Prokuratūros duomenimis, Taline gyvenantys Nikolajus Silinas, Konstantinas Venkovas ir Antonas Petrakovas (gim. 1982 m., 1987 m., 2005 m.) vykdė Rusijos vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užduotis – vandalizmo aktai buvo rengiami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, siekiant destabilizuoti padėtį Baltijos valstybėse, išsityčioti iš laisvės kovų, pokario laikų didvyrių atminimą įamžinančių vietų.
Visi trys kaltinamieji nuosprendžio laukia, būdami suimti – prieš 9 valandą konvojaus pareigūnai juos pristatė į Kauno apygardos teismo salę.
Pristatomi į teismą, jie elgėsi skirtingai: du kaltinamųjų savo veidų neslėpė, o trečias dangstėsi veidą drabužiu.
Vienas teisiamųjų Kremliaus parankinių iki posėdžio kone visą laiką šypsojosi.
Procesas yra uždaras, žurnalistai į posėdžius įleidžiami nebus. Pirmas posėdis buvo atidėtas, nes jame dėl užimtumo negalėjo dalyvauti vieno kaltinamųjų advokatė Eglė Šovienė.
Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Milda Kryžė informavo naujienų portalą Lrytas, jog artimiausias posėdis įvyks rugpjūčio 27 dieną. Posėdžio metu turėtų būti pagarsintas kaltinamasis aktas ir apklausti GRU parankiniai, jei sutiks duoti parodymus prieš kitų bylos dalyvių apklausas.
Už juodus darbus mokėjo Rusija
Pasak pareigūnų, legendinio Lietuvos partizano A. Ramanausko-Vanago paminklą ir kitas vietas niokojusiems barbarams Kremlius mokėjo pinigus – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų už kiekvieną niekingą išpuolį.
Prorusiškų ir prosovietinių pažiūrų trijulei, kuri greitai sutiko būti užverbuojama rusų žvalgybos, gresia laisvės atėmimas nuo 2 iki 7 metų – jai pareikšti kaltinimai dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, viešosios pagarbos vietos išniekinimo ir turto sugadinimo.
Užsakovų ir vykdytojų Lietuvos teisėsauga nepanoro įvardinti, motyvuojant, jog šios bylos detalės yra prisiskiriamos valstybės paslaptims. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti apie GRU užsakymu paminklų ir kitų atmintinų vietų niekinimu kaltinamus vandalus.
Užčiuopė GRU čiuptuvus
Rengiant vandalizmo aktus, tyčia nusitaikyta į garsių, didžiulį autoritetą Baltijos šalių visuomenėse turinčių laisvės kovotojų atminties pagerbimo ženklus, siekiant sumenkinti nepriklausomybės kovas ir jų lyderius, sukelti grėsmę nacionaliniam saugumui.
Ikiteisminis tyrimas dėl A.Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo truko beveik pusantrų metų – 2024 metų sausio 29-osios naktį Merkinės miestelyje jis buvo aplietas raudonais dažais, juodais dažais iškeverzojus svastiką.
Nustačius tris vykdytojus paaiškėjo, kad užsakovų pėdsakai veda į Rusijos specialiąsias tarnybas.
Vandališki išpuoliai prieš laisvės kovotojų atminimą, nepriklausomybės kovas įamžinančias vietas buvo surengti ne tiktai Merkinėje – pavyzdžiui, vienas N. Silino bendrininkų įkliuvo Latvijoje dėl paminklinio akmens Kuržemės gynėjams išniekinimo.
Šį išpuolį, Latvijos teisėsaugos duomenimis, taip pat organizavo Rusija.
Įtariama, kad Rusijos tarnybos panašius nusikaltimus organizavo ir Estijoje.
Vaizdavo save turistu
Nepaisant teisėsaugos surinktų svarų įrodymų, 20 metų K. Venkovas teisme prieš posėdžio pradžią žurnalistams aiškino paminklo A. Ramanauskui-Vanagui neniekinęs – į Lietuvą jis esą atvyko turistiniais tikslais, o nufotografuoti lankytinas vietas neva paprašė draugas.
Pastarasis, girdi, sudarinėjo internetinius puslapius su paminklais Baltijos valstybėse, ir paprašė jo, K. Venkovo, paslaugos, už nuotraukas ir nufotografuotų objektų sąrašo sudarymą sumokėdamas 300 eurų.
Tuo neva K. Venkovo rolė ir baigėsi – kai Estijos pareigūnai jį sulaikė ir perdavė Lietuvai, jis buvęs labai nustebintas.
Tačiau tokia versija Lietuvos pareigūnai nepatikėjo – įrodymų visuma liudija, kad sulakytasis piešia visai kitokį paveikslą nei buvo iš tikrųjų.
Ar K. Venkovas su savo bendrais kaltas, nuspręs teismas.
Išsirinkdavo objektus
„Visi trys asmenys vykdė GRU, užduotis, siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje, paveikti Lietuvos konstitucinę santvarką, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, gynybos ir ekonomikos galias“, – pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, tvirtino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas.
Iš pradžių būdavo atliekamas stebėjimas, išsirenkant atmintinas vietas, kurios vėliau tapdavo išniekintojų taikiniu.
Taip atsitiko ir Lietuvoje – po tam tikro stebėjimo, žvalgybos nuspręsta išniekinti Merkinėje esantį paminklą partizanų vadui A. Ramanauskui-Vanagui.
Verbavimas veikiausiai buvo vykdomas, susirašinėjant per „Telegram“ kanalą.
Kiekvienas atliko savo rolę
Visi trys kaltinamieji tarpusavyje yra pažįstami, kiekvienas jų atlikdavo jam paskirtą rolę.
Vienas įkliuvusiųjų pripažino savo kaltę iš dalies, o du jo bendrininkai ją neigia.
Ikiteisminiai tyrimai dėl panašių nusikaltimų yra atliekami ir Latvijoje bei Estijoje.
N. Silinas, K. Venkovas ir A. Petrakovas iki suėmimų turėjo darbus, anksčiau nebuvo teisti.
„Vatnikai“ siautėja nuolat
Lietuvoje barbariškos „akcijos“ vyksta nuolatos – jos rengiamos laisvės kovų, garsių partizanų įamžinimo, sovietinio teroro priminimo vietose.
Dalį šių išpuolių organizuoja Rusijos specialiosios tarnybos.
Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, 2023 metų gegužės 21-ąją Kaune buvo išniekintas tremtinių kančias žymintis 6 metrų aukščio kryžius, piktadariams apliejus jį raudonais dažais. 2023 metų gegužės 8-ąją Merkinėje ir Bielėnų kaime (Lazdijų r.) esantys paminklai A. Ramanauskui-Vanagui buvo aplieti baltais dažais, į paminklą Bielėnuose dar buvo įsmeigtas kirvis.
Minėti trys vandališki išpuoliai nebuvo išaiškinti.