Rusija, Prancūzija, Italija, Estija, Kazachstanas. Tai tik keletas šalių, kuriose aidėjo samdomų žudikų iš Lietuvos šūviai.

Po Nepriklausomybės atkūrimo pirmasis užsienyje įkliuvęs samdomas žudikas iš Lietuvos buvo kaunietis Juozas Maksimavičius.

1992 metų gruodžio 28-ąją Kazachstane jis nušovė Karagandos metalurgijos kombinato generalinį direktorių A.Svičinskį, kurį nužudyti užsakė buvęs jo pavaduotojas B.Timofejevas.

Žudikas iš Lietuvos A.Svičinskį nušovė iš medžioklinio šautuvo, kai jis pro metalurgijos kombinato vartus ėjo į darbovietę.

[[ge:lrytas:lrytas:23693944]]

Nužudytasis buvo geras Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo draugas, tad žudiko ieškojo visos Kazachstano specialiosios tarnybos.

Už jo suradimą Kazachstane buvo pažadėta tais laikais didžiulė – 5 milijonų rublių – premija.

Vietiniams pareigūnams greitai pavyko nustatyti, kad žudikai – iš Lietuvos. Netrukus mūsų šalyje buvo sulaikytas vilkaviškietis R.Jurgelaitis, įtariamas dalyvavimu žmogžudystėje.

Jis buvo išvežtas į akistatą Kazachstane su nusikaltimo organizatoriais, o J.Maksimavičiaus tuo metu dar buvo ieškoma.

Šio nužudymo organizatorius B.Timofejevas buvo labai nepatenkintas naujuoju viršininku, kuris per kelis mėnesius iš dvylikos savo pavaduotojų devynis atleido arba perkėlė į žemesnes pareigas ir atėmė galimybę naudotis įvairiomis privilegijomis.

B.Timofejevo prašymu žudikų ėmė ieškoti kombinato greitosios pagalbos vairuotojas S.Čiopčicas. Jis susitarė su J.Maksimavičiumi ir R.Jurgelaičiu, kuriems padėdavo gauti atsarginių automobilių detalių.

Lietuviai penkis kartus buvo nuvažiavę prie A.Svičinskio namų ir darbovietės – rinkosi tinkamą vietą. Už 50 JAV dolerių jie nusipirko medžioklinį šautuvą ir nupjovė buožę bei vamzdį.

Nusikaltimo dieną prie kombinato lietuviai atvažiavo kartu, bet žudyti nuėjo tik J.Maksimavičius. Savo aukai į galvą jis šovė maždaug iš 15 centimetrų.

Už šį nusikaltimą žudikams buvo pažadėta 3000 JAV dolerių bei automobilis VAZ-2107. Tačiau lietuviai gavo tik 2000 dolerių.

Prezidentas dovanojo gyvybę

J.Maksimavičius buvo sulaikytas 1993-iųjų kovo 23 dieną Kaune. Per sulaikymą pas jį buvo rastas revolveris, kuriuo žudikas pasinaudoti nesuspėjo.

1994 metais šalies Aukščiausiasis Teismas J.Maksimavičių nuteisė mirties bausme sušaudant.

Tačiau vėliau tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas patenkino J.Maksimavičiaus malonės prašymą – mirties bausmė buvo pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.

[[ge:lrytas:lrytas:35614000]][[ge:lrytas:lrytas:35916024]][[ge:lrytas:lrytas:36271363]][[ge:lrytas:lrytas:37955884]]

J.Maksimavičius 2003 m. kreipėsi į teismą, kad bausmė iki gyvos galvos jam būtų pakeista į 20 metų laisvės atėmimą. Bet šis prašymas buvo atmestas.

Tarnavo KGB dalinyje

Manoma, kad nemažai žmonių užsienyje nužudė ir garsiausiu Lietuvos samdomu žudiku laikytas Alvydas Juodris (g. 1960 m.).

1998-aisiais šis vyriškis nusišovė, kai jo konspiracinį butą Klaipėdoje šturmavo policijos pareigūnai.

Specialiame KGB dalinyje tarnavęs aukštas ir atletiškas A.Juodris buvo gerai įvaldęs Rytų kovos menus, taikliai šaudė, meistriškai naudojosi įvairiomis maskuotės priemonėmis, mokėjo slapstytis, akimirksniu įvertindavo susidariusią situaciją ir priimdavo optimalų sprendimą, sugebėjo pats klastoti arba gaudavo jau suklastotų pasų, kitų pažymėjimų bei dokumentų.

Vykdė autoritetų užsakymus

Prieš mirtį A.Juodris artimai bendravo su Klaipėdos nusikalstamo pasaulio lyderiu Sigitu Gaidjurgiu, kuris vėliau buvo nuteistas iki gyvos galvos. Būtent A.Juodris savo bičiulio užsakymu nužudė daugelį šių žmonių.

Yra duomenų, kad kai kuriais atvejais S.Gaidjurgis šį profesionalų samdomą žudiką „paskolindavo“ ir kitiems Lietuvos bei Rusijos nusikalstamo pasaulio autoritetams.

Manoma, kad Rusijoje ir Lietuvoje A.Juodris iš viso galėjo nužudyti apie 50 žmonių. Už vieno užsakymo įvykdymą klaipėdietis paprastai gaudavo nuo 5000 iki 50 tūkst. JAV dolerių.

Ginklus vežė lietuviui

Tai, kad A.Juodris yra samdomas žudikas, paaiškėjo 1995 metais, kai Kaliningrado srities kriminalistai sulaikė du buvusius sovietinės armijos praporščikus – Aleksandrą Bogdanovičių ir Sergejų Kakšarovą.

A.Bogdanovičius prisipažino, kad jis A.Juodriui tiekė ginklus, šaudmenis, sprogmenis, net prieštankinius granatsvaidžius.

Pasiūlė nužudyti ginekologą

Po suėmimo A.Bogdanovičius prisipažino, kad jis su A.Juodriu įvykdė užsakomąją žmogžudystę netoli Maskvos esančiame Chimkų mieste.

Čia 1994-ųjų rugpjūčio 30 dieną A.Juodris paleido mirtinus šūvius į Maskvos gimdymo namų ginekologą S.Talamą, kuris turėjo ir savo firmą.

Užsakymą nužudyti S.Talamą per Maskvoje gyvenusius pažįstamus gavo A.Bogdanovičius. Už žmogžudystę buvo pažadėta sumokėti 20 tūkst. JAV dolerių.

Iš pradžių į Chimkus savo automobiliu atvažiavo vienas A.Bogdanovičius. Išsiaiškinęs, kur gyvena S.Talama, kokiu keliu ir kada jis grįžta į namus, A.Bogdanovičius telefonu paskambino į Lietuvą ir pasikvietė A.Juodrį.

S.Talama buvo nušautas tada, kai įėjo į namo, kuriame gyveno, liftą. Iš paskos į lifto kabiną įėjęs A.Juodris čia iš pistoleto du kartus šovė savo aukai į krūtinę. Paleidęs kontrolinį šūvį į galvą, A.Juodris pasišalino.

Tuo metu A.Bogdanovičius žudiko laukė savo mašinoje, stovėjusioje netoli namo.

Automobiliu iš Maskvos į Šiaulius parvažiavęs A.Bogdanovičius A.Juodriui, kuris į Lietuvą parskrido lėktuvu, perdavė 10 tūkst. JAV dolerių.

Nušovė nužudymo užsakovą

Praėjus mėnesiui po S.Talamos nužudymo netoli Maskvos iš automato buvo nušautas ir šios žmogžudystės užsakovas maskvietis Olegas Vergasovas.

Tuo metu Maskvoje buvo nušautas ir vienas žinomiausių Rusijos žurnalistų Vladislavas Listjevas.

Šią žmogžudystę tyrę pareigūnai jau tuomet įtarė, kad jį nužudė iš Lietuvos atvykęs samdomas žudikas. Iš pradžių buvo manoma, kad žurnalistą galėjo nušauti A.Juodris, tačiau ši versija nepasitvirtino.

Nužudė garsų leidėją

Nuo lietuvių rankų užsienyje krito ir dar vienas garsus žiniasklaidos veikėjas – įtakingo rusų kalba leidžiamo Estijos dienraščio „Estonija“ ir leidyklos „Vesti“ savininkas Vitalijus Chaitovas.

Manoma, kad šį Estijos žiniasklaidos magnatą 2001 metais nužudė lietuviai Žilvinas Gudonis ir Antanas Kazlauskas, kurie kartu tarnavo sovietinėje armijoje.

2001-ųjų pradžioje Estijoje dispečeriu dirbęs A.Kazlauskas pakvietė į Taliną atvykti tuo metu Maskvoje gyvenusį savo draugą Ž.Gudonį.

Įtariama, kad iš Rusijos atvykusiam savo bičiuliui A.Kazlauskas parodė V.Chaitovo namą bei automobilį, papasakojo, kaip atrodo būsimoji auka.

2001 metų kovo 10-osios vidudienį Ž.Gudonis savo automobiliu, bet su vogtu valstybiniu numeriu, atvažiavo prie V.Chaitovo namo.

Pamatęs, kad prie jo šeimininko visureigio nėra, nusprendė palaukti netoliese esančioje Botanikos sodo stovėjimo aikštelėje.

Po trijų valandų Ž.Gudonis pamatė V.Chaitovo automobilį ir nuvažiavo jam iš paskos. Kai visureigis stabtelėjo prie V.Chaitovo namo, Ž.Gudonis išlipo iš savo mašinos ir trimis šūviais nušovė leidėją.

Policijai Ž.Gudonis tvirtino, jog už šį nužudymą A.Kazlauskas jam sumokėjo 4000 JAV dolerių. Gavęs šiuos pinigus, Ž.Gudonis išvyko atgal į Maskvą.

Įtariamąjį atviliojo į Estiją

Lietuvių kaltei įrodyti kriminalinės policijos darbuotojams prireikė keturių mėnesių.

Per sudėtingą operaciją 2001 metų liepos 30 dieną nusikaltimo vykdytoją Ž.Gudonį pareigūnams pavyko atvilioti į Estiją. Tą dieną lietuvis ir buvo sulaikytas. Netrukus jis išdavė ir savo užsakovą A.Kazlauską.

Šiek tiek vėliau buvo sulaikyti V.Chaitovo verslo partneris, Talino miesto susirinkimo deputatas Genadijus Everas ir vienas čečėnų nusikalstamos grupuotės lyderių Charomas Dikojevas.

Jiems abiem buvo pateikti įtarimai V.Chaitovo nužudymo organizavimu.

Nuteisė tik vieną lietuvį

Tačiau teisme Ž.Gudonis pradėjo viską neigti. Jis tvirtino ne tik nežudęs V.Chaitovo, bet ir apkalbėjęs savo draugą A.Kazlauską.

2003 metais Ž.Gudonį Talino teismas nuteisė kalėti 10 metų, o A.Kazlauskas iš teismo salės buvo išleistas.

Už ketinimą nužudyti nepavyko nuteisti ir dar dviejų Lietuvos piliečių, kurie planavo Norvegijoje nušauti tris žmones.

Vilniečiai Marekas Miežaniecas ir Jevgenijus Zubkovas 2001 metais buvo sulaikyti už Oslo advokato Nilso Stenerseno vilos apiplėšimą.

Iš karto po sulaikymo Lietuvos piliečiai prisipažino, kad į Norvegiją atvyko ketindami įvykdyti užsakomąsias žmogžudystes.

Per tardymą vaikinai tvirtino, jog žmogžudystes užsakė Norvegijoje gyvenantis rusas Andrejus Michailovas.

Rusas už pirmąjį nužudymą atvykėliams esą buvo pažadėjęs 10 tūkst. JAV dolerių, o už kitas žmogžudystes būtų buvę mokama daugiau.

Buvo sulaikyti bute Osle

Tačiau prieš įvykdant žmogžudystes vilniečiai gavo kitą užduotį – įsilaužti į advokato namą ir pavogti ten esančius vertingus daiktus bei ginklus.

Šiais ginklais vėliau ir turėjo būti žudomi žmonės.

Įsilaužta buvo prieš pat 2001 metų Velykas, tačiau jau kitą dieną abu Lietuvos piliečiai ir juos pakvietęs rusas buvo sulaikyti viename bute Osle.

Tardymo metu paaiškėjo, kad tikrasis nusikaltimo užsakovas – albanas iš Kosovo. Būtent jis nurodė, kad pirmąja vilniečių auka turėjo tapti policijos informatorius norvegas.

Manoma, kad šis vyriškis padėjo pareigūnams demaskuoti albaną, kuris vertėsi narkotikų kontrabanda. Bet įtariamo žmogžudysčių organizatoriaus albano Danijos policijai taip ir nepavyko sulaikyti.

Nepavyko įrodyti ir to, kad Lietuvos piliečiai ketino nužudyti tris žmones – vilniečiai švelniomis bausmėmis buvo nuteisti tiktai už įsilaužimą į namą.

Nužudė politiką ir sargybinį

Lietuvos nusikaltėliams buvo patikima nužudyti ne tik verslininkus ar kriminalinio pasaulio autoritetus, bet ir gerai saugomus valdžios atstovus.

Mūsų šalies teisėsaugininkai 2004 m. atskleidė vieną garsiausių praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio Maskvoje įvykdytų žmogžudysčių, kai buvo nužudytas Rusijos politiko Vladimiro Žirinovskio padėjėjas Genadijus Dzenis.

Įtariama, jog šį nusikaltimą organizavo garsus Telšių nusikalstamo pasaulio atstovas Vincas Šilys.

Vienas Rusijos tabako pramonės magnatų, pagrindinis V.Žirinovskio finansinis rėmėjas G.Dzenis nužudytas 1997 metų sausio 17-ąją.

Stogvamzdyje sprogusi bomba tuomet iškart užmušė Rusijos milijonierių ir sužalojo du jo asmens sargybinius. Vienas jų – Aleksandras Kolesničenka – dėl sunkių sužalojimų tą pačią dieną mirė ligoninėje.

Byla ilgai gulėjo seife

Ši brutali žmogžudystė sukėlė didelį atgarsį Rusijoje. Bet šios šalies pareigūnų pastangos atskleisti nusikaltimą buvo nesėkmingos.

Nepavykus nustatyti įtariamųjų, G.Dzenio nužudymo byla atsidūrė seife ir vėl buvo atversta tik 2003 m. Tai atsitiko po to, kai Rusijos teisėsaugininkai gavo vertingų žinių iš savo kolegų Lietuvoje.

Sprogimo Maskvoje gijas pavyko užčiuopti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos ir Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnams.

Įtariant šio brutalaus nusikaltimo įvykdymu į pareigūnų akiratį pateko V.Šilio bei Šiauliuose mokesčių inspekcijos sprogdinimu išgarsėjusio Artūro Kibildžio aplinkos žmonės.

Žmogžudystės Maskvoje organizavimu V.Šilys ir A.Kibildis buvo įtarti jau atsidūrę už grotų už kitus Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus.

Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnams pavyko surinkti įrodymus, kad prie G.Dzenio bei jo asmens sargybinio nužudymo, be V.Šilio ir A.Kibildžio, prisidėjo dar keturi lietuviai: panevėžiečiai Laisvūnas Jurys, Rolandas Sakalauskas, vilnietis Alvydas Velička ir šiaulietis Rolandas Macijauskas.

Nustebino nusikaltėlių įžūlumas

G.Dzenio bei jo asmens sargybinio nužudymą tyrusius Rusijos pareigūnus nustebino nusikaltėlių įžūlumas ir profesionalumas.

Name, kurio stogvamzdyje žudikai paslėpė sprogstamąjį įtaisą, buvo įsikūrusi ne tik G.Dzenio vadovaujamos bendrovės „Roskontraktpostavka“ kontora, bet ir Maskvos milicijos skyrius bei karinis komisariatas.

Iš trotilo pagamintas užtaisas susprogdintas būtent tuomet, kai pro šalį lydimas asmens sargybinių ėjo samdomų žudikų taikiniu tapęs G.Dzenis.

Stogvamzdyje paslėpta bomba buvo susprogdinta nuotolinio valdymo įtaisu.

Bendravo su Rusijos banditais

Tiriant bylą pasitvirtino įtarimas, jog G.Dzenis buvo nužudytas dėl finansinių nesutarimų su verslo partneriais arba konkurentais.

Susidoroti su neparankiu tapusiu G.Dzeniu buvo paprašyta gerus santykius su Rusijos nusikaltėliais palaikiusio V.Šilio.

Pradinį kapitalą iš elektronikos detalių išgaunant brangiuosius metalus susikrovusiam V.Šiliui Rusijos nusikaltėliai parūpindavo iš gamyklų pavogtų detalių bei spalvotųjų metalų laužo.

Rusijoje V.Šilys realizavo ir apie 30 milijonų netikrų JAV dolerių, kuriuos pagamino jo gauja.

Į šią šalį būdavo vežamos ir „šilinių“ gaujos pagamintos netikros alkoholinių gėrimų banderolės.

Už 50 tūkst. JAV dolerių nužudyti V.Žirinovskio patarėją apsiėmęs V.Šilys šį nusikaltimą jau už mažesnę sumą pasiūlė įvykdyti A.Kibildžiui.

Savo gaują subūręs, ambicijas tapti vienu Šiaulių nusikalstamo pasaulio lyderių puoselėjęs A.Kibildis 1992 metais su savo bendrininkais ketveriems metams už grotų atsidūrė dėl vagysčių ir turto prievartavimo.

Kai 1996-ųjų pavasarį A.Kibildis išėjo į laisvę, kitos Šiaulių gaujos jau buvo baigusios įtakos zonų dalybas. Šiauliuose vietos sau neberadęs A.Kibildis ilgai nesvarstęs priėmė V.Šilio pasiūlymą nužudyti G.Dzenį.

Nusikaltimo planas keitėsi

Rusijos verslininko ir politiko nužudymo planas pradėtas rengti 1996 metų rugsėjį.

Iš pradžių A.Kibildis į Maskvą likviduoti verslininką pasiuntė du savo smogikus. Bet susipažinę su užduotimi ir supratę, jog ji yra sunkiai įvykdoma, abu A.Kibildžio patikėtiniai spruko iš Maskvos.

Susitarimo neįvykdęs A.Kibildis netrukus sulaukė V.Šilio grasinimų. Ne juokais išsigandęs A.Kibildis kurį laiką nuo V.Šilio slapstėsi, kol galiausiai nusprendė tesėti pažadą ir nužudyti G.Dzenį.

Keletą kartų su parankiniais į Maskvą nuvykusiam A.Kibildžiui buvo perduota aukos nuotrauka, pinigai telefonams, automobiliui, sprogmenims įsigyti.

Tuomet nusikaltėliai G.Dzenį pradėjo sekti. Kai paaiškėjo mėgstamiausi politiko maršrutai, buvo nutarta sprogmenis paslėpti stogvamzdyje.

Būtent pro šį stogvamzdį pakeliui į savo biurą ypač dažnai praeidavo G.Dzenis.

Gavo mafijos užsakymą

Susidoroti su žinomu užsienio politiku ketino ir kaunietis Marijus Minijus Denisenka. Šis Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas pernai turėjo įvykdyti Sicilijos mafijos užsakymą – nužudyti Italijos Dželos miesto merą Rosario Crocettą.

Vienas reketo pradininkų Kaune M.M.Denisenka dažnai lankydavosi Italijoje, išmoko italų kalbą bei artimai susibičiuliavo su vietiniais nusikaltėliais.

Šios žmogžudystės, kurioje turėjo dalyvauti ir kaunietis, planą atskleidė ir sužlugdė Italijos pareigūnai. Jie užfiksavo nusikaltimo Sicilijoje organizatorių pokalbį apie ketinimus susprogdinti Dželos merą per tradicinę gruodžio 8-osios šventę.

Įrašytame pokalbyje girdimi italo Rocco di Giacomo ir lietuvio, kuris įvardijamas kaip M.M.Denisenka, balsai. „Meras yra su palyda, bet turi išeiti iš namų“, – kalba R.di Giacomo.

Lietuvis tada jo klausia: „Nori, kad veiktume kaip Korleonės komanda?“ „Taip, taip“, – tuoj pat su entuziazmu atsako italas.

Įtariant R.Crocettos nužudymo organizavimu už grotų atsidūrė 12 asmenų.

Lietuvis taip ir neįkliuvo į Italijos pareigūnų rankas, nes Kaune buvo suimtas už kitą nusikaltimą – bendrininkavimą nužudant verslininką Valdą Jakutį.

Pasak Italijos pareigūnų, nusikaltėlių rengtas planas būtų virtęs tikra mėsmale garsaus Sicilijos mafijos boso Korleonės stiliumi.

Siekdami atsikratyti kova su mafija pagarsėjusio nepalankaus jiems mero, nusikaltėliai buvo pasirengę nužudyti merą lydinčius asmenis bei praeivius.

1983 metais panašiai buvo susidorota su Palermo prokuroru Rocco Chinnici.

Renkasi dėl patikimumo

Ilgametis policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Juozas Rimkevičius „Lietuvos rytui“ yra pasakojęs, kad užsienio šalių nusikaltėliai samdomus žudikus iš Lietuvos rinkosi ir dėl tam tikrų nacionalinių bruožų: „Prisiminkime tarnybą sovietinėje armijoje. Tuomet lietuviai buvo gerbiami už rimtą požiūrį į jiems patikėtą darbą. Beveik visi lietuviai armijoje tapdavo seržantais“.

Ekskomisaro nuomone, šis požiūris įsišaknijo ir daugelyje kitų sričių, tarp jų ir nusikaltėlių pasaulyje: „Manoma, kad lietuviai bet kokią jiems patikėtą užduotį atliks iki galo, atsakingai ir neapgaus užsakovų. Taip pat yra ir nusikaltėlių pasaulyje – juk nužudyti žmogų nėra taip lengva“.

Labai sunku demaskuoti

Teisėsauga turėjo duomenų, kad nusikaltėliai iš Lietuvos svetur yra įvykdę gerokai daugiau užsakytų žmogžudysčių, nei yra pavykę atskleisti.

„Nustatyti ir pagauti samdomus žudikus daug sudėtingiau nei kitus nusikaltėlius. Už pinigus žudantys banditai savo nusikaltimus rengia labai kruopščiai, stengiasi numatyti visas aplinkybes, renkasi patikimus ginklus, apgalvoja atsitraukimo kelius, kitas detales. Jie už darbą gauna didelius pinigus, todėl užsakymus privalo vykdyti profesionaliai“, – tvirtino buvęs Vilniaus kriminalinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Antonis Mikulskis.

Panašios nuomonės laikėsi ir tuometis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius: „Buitiniai nužudymai yra atskleidžiami daug lengviau, nes beveik visada surandama liudininkų ar nusikaltimo įkalčių. Galima sakyti, jog tokie nusikaltimai padaromi aptemus protui. Tuo tarpu samdomi žudikai ilgai žvalgo situaciją, veikia be liudininkų, rūpinasi priedanga, įsigyja ginklų, kurie antrą kartą nebenaudojami. Apie tokias užsakomąsias žmogžudystes žino tik labai mažas žmonių ratas“.

Globojo vietiniai banditai

Atvykstantys į užsienį samdomi žudikai paprastai turėjo gerus ryšius su vietiniais nusikaltėliais ir neretai atvykdavo jų kvietimu.

Norintiems pašalinti kokį žmogų vietiniams banditams būdavo paranku samdyti žudiką iš užsienio, kadangi policijai jį nustatyti ir pagauti yra daug sudėtingiau.

Paprastai vietiniai užsakovai rūpinosi žudiko konspiracija, parinkdavo jam ginklą, suklastotus asmens dokumentus, gyvenamąją vietą, perduodadavo visą apie auką turimą informaciją. Jei samdomam žudikui po užduoties įvykdymo pavykdavo greitai grįžti į tėvynę, jam nebegrėsdavo didelis pavojus būti demaskuotam.

(„Lietuvos rytas, 2005 m.)

Samdomų žudikų iš Lietuvos taikiklyje – Estijos magnatas, Rusijos politikas, Italijos meras Garsiausi Lietuvos nusikaltėliai