoją, o pavogtą degtinę išslapstė įvairiose vietose. Dalį grobio plėšikas laikė savo garaže.

Tuometinė A.Markausko žmona draugavo su tuo metu Joniškio rajono prokuratūroje dirbusio A.Mirno žmona ir prasitarė, kur laikoma pagrobta degtinė.

A.Markauskas buvo suimtas ir nuteistas net 15 metų kalėti, o nusikaltimą atskleidęs A.Mirnas pakilo karjeros laiptais.

Neatstūmė buvusio kalinio

Iš kolonijos A.Markauskas grįžo 1993 metais. Daugelis stebėjosi, kaip tuo metu policijoje sekretore dirbusi S.Beleckytė ėmė draugauti su buvusiu kaliniu.

„Nors Saulė ir dirbo policijoje sekretore, tačiau pati labai policininkų nemėgo. Ji pasakojo, kad ten daug girtuoklių ir kyšininkų“, – prisiminė A.Beleckis.

Anot A.Beleckio, A.Markauskas buvo tokių pareigūnų priešingybė – visada mandagus, taktiškas, gerų manierų: „Iš jo visada tryško didžiulė jėga ir energija“.

Grįžęs į laisvę, A.Markauskas greitai praturtėjo. Jis įsteigė konditerijos gaminiais prekiaujančią bendrovę „Kastalvis“, įsigijo televizijos studiją, vėliau tapo „Kirstnės“ bendrovės akcininku.

Gyveno dideliame name

Greitai A.Markauskas nusipirko didelį namą ir ten apsigyveno kartu su Saule.

Manoma, kad jam greitai atsistoti ant kojų padėjo buvę jo bendrininkai, su kuriais pagrobė degtinės krovinį. Už tai, kad A.Markauskas jų neišdavė, šie dalį grobio investavo į verslą, o paskui gautu pelnu pasidalijo su iš kolonijos grįžusiu A.Markausku.

Nors pora taip ir nesusituokė, tačiau gyveno kaip vyras ir žmona – kartu dirbo, dalijosi pinigais, įrenginėjo didžiulį namą.

Kivirčai dėl aukų turto

Namą įrengti padėjo ir A.Beleckis, kuris A.Markauską laikė tikru savo žentu. A.Beleckis ne tik dirbdamas įvairius darbus padėjo savo dukteriai ir jos draugui. Jis jų verslui paaukojo ir visas savo gyvenimo santaupas.

Vėliau Algio ir Saulės name gyveno A.Markausko motina. „Ji jau spėjo pareikšti, kad man šiame name niekas nepriklauso – nebent šlepetės“, – guodėsi A.Beleckis.

Tačiau labiausiai A.Beleckį užgavo A.Markausko motinos tvirtinimai, jog Saulė tebuvo tik Algio tarnaitė.

Bute nuolat degė žvakė

Kukliame A.Beleckio bute nuolat degė žvakė. Virš jos – didelis Saulės portretas.

„Taip jaučiu dvasinį ryšį su savo dukterimi, kuri buvo mano didžiausias turtas“, – sakė dukters netekęs tėvas.

Vienintelė viltis, kuri dar A.Beleckį siejo su gyvenimu, – noras dukteriai pastatyti įspūdingą paminklą.

Lietuvoje buvo nebesaugu

Šį nusikaltimą atskleisti padėjęs R.Stungurys apsigyveno Maskvoje. Jis tik retsykiais grįždavo į Lietuvą.

Už pagalbą teisėsaugos pareigūnams R.Stungurį pasmerkė daugelis nusikaltėlių.

Buvusiam Šiaulių šešėlinio pasaulio lyderiui į savo gimtąjį miestą sugrįžti tapo nebesaugu.

2006-aisiais 40-metis R.Stungurys Maskvoje žuvo mįslingomis aplinkybėmis iškritęs iš žmonos tėvų buto šeštame aukšte.

(„Lietuvos rytas“, 2000–2006 m.)

Pranašingas tėvo sapnas: „Jaučiau, kad kažkur netoliese užkastas mano dukters kūnas“ Garsiausios Lietuvos bylos