Mįslingą nusikaltimą Kaune, įvykdytą 2001-ųjų pradžioje, akimirksniu apgaubė paslaptys ir gandai.

Tų metų sausio 9-osios naktį Kaune buvo rastas negyvas garsus kirpėjas 32 metų Kęstutis Macežinskas. Iš pirmo žvilgsnio nusikaltimas atrodė panašus į praeivio užpuolimą gatvėje – kūną ankstų rytą nuosavo namo kieme J.Basanavičiaus alėjoje aptiko jo šeimininkė.

„Gal bėgdamas nuo užpuolikų žmogus nuosavoje valdoje tikėjosi sulaukti pagalbos“, – įvykio vietoje šnekėjo praeiviai.

Tačiau dar tą pačią dieną imta svarstyti, ar mirtis negali būti susijusi su jo asmeniniu gyvenimu ir seksualine tapatybe.

[[ge:lrytas:lrytas:39770732]]

Daugeliui nebuvo paslaptis tai, kad mieste žinomas kirpėjas daugiau nei šešerius metus vieno kambario bute gyveno kartu su šešeriais metais vyresniu draugu Alfredu Turla.

„Aš noriu tik vieno, kad būtų rastas Kęsto žudikas“, – balsu „Lietuvos rytui“ raudojo A.Turla.

K.Macežinskas buvo nužudytas žiauriai. Į galvą ir kitas kūno vietas suduota daugiau kaip dešimt smūgių, trūko šlapimo pūslė.

„Jis buvo žiauriai kankintas“, – „Lietuvos rytui“ pirmoji prasitarė nužudytojo brolio žmona Laima. Moteris papasakojo, kad buvo subjaurotas aukos veidas – kirpimo mašinėle iki kraujo nurėžtas skruostas. Nusikaltėliai aukai žirklėmis pradūrė kaklą.

„Aš mačiau jį – Kęsto veidas buvo išniekintas kirpimo mašinėle ir žirklėmis“, – neabejojo ir A.Turla. Jis aiškino, kad jokiu kitu daiktu taip sužaloti neįmanoma.

Paklaustas, ką galėtų reikšti toks vyro veido išniekinimas, Alfredas teigė, kad tai jam yra didžiausia mįslė.

„Yra įvairių versijų, – buvo lakoniškas nužudymą tyręs prokuroras Vitoldas Guliavičius. – Kalbos apie kirpimo mašinėle išakėtą aukos veidą – tik įvykio vietoje buvusių kai kurių liudininkų pamąstymai. Panašių odos pažeidimų būtų galima padaryti užtrauktuku, kitokiu įrankiu“.

„Tai tikrai kirpimo mašinėlės ženklas“, – nesutiko A.Turla. Jis buvo įsitikinęs, kad sausio 9-osios naktį K.Macežinskas tarp kitų įrankių nešėsi ir iš darbo paimtą elektrinę kirpimo mašinėlę. Vėliau įrankio esą nepasigesta todėl, kad jų kirpykloje niekas neskaičiuoja.

Dingo tik dalis daiktų

K.Macežinsko kūnas rastas nuosavo namo kieme, už tvoros. Tačiau manyta, kad kirpėjas buvo užpultas ne čia, o prie gatvės. Toje vietoje aptiktas nuo grandinėlės nutrūkęs auksinis pakabukas ir suplėšytas juodas maišelis, kuriame Kęstutis nešiojosi darbo įrankius.

[[ge:lrytas:lrytas:36076855]][[ge:lrytas:lrytas:37436340]][[ge:lrytas:lrytas:37436340]][[ge:lrytas:lrytas:37732329]]

Nužudytojo kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas. Piniginė bei kirpėjo įrankiai buvo dingę.

Užpuolikai nuplėšė ir grandinėlę bei apyrankę, tačiau paliko du auksinius žiedus ant aukos pirštų ir tris auskarus.

Šventė meistrės gimtadienį

Pareigūnai nustatė, ką K.Macežinskas veikė paskutinę gyvenimo dieną. Sausio 8-ąją, pirmadienį, jis nedirbo. Apie pietus, pasiėmęs įrankius, kaunietis nuvažiavo apkirpti draugo motinos. Paskui jis nuvyko pas savo meistrę, kirpėją Elytę, kuri Kęstutį išmokė darbo paslapčių.

Tą dieną Elytė šventė savo gimtadienį, todėl ir K.Macežinskas išlenkė vieną kitą taurę.

Po to Kęstutis su kirpėjomis nuėjo į alaus barą Kalniečiuose. Iš ten vyras išėjo su viena kirpėjų ir mikroautobusu važiavo kartu namo. Apie 23 valandą K.Macežinskas išlipo ties aklųjų kombinatu, o kolegė nuvažiavo toliau.

Ką kaunietis veikė vėliau, nenustatyta. Manyta, kad jis buvo nužudytas tarp 1 ir 2 valandos nakties.

Draugų netoliese neturėjo?

„Kur jis galėjo būti – man mįslė. Tame rajone jis jokių draugų neturėjo“, – svarstė A.Turla.

Buvo manyta, kad Kęstutis galėjo pakeliui užeiti į „Laukinio arklio“ restoraną, tačiau jo darbuotojai pagal nuotrauką vaikino neatpažino.

Likimo ironija, tačiau toje pačioje gatvėje, kur buvo nužudytas K.Macežinskas, per kelis namus gyveno kitos žiauriai nužudytos aukos, kunigo Ričardo Mikutavičiaus, sūnėnas.

Ašaros – kiekvieną vakarą

A.Turla „Lietuvos ryto“ žurnalistus priėmė kukliame vieno kambario bute. Po rekonstrukcijos, kurios metu buvo atitvertas kampas miegamajam, svetainė dar labiau sumažėjo, todėl joje stovėjo tik rašomasis stalas su kėdėmis ir dvejų durų knygų spinta.

Vos kelių kvadratinių metrų miegamajame tilpo viena lova ir drabužių spinta.

Viskas šiame kukliame būste dar priminė, kad čia gyveno du vyrai: daugybė nužudytojo nuotraukų, jo drabužiai. Ant stalo stovėjo Kęstučio nuotrauka, šalia jos kiekvieną vakarą buvo uždegama žvakė.

„Jau dvidešimt dienų vakarais verkiu. Jis man buvo viskas: ir tėvas, ir brolis, ir draugas, ir ramstis“, – šluostė ašaras beveik 40-metis vyras. Jo draugui 2001-ųjų sausio 29-ąją būtų sukakę 33-eji.

„Alitos“ gėrimų parduotuvėje kroviku dirbęs A.Turla teigė kiekvieną rytą einąs pas kriminalistus ne tik pasidomėti, kaip sekasi ieškoti Kęstučio žudiko, bet ir pasidalyti savo mintimis.

Kirpėjas priglaudė našlaitį

A.Turla – našlaitis, be jokių artimųjų. Jo vaikystė prabėgo Prienų vaikų internate ir Viešvilės vaikų namuose.

Autošaltkavio specialybę turėjęs Alfredas nebuvo linkęs atvirauti, kaip atsidūrė Kaune ir kur susipažino su K.Macežinsku.

„Likimas taip lėmė. Susipažinau svečiuose. Pas pažįstamus“, – nuleidęs rudas akis lėtai kalbėjo vyras.

Po metų pažinties K.Macežinskas priėmė A.Turlą gyventi pas save.

Alfredas pasakojo iš pradžių eidavęs su draugu į kavines, tačiau ten jam nepatikę: triukšminga, prirūkyta, todėl pastaruoju metu Kęstutis daug kur traukdavo vienas.

„Jis turėjo daug klientų, kuriuos kirpdavo namuose. Ten ir pavalgydavo, taurelę išgerdavo“, – pasakojo apie draugo gyvenimą netekties prislėgtas vyras.

Buvo moterų numylėtinis

„Aš labai gerai su juo sutariau. Jis labai mokėjo bendrauti su moterimis“, – sakė K.Macežinsko brolio žmona.

Tą patį kartojo daugelis „Lietuvos ryto“ pašnekovų. Kęstutis buvo linksmas, komunikabilus, mėgstamas kolektyvuose, turėjo daug draugų ir draugių, teigė kirpėjo kolegės ir darbdaviai.

Iš pradžių tik vyrus, o vėliau ir moteris kirpti bei šukuoti ėmęsis kirpėjas mėgo lankytis koncertuose, teatruose. Kelis kartus buvo išvykęs į kirpėjų seminarus užsienyje.

„Famos“ grožio salono darbuotojos sakė galinčios tik gerai atsiliepti apie buvusį kolegą.

Žudiko tarp kirpėjų neįtarė

A.Turla tikino nemanąs, kad Kęstučio nužudymas gali būti susijęs su jo profesija: „Jis turėjo pakankamai klientų, su niekuo nesipyko“.

Kelias darbovietes pakeitęs vyras su buvusiais kolegomis palaikė ryšius.

„Nėra jokių priežasčių – konkurencinių, finansinių, dėl kurių galima būtų nužudyti kirpėją“, – „Lietuvos rytui“ teigė ir viena buvusi K.Macežinsko darbdavė, Lietuvoje turėjusi kelis grožio salonus ir daug metų besisukusi tarp šios srities specialistų.

Prieš kirį laiką K.Macežinskas buvo išėjęs iš darbo, nes, teigė, kad jo kolegės paviliojo dalį klientų vyrų, kurie mieliau rinkosi dailiosios lyties meistres.

Tai, kad nusikaltėliai pagrobė kirpėjo įrankius, pašnekovų nuomone, taip pat nereiškė, kad nužudymas yra susijęs su aukos profesija.

„Jie pasiėmė nusikaltimo įrankius“, – tikino ir A.Turla.

Meilės trikampio nebuvo

Į „Lietuvos ryto“ klausimą, kodėl taip plačiai mieste kalbama apie galimas kitas K.Macežinsko nužudymo priežastis, A.Turla atsakė klausimu: „Jūs turite omenyje mažumas?“ ir tuojau pat pareiškė, kad tos kalbos yra nesąmonė.

Vyras tikino, kad nebuvo jokio meilės trikampio.

„Aš ta tema nekalbėsiu“, – kelis kartus pabrėžė Alfredas ir bandė pasukti pokalbį kita linkme.

Pasiūlius aptarti kitą galimą K.Macežinsko nužudymo motyvą, nužudymą dėl to, kad kirpėjas buvo kitoks nei dauguma kitų vyrų, A.Turla pagaliau linktelėjo: „Gali, gali būti“.

Painios ir neištiriamos bylos

A.Turla prisipažino, kad nusikaltimą tiriantys pareigūnai jo klausinėjo apie nužudytojo gyvenimo būdą ir meilės reikalus bei galimas su tuo susijusias versijas.

„Teisėsaugos sistemoje seniai dirbantys kolegos sako, kad su seksualinėmis mažumomis susiję nužudymai yra neištiriami“, – „Lietuvos rytui“ teigė vienas pavardės nenorėjęs skelbti pareigūnas.

Tai esą todėl, kad šie žmonės yra labai solidarūs, atvirai bendrauja tik savo rate.

„Su jais neįmanoma dirbti operatyvinio darbo, tarp jų neįmanoma infiltruoti savo žmogaus“, – teigė pašnekovas.

(„Lietuvos rytas“, 2001 m.)

Garsaus Kauno kirpėjo žūtis: „Mačiau – Kęsto veidas išniekintas kirpimo mašinėle ir žirklėmis“ Istorijos, sukrėtusios šalį